Nėštumas - nuostabus laikotarpis, nors neretai, kaip ir kiekviena nauja patirtis, sukelia nemažai nerimo ir klausimų. Kaip besilaukiant pasirūpinti savimi ir vaikelio sveikata bei nuo ko pradėti tai daryti? „Sužinojus apie nėštumą, svarbu laikytis holistinio požiūrio, kuris apima tiek fizinę, tiek emocinę gerovę. Pagrindiniai šio nuostabaus etapo aspektai, padedantys pasirūpinti sveikata, yra palankios aplinkos kūrimas, prenatalinė priežiūra ir sveikos gyvensenos taikymas“, - sako specialistė.
Viena iš dažniausių priežasčių, kodėl moterys gali jausti sunkumą judant ar negalėti normaliai paeiti nėštumo metu, yra nuovargis ir išsekimas. Pastojus organizmas dirba viršvalandžius ir jam užkraunamas papildomas krūvis. Visos organizmo sistemos persitvarko: dabar būtinomis medžiagomis reikia aprūpinti ne tik būsimąją mamą, bet ir pradedantį augti vaisių. Taip pat nėštumo pradžioje neretai sumažėja kraujospūdis. Nuovargį ir išsekimą gali nulemti mažakraujystė (anemija), ypač jei per mažas hemoglobino kiekis kraujyje buvo fiksuojamas dar iki nėštumo.
Dažniausiai pasitaikantys sunkumai ir ką daryti
Nėštumo metu kūnas patiria daugybę pokyčių, todėl svarbu pasikliauti ne tik savo intuicija, bet ir pasinaudoti gydytojų pagalba. Šie nėštumo sukeliami nepatogumai yra dažniausiai pasireiškiantys, bet nebūtinai pasireikš visi iš karto.
Nuovargis ir išsekimas
Nuovargis ir išsekimas yra vieni dažniausiai pasitaikančių pirmųjų nėštumo pojūčių. Eikite miegoti anksti. Jei akys pradeda merktis jau 8 ar 9 val. vakaro, nesistenkite pailginti dienos ir eikite miegoti. Jei galite, numikite ir dieną. Kartkartėmis pasiimkite laisvadienį darbe. Paprašykite artimųjų jus pakeisti.
Sąnarių ir raumenų skausmai
Nugaros skausmą nėštumo metu jaučia apie 50-80 proc. moterų. Šis diskomfortas aplanko maždaug tarp penkto ir septinto nėštumo mėnesio. Pakitusi kūno masė ir svorio centras nėštumo metu apkrauna kaulus, raumenis ir sąnarius. Nėštumo metu dėl augančio pilvo atsiranda netaisyklinga laikysena: moteris vaikšto atsilošusi, kad išlaikytų pusiausvyrą, todėl yra apkraunama apatinė stuburo dalis. Patarimas: nekilnokite sunkių daiktų, avėkite ortopedinę, patogią avalynę žema pakulne. Sėdint paremti nugarą pagalve. Esant skausmui, nugarą ir strėnas galite šildyti ar masažuoti. Svarbu reguliarus fizinis aktyvumas: mankštos, aerobika vandenyje, joga. Nugaros skausmui sumažinti gali būti efektyvūs šie būdai: Kėgelio pratimai, masažai, akupunktūra.
Kraujotakos sutrikimai ir tinimas
Atkreipti dėmesį. Nėštumo metu dėl hormonų veiklos venos atsipalaiduoja, tampa elastingesnės. Be to, kraujui tekėti sunku dėl didėjančios gimdos spaudimo, todėl jis užsilaiko kojų venose. Patarimas: svarbu judėjimas: pasivaikščiojimai, plaukimas, mankšta. Lengvas fizinis aktyvumas gerina kraujo cirkuliaciją kojose. Atkreipti dėmesį, kad avalynė turi būti patogi. Atsigulus palaikyti kojas pakėlus aukščiau. Vengti ankštų kelnių ir kitų veržiančių rūbų. Stengtis nesėdėti užsikėlus koją ant kojos. Prieš einant miegoti pasidaryti kojoms vonelę, pamasažuoti kojas (pėdas, blauzdas ir šlaunis) per visą ilgį.
Edema (tinimas)
Atkreipti dėmesį. Dažniausiai tinsta pėdos. Jos gali tapti ilgesnės, (padidėti puse ar net vienu batų dydžiu), platesnės. Kartais pasikeičia pėdų, pirštų ir čiurnų forma. Paskui tinimas gali keliauti aukštyn: tinsta blauzdos, šlaunys, gali patinti pilvas, veidas ir rankos. Taip nutinka, nes nėštumo metu organizmas dėl hormonų pokyčių kaupia skysčius. Patarimas: truputį koreguoti mitybą: valgyti daugiau vaisių, daržovių (ypač agurkus), gerti arbatas, vietoje gazuotų gėrimų rinktis vandenį, vengti sūraus maisto. Lengvas fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių vartojimas. Vengti ilgalaikės sėdimos ar stovimos kūno padėties, dažnai ją keisti, pagulėti ant kairio šono pakėlus kojūgalį.
Hemorojus
Atkreipti dėmesį. Nėštumo metu auganti gimda užspaudžia venines kraujagysles, todėl dėl padidėjusio veninio spaudimo gali išsiplėsti tiesiosios žarnos ir išangės venos bei atsirasti mažesnių ar didesnių mazgų. Hemorojaus atsiradimą skatina dažnas vidurių užkietėjimas, pastovus stanginimasis tuštinimosi metu, sėdimas darbas. Patarimas: vaistažolių (ramunėlių ar medetkų) vonios po tuštinimosi. Dieta turi būti tokia, kad kuo mažiau kietėtų viduriai (pakankamai vandens, sėklos, sėlenos, košės, kiviai, slyvos ir kt.). Norint tuštintis nekentėti. Po tuštinimosi apsiplauti vandeniu arba naudoti drėgnas vaikiškas servetėles. Vengti kieto ar kvepiančio tualetinio popieriaus. Dieną pagulinėti, kad gimda mažiau spaustų mažąjį dubenį. Vengti kietų kėdžių.
Šlapinimosi sutrikimai
Atkreipti dėmesį. Nėščiosioms pakinta šlapimo takų anatomija: šlapimtakiai išsiplečia ir jų raumenys atsipalaiduoja, inkstai didėja, šlapimo pūslės tonusas susilpnėja. Didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja šlapinimasis. Patarimas: svarbu dar iki nėštumo stiprinti dubens dugno raumenis (Kėgelio pratimai, pilvo šokiai).
Vidurių užkietėjimas
Atkreipti dėmesį. Apie 40 proc. nėščiųjų turi vidurių užkietėjimą. Kai viduriai užkietėję moteris tuštinasi mažiau nei 3 kartus per savaitę. Tuštinimosi sutrikimą pirmoje nėštumo pusėje lemia hormoniniai pokyčiai, o antrojoje - gimdos spaudimas į storąją žarną. Patarimas: esant vidurių užkietėjimui labai svarbi yra dieta: valgyti pusryčius, vartoti daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto (rupių miltų duona, kviečių sėlenos ir kruopos, grikiai, avižos, ankštinės kultūros, riešutai, vaisiai (slyvos, razinos, figos, avokadai, datulės), daržovės (burokai, morkos), uogos, linų sėmenys), gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus), mažinti mėsos patiekalų, vengti pilvo pūtimą sukeliančio maisto (kopūstai, obuoliai, vynuogės) ir daržovių, kuriose daug eterinių aliejų (ridikėliai, svogūnai, česnakai). Vidurius laisvina vaisiai, žalios daržovės, slyvos, uogos, abrikosai, figos, datulės.
Mėšlungis
Atkreipti dėmesį. Mėšlungis yra nevalingas, netikėtas ir skausmingas raumenų spazmas. Dažniausiai mėšlungis sutraukia blauzdą, šlaunį ir pėdą, bet jis gali sutraukti ir ranką, kaklą, pilvo presą ar pasireikšti akies trūkčiojimu. Skausmas trunka neilgai ir praeina savaime. Nėštumo metu organizme mažėja mineralinių medžiagų kiekis. Ypač mažėja kalio, natrio, magnio ir kalcio atsargos. Patarimas: užklupus kojų mėšlungiui reikia stengtis atpalaiduoti ir ištempti sutrauktą raumenį: suimti kojos pirštus ir patraukti aukštyn. Dar galima pabandyti staigiai atsistoti ir pažingsniuoti. Taip pat, galima skaudamą vietą pagnaibyti, pamasažuoti. Užklupus mėšlungiui nakties metu nepatingėti atsikelti ir truputį pasivaikščioti. Dirbant sėdimą darbą daryti lengvo fizinio aktyvumo pertraukas, pavyzdžiui, trumpam išeiti pasivaikščioti.
Bendri patarimai nėštumo metu
„Sužinojus apie nėštumą, svarbu laikytis holistinio požiūrio, kuris apima tiek fizinę, tiek emocinę gerovę. Pagrindiniai šio nuostabaus etapo aspektai, padedantys pasirūpinti sveikata, yra palankios aplinkos kūrimas, prenatalinė priežiūra ir sveikos gyvensenos taikymas“, - sako specialistė. Moteriai, sužinojusiai, kad laukiasi, svarbu kuo greičiau apsilankyti pas savo gydytoją ginekologą. Vėliau nėštumo metu apsilankymai pas gydytoją yra reguliarūs - antrąjį trimestrą (13-28 nėštumo savaitės) - kartą per mėnesį, trečiąjį trimestrą (29-40 nėštumo savaitės) - kas dvi savaites, o vėliau - kas savaitę. Taip pat iki 12 nėštumo savaitės reikėtų apsilankyti ir pas savo šeimos gydytoją bei odontologą, o moterims, kurios serga cukriniu diabetu ar turi kitų endokrininių sutrikimų - pas gydytoją endokrinologą. Kai yra padidėjusi genetinių ligų rizika, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju genetiku.
Svarbu valgyti subalansuotą maistą - daug vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, baltymų bei sveikųjų riebalų ir gerti pakankamai vandens (apie 8 stiklines per dieną). Nėštumo metu reikėtų vengti žalios mėsos ir žuvies, nepasterizuoto pieno ir sėrio, kiaušinių su skystu tryniu, perdirbtos mėsos, sūraus maisto, cukraus, saldumynų, sočiųjų riebalų ir perdirbtų produktų. Reikėtų nepamiršti ir fizinio aktyvumo - reguliariai mankštintis bent 30 min. per dieną, 5 kartus per savaitę, pasirinkus tinkamą ir saugią fizinę veiklą, pavyzdžiui, ėjimą, plaukimą ar nėščiųjų jogą. Taip pat svarbu skirti dėmesio kokybiškam poilsiui - apie 8 val. miego per naktį, vengti streso bei atsipalaiduoti.
Fizinis aktyvumas nėštumo metu ir po jo
Kai genetinių ligų rizika yra padidėjusi, atliekami papildomi tyrimai - choriono gaurelių biopsija arba amniocentezė, prenatalinis kraujo tyrimas, atliekamas 11-13 nėštumo savaitėmis. Įvertinti vaisiaus chromosomų anomalijų riziką leidžia ir neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT), atliekamas 9-14 nėštumo savaitėmis. Vyresnėms nei 35 metų ar anksčiau patyrusioms nėštumą su chromosomų anomalija moterims, ši rizika didesnė. Šis testas, atliekamas iš motinos kraujo mėginio, nekelia jokios rizikos nėščiajai ar vaisiui bei siekia 99 proc. tikslumą.
Gydytojas ginekologas gali skirti ir papildomų tyrimų, naudingų individualiai nėščiosios situacijai. Vitaminas D yra reikalingas kaulų sveikatai ir imuninei sistemai.
Taip pat svarbu žinoti, kad nėštumas gali sukelti įvairių sudėtingų emocijų, todėl išgyvenant padidėjusį nerimą ar depresijos simptomus, juos suvaldyti gali padėti psichinės sveikatos specialistai. Naudinga žinoti, jog kai kuriose gydymo įstaigose yra teikiamos nėščiųjų priežiūros paslaugos pagal įvairias individualizuotas programas, pritaikytas atsižvelgiant į kiekvienos nėščiosios poreikius ir sveikatos būklę. Jas vykdo patyrę akušeriai-ginekologai, užtikrinantys kvalifikuotą ir rūpestingą priežiūrą viso nėštumo metu, nėščiosioms atliekami tyrimai modernia įranga, užtikrinama tiksli diagnozė ir ankstyva ligų prevencija.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie kriterijai yra bendrinio pobūdžio, o kiekvienas nėštumas yra individualus.
