Sodininkystė ir daržininkystė - tai ne tik darbas, bet ir puikus būdas atsipalaiduoti bei praleisti laisvalaikį. Daugelis netgi laiko tai sportu, kuris atneša naudą tiek fizinei, tiek psichinei savijautai. Tai maloni pramoga, prieinama kiekvienam besidominčiam.

Jūsų sporto salė yra lauke, gamtos ir gryno oro apsuptyje. Jūsų įrangos galite rasti sodo įrankiuose, tokiuose kaip grėbliai, kapliai, šienapjovės, vežimėliai, kirpimo mašinos, kastuvai ir laistytuvai. Be to, sodininkystė naudinga jūsų sveikatai, ypač jei pasirenkate auginti ir valgyti savo užaugintą maistą.

Šiame straipsnyje apžvelgsime knygas, kurios padės jums susikurti originalų, praktišką ir dekoratyvų daržą, net jei neturite daug laiko ar patirties. Jis nebūtinai turi būti didelis - pakaks ir mažo sklypelio šalia namo. Aplinka bus puošni ir naudinga, kai prie namo augs ir vaiskrūmiai, ir daržovės, ir gėlės. Skaitydami toliau, sužinosite, kaip sukurti norimą darželio formą, kuo pakeisti nuobodžias lygias lysves, kaip įrengti poilsio vietą ir kokius prieskoninius augalus verta auginti.

Knygos, padėsiančios įrengti "Tinginio Daržą"

Štai keletas knygų, kurios padės jums įrengti "tinginio daržą" ir mėgautis sodininkyste be didelių pastangų:

1. "Inteligentiško Tinginio Sodo" Serija

Ši knygų serija, parašyta austrų žurnalisto ir garsaus sodininko, skirta visiems, kurie sodo veisimui ir priežiūrai negali arba nenori skirti daug laiko. Per dvejus metus išleistos net septynios laidos. Knygoje rasite išsamiai ir žaismingai pateiktą informaciją apie sodininkavimą ir daržininkavimą, gėlių darželį balkone, vaikų kampelį, vijoklinius augalus ant stogų ir sienų, kovą su kenkėjais ir ligomis. Joje aptariami šie principai: gamtai artimo sodo formavimas, tinkamas augalas tinkamoje vietoje, kompostas - ekologinio sodo auksas, dirvos dengimas - neželia piktžolės, reikia mažiau laistyti, mišrios kultūros - sveikoje aplinkoje sveiki augalai, švelnus dirvos įdirbimas - jokio perkasimo, atsargus kenkėjų naikinimas.

Karl Ploberger knyga "Inteligentiško tinginio sodas" yra puikus vadovas visiems, norintiems mėgautis gražiu sodu be didelių pastangų. Ji skirta visiems, kurie sodo veisimui ir priežiūrai negali arba nenori skirti daug laiko. Knygoje gausybė naudingų ir ne neįprastų patarimų ypač tingiems ir inteligentiškiems sodininkams. Šiame sode veja neskuba augti, be to, ją kartais galima "pamiršti" palaistyti. Lysvės - be piktžolių, o kenkėjai išnyksta savaime. Praktiniai patarimai, kaip sutaupyti laiko ir pastangų prižiūrint sodą. Idėjos, kaip sukurti gražų ir funkcionalų sodą net ir mažoje erdvėje. Informacija apie įvairius augalus ir jų priežiūrą. Patarimai, kaip pasirinkti tinkamus augalus, kurie nereikalauja daug priežiūros. Informacija apie mulčiavimą, kuris padeda išlaikyti drėgmę ir sumažina piktžolių augimą. Idėjos, kaip sukurti automatinę laistymo sistemą. Patarimai, kaip kovoti su kenkėjais ir ligomis nenaudojant cheminių medžiagų.

2. "Daržas Mažame Sklype"

Pirmoje knygos dalyje rasite visą jums reikalingą informaciją apie tai, kaip įsirengti daržą: kokios reikia dirvos, trąšų, kaip sodinti, prižiūrėti, auginti daržoves. Taip pat sužinosite, kokio tipo daržą galima pasidaryti, kaip auginamos daržovės inspekte ir šiltnamyje. Trečią dalį sudaro mažo daržo lysvių schemos, kuriose nurodyta, ką ir kaip galite sodinti.

3. Linda Tilgner "Tinginio Daržas"

Šioje knygoje autorė pateikia šimtus laiką taupančių pasiūlymų ir įvairių būdų, kaip be didelio vargo, bet su malonumu suplanuoti daržą, įdirbti dirvožemį, sėti ir persodinti daigus, kovoti su piktžolėmis bei kenkėjais ir nuimti bei sutvarkyti derlių. Viskas skirta tam, kad priežiūros būtų kuo mažiau.

4. Peter McHoy, K.G. "Protingas Šiltnamis"

Tai knyga apie tai, kaip pasidaryti tikrai derlingą šiltnamį ir neturėti dėl jo problemų.

5. Edward C. "Svajonių Daržas"

Knygoje net ir patyrę daržovių augintojai ras netikėtų pasiūlymų, problemų sprendimo būdų, kurie privers iš naujo pažvelgti į tai, ką ir kaip darome savo jau seniai puoselėjamame darže.

6. D. G. Hessayon "Didžioji Sodininko Knyga"

Vienas svarbiausių dalykų sodininkystėje yra genėjimas. Būtent šioje knygoje smulkiai aprašoma ir iliustruojama, kaip tą darbą atlikti geriausiai.

7. Nikolajus I. Kurdiumovas "Protingas Sodu"

Ši knyga - apie tai, kaip gyventi žemėje be chemikalų ir trąšų. Čia yra viskas: derlingumo pagrindai, agrocenozių pastovumas, saugi agronomija ir landšaftas.

8. Sepp Holzer "Gamtinis Sodu"

Ši knyga - ne apie tai, ką daryti, kad sodas būtų sveikas ir derlingas, o apie tai, ko NE daryti, kad jis tikrai toks būtų. Norite užsiauginti vaisių paprasčiausiais ir sveikiausiais būdais? Knygos atskleidžia: Kaip užsiauginti savaime sudygusį ir užaugusį abrikosą, persiką ar riešutmedį. Ką daryti, kad naujos, negirdėtos pietinės veislės nenušaltų žiemą. Kaip atrodo sodas pačiame miške.

Per 50 pateiktų planų padės jums susikurti nepriekaištingą sodą. Idėjos visiems stiliams - nuo vėsių ir ramybe dvelkiančių japoniškų sodų iki universalių šeimos sodų. Autoritetingi ir patikimi patarimai, įskaitant ir pamokymus, kaip pritaikyti planus ir kokiu būdu sutvarkyti prastus sklypus. Atminkite, kad ar sodas gražus ir patrauklus, priklauso nuo tinkamai kiekvienam augalui parinktos vietos. Nepamirškite suteikti joms šviesos!

Gamtinės žemdirbystės principai

Tradicijos gimdo patirtį ir palengvina ateinančių kartų gyvenimą, nes nereikia iš naujo išradinėti dviračio. Tačiau ne visuomet. Ir net tokioje tradicinėje srityje kaip žemdirbystė, pasirodo, galima atrasti visiškai kitokį požiūrį į darbo metodus. Visa kita - niuansai (nors ir esminiai): savitas požiūris į gyvenimą, atsakingas požiūris į aplinką, pagarba gamtai.

Saulius Jasionis gamtine žemdirbyste susidomėjo prieš septynerius metus, kai į rankas pateko rusų agronomo N. I. Kurdiumovo knygos apie tai, kaip „nereikia“ dirbti žemės. S. Jasionis mokėsi agronomijos, bet diplomo neturi, egzaminų nelaikė. Tradicinės agronomijos žinios kardinaliai skyrėsi nuo N. I. Kurdiumovo mokymo, todėl iš pradžių į šią patirtį Saulius žvelgė su nepasitikėjimu. „Galima sakyti, kad Lietuvoje jau susiformavo unikali gamtinės žemdirbystės mokykla, kurios nėra niekur kitur“, - sako Saulius.

Gamtinė žemdirbystė nėra jo pagrindinis užsiėmimas, tačiau ir pomėgiu jos nepavadinsi. Prieš kelerius metus interneto svetainėje (www.gerazemdirbyste.lt) atsirado forumas, į kurį pradėjo burtis bendraminčiai. Taip kilo poreikis rengti seminarus, kuriuos veda Saulius: „Žmonės, kurie nori daržininkauti pagal naujus metodus, gyvena išsibarstę po visą Lietuvą, o suėję kartu, turi galimybę keistis žiniomis. Kai visą patirtį susistemini, rezultatų gali pasiekti daug greičiau ir kitiems perduoti jau sukurtus metodus.

S. Jasionis anksčiau galvojo, kad gamtinės žemdirbystės principai turėtų sudominti savito gyvenimo būdo ieškančius žmones, tokius kaip bendraminčiai, siejami V. Megre knygos „Skambantys kedrai“ idėjų ir bandantys kurti Lietuvoje ekologines gyvenvietes. Tačiau gamtinės žemdirbystės bendraminčių ratas pasirodė daug platesnis. Pasak Sauliaus, tokių žmonių yra dvi kategorijos. Vieni tai daro dėl taupumo, nes užsiauginti - pigiau nei pirkti. Kiti turėtų už ką nusipirkti, bet suvokia, kad parduotuvėje tikrų ekologiškų daržovių nė su žiburiu nerasi.

Gamtinės žemdirbystės esmė yra tai, kad dirvožemio nereikia kasti ar purenti, visą laiką jis turi būti uždengtas mulčiu. „Reikia žinoti du pagrindinius dalykus. Pirma, mulčio storis turi būti toks, kad apatinis jo sluoksnis neišdžiūtų. Antra, pro jį turi laisvai cirkuliuoti oras. Jei dažnai lyja, mulčio galima dėti plonesnį sluoksnį. Jeigu karšta, plonas sluoksnis išdžius ir perniek nueis visas darbas. Mulčias būna įvairus - nuo jaunos žolės, smulkintos žoliapjove, iki pjuvenų ar šiaudų. Kuo daugiau celiuliozės (pjuvenų), tuo ilgesnis fermentacijos laikas. Į tai atsižvelgiama parenkant mulchą skirtingoms kultūroms. Jei daržovių brendimo laikas yra trumpas, pavyzdžiui, morkų ar kopūstų, vadinasi, reikia tokio mulčio, kurį bakterijos greitai „suvirškina“.

„Daugelis mulčiuoja augalus, tačiau tai nėra gamtinė žemdirbystė. Jeigu į tarpus tarp lysvių pridėsi nupjautos žolės, bet nesuprasi, kam tai padarei, kokie procesai vyksta, augalus puls ligos ir nebus nieko gero. Mulčias reikalingas ne tam, kad saugotų drėgmę ir neleistų augti piktžolėms - jis yra pagrindinis augalų mitybos šaltinis. Per seminarus žmonių paklausiu, ar jie žino, ką augalai valgo? Niekas negali atsakyti, nors visą gyvenimą augina daržoves. Įrodyta, kad dirvos derlingumas priklauso ne nuo joje esančių maistingųjų medžiagų kiekio, o nuo mikrobiologinio aktyvumo. Fermentacija vyksta tame sluoksnyje, kur pakanka drėgmės ir deguonies. Bakterijos „valgo“ ir išskiria anglies dioksidą, kuris sunkesnis už orą ir tirpsta vandenyje. Kadangi dirvožemis po mulčiu yra purus (daug puresnis nei rūpestingiausiai tradiciniu būdu prižiūrimo daržo, nes žemę išvagoja bakterijos, sliekai ir kiti gyviai), ištirpęs anglies dioksidas patenka tiesiai ant augalų šaknų. Didžiąją dalį augalų mitybos sudaro anglies dioksidas (apie 70 proc.).

Klaidingai manoma, kad virtuvės atliekas reikia kompostuoti krūvoje ir tik po to permaišyti į dirvožemį. Tokiu atveju, vertingiausia medžiaga, labiausiai reikalinga augalams, t. y. anglies dioksidas, išgaruoja. Augalinių atliekų pagrindinė vertė yra ne kompostas, o jo fermentacijos metu išskiriamas anglies dioksidas. Jeigu organines atliekas užkastume į žemę, kur mažai deguonies, prasidėtų puvimo procesas, kenkiantis augalams. Be to, puvimo bakterijos naudoja anglies dioksidą, todėl augalus dar labiau nuskurdina. „Naudojame ir karvių mėšlą, bet ne kaip azoto trąšą, o fermentų ir mikrobų „injekciją“, kad jie būtų aktyvesni. Nors tai labiau aktualu daržininkaujantiesiems mieste, o kaime mikrobų aktyvumas ir taip yra pakankamas“, - sako S. Jasionis.

Gamtinė žemdirbystė daug efektyvesnė nei ekologinė, nes augalų nepuola ligos. Pavyzdžiui, nei bulvės, nei pomidorai neserga maru. Retas svečias ir kolorado vabalas (tik dar nėra aišku, kodėl). „Augalas kaip ir žmogus: nėra visavertės mitybos, nėra sveikatos. Jeigu turite tradicinį daržą, kurį nuolat skersai išilgai kasate kastuvėliu, jau nuo šiandien galite liautis. Geriau atsigulkite į hamaką medžio pavėsyje ir pamąstykite, ką ir kaip daryti, kad darbas darže nesurytų visos dienos - liktų valandėlė paganyti debesis danguje ir sulauktumėte gero derliaus. Jeigu turite „pliką“ žemės sklypą, tiesiog ant pievos patieskite kartono lapą ir per vasarą kraukite ant jo nupjautą žolę, išrautas piktžoles, rudenį nukritusius lapus šiaudus, pjuvenas. Per sezoną kartonas sunyks. Pirmaisiais metais geriausia sodinti bulves, nes joms reikia storo mulčio sluoksnio, kuris bus geras kitų daržovių pagrindas. Taigi, kartone išpjaukite skylutes, padėkite bulves ir storu sluoksniu (apie 40 cm) uždenkite šiaudais. Pasak Sauliaus, tokios žemdirbystės praktika nėra didelė, Rusijoje ji žinoma dar tik apie 15 metų. Skelbiama, kad iš vieno kvadratinio metro prikasama dvidešimt kilogramų bulvių. Skamba nerealiai, tačiau manoma, kad tai nėra riba, nes kiekvienais metais derlingumas didėja.

Mulčiavimas yra tik viena priemonių, o jos esmė - natūralus gamtinis procesas, pasiekiamas uždengus dirvožemio paviršių. O jį dengti gali ne tik mulčias, bet ir kiti augalai. Svarbiausia, skirtingas kultūras derinti taip, kad visos draugiškai augtų, nenustelbtų vienos kitų. Kita vertus, jei norime gauti kuo didesnį derlių iš mažo ploto, reikia kuo intensyviau maitinti dirvožemį: 2,5-3 kartus daugiau organikos įterpti į dirvą, nei iš jos paimti“, - dėsto S.

Žemdirbystė nebūtinai turi būti intensyvi. „Kuo skurdesnės augimo sąlygos, tuo augalas sukaupia daugiau vertingų medžiagų. Į tai atsižvelgiama auginant prieskoninius ar vaistinius augalus - mulčiuojama labai plonai, galima šaknis apdėti ir akmenukais (po jais kaupiasi drėgmė, jie išlygina dienos ir nakties temperatūrų skirtumus). Augale esančių biologiškai aktyvių medžiagų kiekis priklauso ne tik nuo augalo mitybos, bet ir nuo kitų faktorių, ekstremalių aplinkos sąlygų. Jei norite užauginti didelį braškių derlių, mulčiuokite storai, pilkite mėšlą, kad fermentacija būtų dar intensyvesnė. Uogos bus raudonos ir stambios. Bet jei norite aukščiausios kokybės uogų, auginkite skurdžiai, kitų augalų bendrijoje. Juk augalas neaugs sterilioje aplinkoje, jis kontaktuoja su kitais mikroorganizmais. Net iki pusės savo pagamintų medžiagų, gautų fotosintezės būdu, atiduoda per šaknis į dirvožemį, taip pat išskiria per eterinius aliejus. Yra ištirta ir įrodyta, kad vitaminai ir kitos mineralinės medžiagos, dėl kurių vertiname augalus, dažniausiai yra ne augalinės, o mikrobinės (bakterinės ir grybinės) kilmės, t. y. gaunamos iš aplinkos „sugyventinių“.

tags: #tinginio #darzas #knyga

• Interaktyvus žaislas vaikų raidai
• Kaip suprasti 5-6 metų vaiką
• Informacija apie Kauno lopšelį-darželį "Svirnelis"
• Informacijos politika Jasiulionių socialinės globos namų
• Naujametinis kostiumas pelės