Kūdikio oda yra nepaprastai jautri - net penkis kartus plonesnė nei suaugusiojo. Todėl tinkama sauskelnių keitimo rutina yra itin svarbi norint išvengti paraudimų, dirginimo ar net vystyklų bėrimo. Sauskelnių bėrimas (dar žinomas kaip sauskelnių dermatitas) yra uždegiminė odos reakcija, sukelianti nemalonų odos deginimo pojūtį, paraudimą, spuogelius ir kitus simptomus tose vietose, kurios liečiasi su sauskelnėmis. Sauskelnių bėrimas gali atsirasti ir dėl bakterinių arba grybelinių infekcijų. Alerginis sauskelnių bėrimas dažniausiai pasireiškia kūdikiams, turintiems jautrią odą arba sergantiems odos ligomis (pavyzdžiui, dermatitu ar psoriaze). Žindomiems kūdikiams sauskelnių bėrimo rizika yra mažesnė, tačiau visiems vaikams, dėvintiems sauskelnes, gali išsivystyti sauskelnių bėrimas.
Viena iš dažniausių odos problemų, su kuria susiduria naujagimių ir kūdikių tėveliai, yra sauskelnių dermatitas. Medicinos specialistai teigia, kad ši bėda gali kamuoti maždaug iki antrųjų vaikučio metų. Tai uždegiminė odos reakcija, kurią sukelia ilgas odos kontaktas su sauskelnėmis ir šlapimu, išmatomis. Tose vietose, kur oda buvo dengiama sauskelnių, atsiranda bėrimas, paraudimas (eritema), nedidelis patinimas. Taip pat gali pasireikšti odos niežulys ar deginantis pojūtis, dėl kurio kūdikis gali jausti diskomfortą ar skausmą. Liga yra lengvai kontroliuojama, išgydoma, jei yra laikomasi pagrindinių profilaktikos ir gydymo priemonių. Priešingu atveju sauskelnių dermatitas, jo simptomai gali komplikuotis, t. y. atsirasti ryški eritema, susiformuoti pūslės, opos, net gali kilti infekcija. Pasireiškus infekcijai pagal ligos sukėlėją gydytojas skiria vaistinius preparatus: antibiotikus, priešgrybelinius vaistus ar vietinius kortikosteroidus.
Pagrindinės priežastys ir profilaktika
Viena didžiausių klaidų - per ilgai laikyti kūdikį tose pačiose sauskelnėse. Specialisto patarimas: Sauskelnės turėtų būti keičiamos ne rečiau kaip kas 2-3 valandas, net jei jos neatrodo labai šlapios. Naujagimiams - dar dažniau, maždaug kas 1-2 valandas. Jeigu kūdikis pasituština, sauskelnes reikia keisti iškart, nelaukiant kol prabėgs dvi valandos ir sauskelnės prisipildys. Taip pat svarbu reguliariai keisti sauskelnes. Atminkite, jog naujagimiams sauskelnes reikia keisti dažniau t.y. ne rečiau nei kas 1-2 val., vyresniems - kas 4 val. Tiesa, keitimo intervalo dažnis gali priklausyti ir nuo naudojamų sauskelnių rūšies bei kokybės. Jei siekiate išvengti sauskelnių bėrimų, vienas geriausių pasirinkimų jūsų kūdikio odai - visame pasaulyje pripažintos, japoniškos „Moony“ sauskelnės. Itin lengvai uždedamos, iki 12 valandų efektyviai absorbuojančios drėgmę, pralaidžios orui ir pažangaus dizaino „Moony“ sauskelnės švelnios net ir jautriausiai kūdikio odai. Sauskelnėse integruotas drėgmės indikatorius padeda išvengti odos iššutimo ir įvairių uždegiminių odos reakcijų.
Kitos priežastys, dėl kurių gali atsirasti sauskelnių bėrimas:
- Drėgmė: Net ir geriausiai drėgmę sugeriančios sauskelnės palieka šiek tiek drėgmės ant kūdikio jautrios odelės. Jeigu per ilgai nekeičiamos pilnos sauskelnės, net ir labiausiai atspari odelė bakterijoms ima ir parausta.
- Trintis ir cheminės medžiagos: Jūsų vaikučio bėrimas galėjo atsirasti ir dėl to, kad sauskelnės per daug trinasi į jautrią odelę arba tai galėjo įtakoti cheminė sauskelnių sudėtis, aromatizatoriai ir pan. Kūdikio odelė gali reaguoti į kitas sauskelnių gamybai naudojamas medžiagas, ypač kvapiklius, losjonus, ir pastarųjų konservantus.
- Mitybos pokyčiai: Kai mažylis pradedamas maitinti papildomai kietu maisteliu, pasikeičia jo išmatų sudėtis, o tai taip pat gali iššaukti odelės reakciją bėrimais.
- Infekcijos: Sauskelnių uždengta kūdikio oda yra šilta ir drėgna - tai palanki terpė vystytis bakterijoms. Sauskelnių bėrimas gali atsirasti ir dėl bakterinių arba grybelinių infekcijų.
Tinkama odos priežiūra užkerta kelią sauskelnių dermatito atsiradimui. Priešingu atveju, sauskelnių dermatitas gali komplikuotis.
Kaip tinkamai prižiūrėti kūdikio odelę
Švariai nuprauskite. Geriausia apiprausti užpakaliuką po tekančiu vandeniu arba nuvalyti bekvapėmis drėgnomis servetėlėmis. Specialisto patarimas: Valykite švelniai, bet kruopščiai, ypač raukšlėse. Naudokite drėgnas servetėles be alkoholio ir kvapiųjų medžiagų arba tiesiog šiltą vandenį su minkšta šluoste. Venkite higienos priemonių, kurių sudėtyje būtų alkoholio, kvapiklių, toksinių medžiagų. Nenaudokite talko (vaikiškos pudros), kadangi ši priemonė gali paskatinti sauskelnių bėrimo riziką.
Leiskite „prasivėdinti“. Jei tik aplinkybės leidžia, leiskite kūdikiui po 10-20 min tarp sauskelnių keitimo pabūti be jų. Suformuokite įprotį, kad po užpakaliuko prausimo bent 10 min. Tai trumpas laikotarpis, kuomet mažylis būna be sauskelnių ir jo odelė kvėpuoja.
Specialisto patarimas: Po valymo leiskite odai visiškai išdžiūti prieš dedant naujas sauskelnes. Galite švelniai padaužyti (ne trinti!) odą minkštu rankšluosčiu arba leisti mažyliui kelias minutes pabūti be sauskelnių.
Specialisto patarimas: Pasirinkite kokybiškas sauskelnes, kurios atitinka jūsų kūdikio svorį ir aktyvumo lygį. Idealiai tinkančios sauskelnės turi gerai apgaubti kojas ir liemenį, bet nepalikti žymių ant odos. Pakeiskite sauskelnių rūšį. Kūdikio odelė gali reaguoti į kitas sauskelnių gamybai naudojamas medžiagas, ypač kvapiklius, losjonus, ir pastarųjų konservantus. Kruopščiai skalbkite daugkartines sauskelnes. Skalbimui naudokite vaikiškus skalbiklius (geriausia, skirtus alergiškiems kūdikiams), o skalaudami įpilkite šiek tiek citrinos rūgšties ar maistinio acto: rūgštis neutralizuoja šarminį skalbiklio poveikį.
Specialisto patarimas: Naudokite ploną sluoksnį apsauginio kremo su cinko oksidu kiekvieno keitimo metu, ypač prieš miegą. Tai sukuria apsauginį barjerą tarp odos ir drėgmės. Pagrindinė priemonė, naudojama sauskelnių dermatito tiek profilaktikai, tiek gydymui, - barjerinis kremas. Tačiau jis puikiai tinka ir suaugusiųjų odos sudirgimams nuraminti. Tepalai cinko oksido pagrindu: suriša drėgmę, esančią odos paviršiuje, veikia sutraukiančiai ir antiseptiškai. Yra ir purškalas, kuris taip pat suteikia barjerinę apsaugą. „Relizema Spray & Go“ puikiai ramina ir apsaugo nuo paraudimo ir deginimo pojūčio, ypač lytinių organų ir sėdmenų srityje. Purškalas patogus tuo, kad lengvai pasiekia ir sunkiai prieinamas kūno vietas, raukšles.
Turėkite pasiruošę tinkamas priemones sauskelnių dermatitui ir iššutimams spręsti iš anksto. Pastebėję pirmuosius požymius nedelskite, nes infekcija gali išplisti ir apimti didesnius odos plotus. Be to, kūdikiui net ir mažas pažeistas odos plotelis yra itin skausmingas. Taigi, rekomenduojama namuose turėti Dermolivo putas nuo iššutimų ir sauskelnių dermatito. Dermolivo putos yra turtingos išskirtine sudėtimi, nes su pantenoliu, cinku, vitaminu E ir ekologišku ypač tyru alyvuogių aliejumi.
Jei sauskelnių bėrimas pasireiškė dėl netinkamai parinktų sauskelnių, pakeiskite jas tinkamo dydžio, kokybiškomis ir kuo natūralesnės medžiagos sauskelnėmis. Kūdikio odą kaskart po šlapinimosi ar tuštinimosi nuprauskite šiltu vandeniu su natūraliu, hipoallergišku prausikliu, bei švelniai ją nusausinkite. Bėrimų vietas galite patepti natūraliais, kūdikiams skirtais kremais ar tepalais, kuriose būtų cinko oksido. Tinkamai prižiūrint kūdikio odą, sauskelnių bėrimas paprastai praeina per 2-3 dienas, tačiau sunkesniais atvejais gydymas gali trukti ir ilgiau.
Prisiminkite, kad jūsų mažylio oda nusipelnė geriausios priežiūros.
Pirmasis kūdikio mėnuo
Iššutimai ir jų gydymas
Iššutimai yra dažnai pasitaikantis neinfekcinis odos pažeidimas kūdikiams. Paprastai jie atsiranda dėl mechaninės trinties ir (arba) ilgalaikio kontakto su skysčiu vietose: odos raukšlėse, ant sėdmenų, apatinėje pilvo dalyje, ant kaklo, pažastyse ir pan. Taip nutinka todėl, kad kūdikio oda savo struktūra skiriasi nuo suaugusio žmogaus odos: ji yra labai plona, gležna, jautresnė išorės poveikiui bei lengvai pažeidžiama. Iššutimai dažnai pasireiškia vaikams turintiems antsvorio, virškinimo sutrikimų ar linkusiems į alergiją. Be to, netinkama apranga, aukšta kambario temperatūra, ilgas buvimas su šlapiomis sauskelnėmis ar netinkamo dydžio sauskelnės taip pat gali prisidėti prie iššutimų atsiradimo.
Kodėl atsiranda kūdikių iššutimai?
- Drėgmė: Gana dažnai iššutimai ant kūdikių odos atsiranda dėl drėgmės pertekliaus, kuris atsiranda dėl kūdikio perkaitimo. Vaikai greitai pradeda prakaituoti ir gali perkaisti dėl to, kad jų termoreguliacijos sistema dar nėra pakankamai išsivysčiusi, o taip pat situacijose, kai tėvai juos aprengia ne pagal orą. Tokiais atvejais odos raukšlėse susilaiko drėgmė, ir dėl to atsiranda iššutimai. Beje, iššutimus kūdikiams gali išprovokuoti ir nepakankamas odos nusausinimas po dušo ir vonios. Taip pat retas sauskelnių keitimas (o būtent po sauskelnėmis kaupiasi itin daug drėgmės).
- Cheminiai dirgikliai ir alergenai: Staiga pasikeitus sauskelnių prekės ženklui, kūdikiui gali atsirasti odos paraudimas ir patinimas, o retesniais atvejais netgi odos infekcija (bakterinė ar virusinė). Kiekvieno vaiko odos reakcija į naujas sauskelnes gali būti skirtinga, ir tai, kas tiko vienam vaikui, nebūtinai tiks kitam, tad labai svarbu atidžiai stebėti bendrą vaiko ir odos būklę pakeitus sauskelnių gamintoją.
- Virškinimo trakto sutrikimai: Viduriavimas taip pat gali sukelti iššutimus. Išmatos išskiria tam tikras, rūgščias medžiagas, o tai reiškia, kad gali lengvai pažeisti ploną epidermio sluoksnį. Todėl kūdikiui viduriuojant stenkitės kuo greičiau jį nuprausti, o sauskelnes keiskite iš karto po tuštinimosi ir nepamirškite apie oro vonias, kad leisti mažylio odai pakvėpuoti.
- Mitybos pakitimai: Kūdikių iššutimai taip pat gali sutapti ir su naujų maisto produktų įtraukimu į mitybos racioną. Tad stebėkite vaiko būklę ir reakciją į naujus maisto produktus.
Kaip gydyti kūdikių iššutimus?
Jei iššutimai vos tik atsirado, paraudimas neryškus ir apima nedidelį plotą, tokiu atveju tėvams reikės tik daugiau laiko skirti vaiko higienai - dažniau prausti, keisti sauskelnes (o dar geriau leisti kūdikiui pabūti be sauskelnių, kiek įmanoma ilgiau). Iššutimų vietas reikia tepti apsauginiais kremais, pastomis cinko oksido pagrindu arba pabarstyti pataisų sporomis. Vietose, kur pažeistas odos vientisumas (mikro įtrūkimai, erozijos), galima lokaliai naudoti priemones, kurių sudėtyje yra dekspantenolio. Tačiau dėl tokių priemonių naudojimo vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Tinkamai parinkus produktą, iššutimas paprastai išnyksta per 1-2 dienas. Tačiau jei ūmi būklė nepraeina, o simptomai tik sustiprėja, būtinai reikia kreiptis į gydytoją, kadangi iššutimai gali komplikuotis, ir tokiu atveju gali išsivystyti infekcija, kurios gydymui reikia specialių vaistų.
Patyręs gydytojas pagal matomus simptomus nustatys, kokia yra iššutimų priežastis ir paskirs tinkamą gydymą. Kartais, norėdamas parinkti tinkamą vaistą, gydytojas paima tepinėlį nuo odos paviršiaus, vėliau laboratorijoje juo nustatomas infekcijos sukėlėjas. Be to, labai svarbu suprasti, kad iššutimai gali atsirasti net ir sveikiems kūdikiams, tinkamai juos prižiūrint.
Nudegimai ir pirmosios pagalbos priemonės
Nors straipsnyje pagrindinė tema yra odos priežiūra ir iššutimai, taip pat pateikiama svarbi informacija apie nudegimus. Jeigu ištiko nelaimė, būtina susitvardyti ir nedelsiant suteikti pirmąją pagalbą. Apsiplikius karštu skysčiu - kava, arbata, vandeniu, sriuba ir pan. - tuojau pat reikia nuvilkti nusiplikytą kūno dalį dengiančius darbužius, tačiau jei jie yra prilipę dėl nudegimo liepsna ar karštu nuodėguliu, metalu, plėšti negalima. Geriau tada drabužį palikti - jį nuims gydytojai. Nuėmus drabužį reikia nuplikytą vietą 10-15 min. šaldyti, jei įmanoma po tekančiu šaltu vandeniu, tačiau vandens čiurkšlė neturi būti stipri! Galima šaldyti nuplikytą vietą panardinti į šaltą vandenį. Nuplikytam vaikui galite sugirdyti vienkartinę paracetamolio dozę (ji priklauso nuo vaiko svorio ir amžiaus). Šių vaistų sugirdymas sumažina skausmą, tačiau neturi įtakos nudegimui. Sumažėjus skausmui, nudegęs vaikas aprimsta, mažiau verkia ir blaškosi. Suteikus pirmąją pagalbą - atšaldžius ir davus nuskausminamųjų - reikia ant nudegusios vietos uždėti sterilų tvarstį ir vaiką vežti specialisto konsultacijai (ar laukti, kol atvažiuos greitoji). Tai, kaip suteiksite pirmąją pagalbą, labai priklausys ir gijimas, randėjimas.
Yra aprašomi keturi nudegimo laipsniai ir tai, kokį jie poveikį daro odai. Apsiplikius karštu skysčiu paprastai nebūna III-IV laipsnio nudegimų. I laipsnio nudegimui būdinga skausminga, paraudusi, sausa oda, gali būti atskirų nedidelių pūslelių. II laipsnio nudegimas skirstomas į A ir B. Nudegimui A būdinga įvairaus dydžio sveikos ar jau sprogusios pūslės, pripildytos audinių skysčio (gelsvai skaidrios), kartais susimaišiusio su krauju (tamsesnės, rausvos). B nudegimui būdingos sprogusios pūslės arba jų iš viso nėra, matomas apmirusios odos plotas (nekrozės lopas) - žaizdos paviršius raudonas arba pilkai matinės spalvos. II laipsnio B nudegimas yra gilesnis ir todėl sunkesnis nei A. III laipsnio nudegimą sukelia labai didelė temperatūra, pvz., liepsna, labai įkaitę paviršiai, pvz., metalo. Jam būdinga tai, kad oda ir po ja esantys audiniai suanglėja. Šis nudegimas yra pats sunkiausias. Užsipylus kavos, arbatos ar sriubos galimas I-II laipsnio nudegimas, o III laipsnio nudegimo nebūna.
Kiekvienas organizmas į nudegimą reaguoja pagal savo sugebėjimą. Todėl vienam mažyliui gijimo procesas užtrunka ilgiau, kitam trumpiau, net esant gydytojų nustatytam tam pačiam nudegimo laipsniui. Randų tikimybė tiesiogiai priklauso nuo nudegimo gilumo, o audinių suirimo gilumas priklauso nuo to, kaip gretai ir kvalifikuotai bus suteikta pirmoji pagalba - nuplikyta vieta atšaldyta ir po to tuojau kreiptis specialisto pagalbos. Kuo nudegimas gilesnis, tuo didesnė tikimybė, kad randas bus didesnis. Ar reikės odos persodinimo, sprendžia gydytojai, įvertinę kiekvieno nukentėjusiojo būklę, nes kiekvienas apsiplikimas yra skirtingas. Randėjimo procesas vyksta žaizdos gijimo metu. Iš pradžių susiformuoja raudoni randai, laikui bėgant jie blykšta. Tepalų, kurie galėtų visiškai išgydyti randus, kol kas nėra. Yra tepalų ir kitų vaistų, kurie „tirpdo“ randus. Tepalus turėtų skirti vaikų chirurgai, kurie specializuojasi gydydami vaikų nudegimus. Tam, kad apsiplikęs vaikas išvengtų psichologinės traumos, perrišinėjant duodama trumpalaikė narkozė. Ji neturi jokios įtakos vaiko protinei raidai.
