Ar jūs kada nors svarstėte, kaip reikia tinkamai vežti vaikus automobilyje, kad tai būtų saugu ir neprieštarautų Kelių Eismo Taisyklėms? Rūpestingiems tėvams visada svarbus yra vaiko saugumas. Rūpestis vaiku turėtų atsispindėti visuose vaiko gyvenimo momentuose, įskaitant tai, kaip jis vežamas automobilyje. Skubame, lekiame, galvojame apie įvairius darbus, bet ar visame šiame šurmulyje nepamirštame pasirūpinti savo ir vaikų saugumu? Tai yra saugu iki tol, kol neįvyksta nelaimė.
Vaiko vežimo taisyklės ir reikalavimai
Pagal Kelių eismo taisykles (KET) važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti. Keleiviai visada turi būti prisisegę saugos diržus ne tik sėdėdami automobilio priekinėje sėdynėje, bet ir galinėje.
Daugelio Europos šalių kelių eismo taisyklėse, įgyvendinant ES reglamentus dėl vaikų vežimo motorinėse transporto priemonėse, buvo panaikintas vaiko amžiaus kriterijus. Išliko tik ūgio kriterijus. Todėl vaikas, nesiekiantis reikalaujamo 135 cm ūgio, turėtų būti sodinamas į automobilinę kėdutę ar prisegimo sistemą, nepriklausomai nuo to, kiek jam metų. Visi vaikai iki 135 cm ūgio privaloma vežti automobilinėje kėdutėje. Pagal Kelių eismo taisykles (KET), vaikai iki 135 cm ūgio turi būti vežami vaikų apsaugos sistemoje (VAS), pavyzdžiui, automobilinėje kėdutėje arba paaukštinimo kėdutėje, atitinkančioje jų ūgį, svorį ir amžių.
Draudžiama vežti vaiką kėdutėje, atsuktoje prieš judėjimo kryptį, ant priekinės sėdynės, jei ji apsaugota saugos pagalve. Draudžiama ant priekinės motorinės transporto priemonės sėdynės vežti vaiką specialioje jo ūgiui ir masei pritaikytoje sėdynėje, kuri atsukta kryptimi, priešinga įprastai motorinės transporto priemonės važiavimo krypčiai, jeigu priekinė sėdynė apsaugota saugos pagalve. Ši nuostata netaikoma, jeigu priekinės saugos pagalvės veikimo mechanizmas išjungtas.
Rekomenduojama, kad vaikas specialioje jo ūgiui ir masei pritaikytoje sėdynėje, kuri atsukta kryptimi, priešinga įprastai motorinės transporto priemonės važiavimo krypčiai, būtų vežamas kaip galima ilgiau (kaip nurodo sėdynės gamintojas). Ekspertai visada rekomenduoja kūdikius vežti nugara į priekį. Tokia padėtis sumažina galvos, kaklo ir stuburo traumų riziką, nes perkrovos, pavyzdžiui staigiai stabdant, kitaip veikia vaiko kūną nei važiuojant į priekį. Šis rekomendacija jau įrašyta ir Kelių eismo taisyklėse: „vaikas specialioje jo ūgiui ir masei pritaikytoje sėdynėje, kuri atsukta kryptimi, priešinga įprastai motorinės transporto priemonės važiavimo krypčiai, turi būti vežamas kaip galima ilgiau (kaip nurodo sėdynės gamintojas)ׅ“.
Kėdutės pagal vaiko svorį skirstomos į kelias grupes:
- 0 grupė skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 10 kg;
- 0+ grupė skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 13 kg;
- I grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 9 iki 18 kg;
- II grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 15 iki 25 kg;
- III grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 22 iki 36 kg.
Yra gaminamos universalios kėdutės (1/2/3 grupė), skirtos 9-36 kg svorio vaikams. Tokios automobilinės saugos kėdutės turi integruotus diržus, tačiau vaikui paaugus, jį galima prisegti automobilio saugos diržais. Dar viena priemonė yra specialūs paaukštinimai, kuriuos galima naudoti, kai vaikas sveria daugiau nei 23 kg. Specialistai vis dėlto pataria automobilines kėdutes naudoti kuo ilgiau, nes jos turi nugarėlę ir šonines apsaugas, kurių neturi paprastas paaukštinimas.
Vairuotojai turi naudoti saugumo standartus atitinkančias vaikų prisegimo sistemas, kurias vaikų prisegimo sistemų gamintojai sertifikavo ir kurios turi būti patvirtintos pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos patvirtintų taisyklių Nr. 44/03 ar Nr. 129.
Dažniausiai daromos klaidos
Nors taisyklių reikalavimai ir rekomendacijos labai aiškios ir nedviprasmiškos, tačiau ne visada tėvai laikosi šių reikalavimų. Dažniausi pasiteisinimai: „aš vairuoju saugiai, esu geras vairuotojas“, „važiuoju trumpą atstumą, tad nieko mums nenutiks“. Pastarasis pasiteisinimas ypač dažnas ir tuo paprastai piktnaudžiaujama važiuojant nuo namų iki parduotuvės, nuo namų iki darželio ir pan. Kartais vaikas trumpų kelionių metu ne tik nesodinamas į kėdutę, bet jam leidžiama stovėti priekyje, šalia vairuotojo esančioje keleivio vietoje, rankomis įsikibus į automobilio panelę.
Pačios paprasčiausios techninės klaidos, kurios atsiranda per skubėjimą ar neapdairumą: netaisyklingai prisegtas vaikas automobilinėje kėdutėje - dirželiai per laisvi, susisukę, pati kėdutė pritvirtinta netinkamai (jei tvirtinama saugos diržu). Kai vaikas yra vežamas priekyje - neišjungta saugos pagalvė. Kita lemtinga klaida - kai vaikas yra prisegtas suaugusiems skirtu automobiliniu saugos diržu, nors turėtų saugiai sėdėti jam skirtoje kėdutėje. Avarijos atveju vaikas gali išslysti iš jį laikančio saugos diržo. Tai gali pasibaigti itin stipriais sužalojimais ar net mirtimi.
Įsidėmėkite, kad pirmą kartą autokėdutę labai svarbu sumontuoti pagal visas instrukcijas, o kaskart prieš keliones su kūdikiu būtina patikrinti, ar kėdutė yra pritvirtinta tinkamai. Labai dažnai autokėdutės diržai būna per laisvi. Kūdikis rankų gal ir neišsitrauks, tačiau vyresni vaikai puikiai moka tai padaryti, o įvykus avarijai pasekmės dėl to gali būti rimtos. Jeigu iš dirželio pavyksta suformuoti klostę, reiškia, pritvirtinta netinkamai.
Trumpų kelionių metu tėvai kūdikius ir vaikus į kėdutes sodina ne tik neprisegtus, bet ir su viršutiniais drabužiais - kombinezonais, striukėmis. Kartais vaikai jose sėdi net su kuprinėmis. Staigiai stabdant arba susidūrimo metu visi ant sėdynių ar bagažinės dangčio palikti daiktai į saloną skrenda su didžiule jėga, tad taip pat gali sužeisti kūdikį arba vaiką.
Pasaulinė statistika rodo, jog kas aštuonias minutes autoįvykiuose žūsta vaikas. Dauguma jų - neprisegti arba netaisyklingai prisegti vaikams vežti skirtose sistemose. Skaičiuojama, jog teisingas vaikų kėdučių naudojimas sumažintų nelaimių skaičių net 80%! Šiuos skaičius verta prisiminti kaskart prieš įlaipinant savo vaikus į automobilį.
Kur saugiausia vežti vaiką?
Vaiką visada rekomenduojama vežti ant galinės sėdynės, nors vežti jį ant priekinės sėdynės taip pat yra teisėta, tačiau tokio vežimo saugumas yra ginčytinas. Pagrindinė to priežastis yra oro pagalvė - nepriklausomai nuo to, kuria kryptimi vaikas sėdi, oro pagalvės suveikimas gali sukelti rimtų pasekmių sveikatai.
Saugiausia vežti vaiką gale, per vidurį esančioje vietoje. Taip vaikas būtų labiausiai apsaugotas šoninio smūgio metu. Tiesa, šioje vietoje pritvirtinti automobilinę kėdutę pavyks ne visų markių automobiliuose. Antra pagal saugumą vieta - gale dešinėje. Neretai kūdikiai vežami priekyje esančioje keleivio vietoje. Nors ši vieta nėra priskiriama prie „saugių“, tačiau manau, jog kelionėje dviese su mažyliu, nepalyginamai saugiau kai jis yra šiaip, ranka pasiekiamas. Tačiau tuo nereikėtų piktnaudžiauti. Pirmiausiai reikia visą dėmesį sutelkti į kelią, o prireikus pagalbos vaikui - saugiai sustoti ir tik tuomet imtis veiksmų.
Jeigu kėdutė tvirtinama priekyje prieš važiavimo kryptį (t.y. joje sėdintis vaikas žiūri į sėdynę, o ne į kelią), privaloma išjungti keleivio oro pagalvę! Jeigu kėdutė tvirtinama priekyje pagal važiavimo kryptį (t.y. vaikas žiūri į kelią), taip pat privaloma išjungti oro pagalvę, nes susidūrimo metu ji gali sukelti itin rimtus ir negrįžtamus galvos, stuburo ir vidaus organų sužalojimus, o kraštutiniais atvejais - net kūdikio mirtį. Priekinę keleivio sėdynę rekomenduojama naudoti tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai ant galinių sėdynių jau sėdi kiti vaikai.
Svarbiausios kėdučių savybės
Renkantis vaikui automobilinę kėdutę, reikia žinoti kokios jos savybės yra svarbiausios. Pagrindinė automobilinės vaiko kėdutės užduotis - apsaugoti mažąjį keleivį susidūrimo atveju. Kėdutės saugumo lygį rodo įvairios papildomos saugos sistemos (pavyzdžiui, šoninės apsaugos sistema ir pan.) bei nepriklausomų institucijų ( kaip Vokietijos ADAC ir Švedijos „Test Plus“) atlikti testai. ADAC testuoja nemažą dalį Europoje parduodamų automobilinių kėdučių, tada pagal rezultatus galima įvertinti skirtingų gamintojų kėdučių saugumą. Taip pat verta rinktis kėdutes atitinkančias 2013 m. įvestą „i-Size“ standartą, nes tokių kėdučių saugumo lygis yra žymiai aukštesnis nei tų, kurios atitinka senesnį, bet vis dar galiojantį, ECER44/04 standartą.
Antroji svarbi savybė - patogumas. Patogumui įtakos turi kėdutės forma, apmušalų medžiaga, galimybė reguliuoti atlošą, galvos atramą, saugos diržus, kojų atramos aukštį. Labai svarbu, kad vaiko tėvams būtų patogu naudotis automobiline kėdute. Kai kurie modeliai yra nepatogūs, juos tikrai sunkoka naudoti kasdien. Todėl verta rinktis tas automobilines kėdutes, su kuriomis įvairiausius veiksmus galima būtų atlikti greitai, viena ranka, kurių aptarnavimas jūsų nevargintų.
Svarbi savybė ir kėdutės universalumas, t. y. galimybė transformuoti kėdutę, pagal greitai augančio vaiko besikeičiantį kūną. Tai įmanoma jei kėdutė turi reguliuojamus komponentus, kad augant vaikui kėdutę galima pritaikyti prie jo kūno pokyčių, kad nereiktų nuolat pirkti naujos.
Labai svarbu, kad kėdutė lygiai priglustų prie galinės automobilio sėdynės. Tarp automobilio sėdynės ir kėdutės neturi būti jokio tarpo, nes vaiko kėdutė nebus pakankamai stabili. Rekomenduojamas pritvirtintos kėdutės laisvumas - ne daugiau kaip 2 cm. Tarp vaiko kūno (ne drabužių) ir kėdutės saugos diržo rekomenduojamas tik 1,5-3 cm tarpas.
Bendras automobilių sėdynių vadovas | Kurią automobilio sėdynę naudoti toliau?
Atsakingumas ir pavyzdys
Nauja taisyklė: Saugos diržą automobilyje turi segėti visi, nes kitaip vaikai neįgis gerų įpročių - niekada nepamirškite, kad tėvai yra geriausias pavyzdys savo vaikams, tad visada užsisekite saugos diržą, visada sodinkite vaiką į jam skirtą kėdutę. Jei vaikai nuo mažens mokosi saugaus eismo taisyklių, jos natūraliai tampa įpročiu.
Neatsargaus vaiko vežimo automobiliu pasekmės: jei vaikas yra automobilio gale, stipraus smūgio metu, tikėtina, jog jis „perskris“ per sėdynių atlošus, taip dar papildomai į pakaušį sužalodamas priekyje sėdinti keleivį ar vairuotoją. Ta pati situacija gali nutikti ir vaikui sėdinčiam vaikams skirtoje kėdutėje, kai jos dirželiai tinkamai nesureguliuoti ir palikti laisvi.
Mamų psichologiniai aspektai: Nustatyta, kad jei vairuotoją veikia bet kokia labai stipri emocija - vairuoti automobilį nesaugu. Nesvarbu, ar tai pyktis, gilus liūdesys ar didelis džiaugsmas - stiprios emocijos neleidžia susikoncentruoti į eismą. Emocijos, kurios suteikia motinystė, taip pat yra labai stiprios. Pati žinau, jog išlikti ramiai ir vadovautis „šaltu“ protu, kai automobilyje verkia vos kelių savaičių kūdikis - beveik neįmanoma. Išgirdus vaiko verksmą galvoje pradeda suktis įvairios mintys, norisi kuo greičiau pulti prie vaiko ir jį nuraminti. Vairuoti reikėtų tik nusiraminus. Todėl reikėtų mokytis laiku atpažinti savo emocijas, suprasti jų atsiradimo priežastis ir stengtis imtis racionalių sprendimų.
Saugus vaikų vežimas automobilyje yra visų Lietuvos vairuotojų teisinė ir moralinė pareiga. Suprantu, jog kiekvienas keleivis ar vairuotojas prieš įlipdamas į automobilį yra įsitikinęs, kad jam nieko blogo nenutiks, kad saugiai pasieks kelionės tikslą. Priešingu atveju juk į automobilį neliptų. Tačiau statistika rodo kitką - ne visi pasiekia kelionės tikslą sveiki ir gyvi. Reikėtų elgtis atsakingai ir brandžiai - naudoti automobilyje įrengtas saugumo sistemas visos kelionės metu, jei reikia pažindyti mažylį - sustoti artimiausioje saugioje vietoje ir tą padaryti.
