Vaikų elgesio sutrikimai darželyje - aktuali tema, kelianti iššūkių tiek pedagogams, tiek tėvams. Straipsnyje aptariamos elgesio ir emocijų sutrikimų priežastys, jų įtaka vaiko raidai, adaptacija darželyje bei galimi sprendimo būdai, įskaitant psichologinę pagalbą ir bendradarbiavimą tarp tėvų ir pedagogų.

Knygos "Ryšys su vaiku" įžvalgos

Tėvai, pedagogai ir visi, auginantys rizikingo elgesio, įvaikintus ar globojamus vaikus, gali pasisemti naudingų įžvalgų iš dr. Karyn B. Purvis, David R. Cross ir Wendy Lyons Sunshine knygos „Ryšys su vaiku“. Šioje knygoje pateikiama moksliniais tyrimais patvirtinta metodika, kaip gyventi kartu su traumas patyrusiais vaikais. Knygoje aiškiai ir paprastai suformuluotas kelias, kuriuo galima žygiuoti kartu su globojamu ar įvaikintu vaiku.

Pagrindinės knygos mintys:

• Sužeistą žmogų gali pagydyti tik artimas santykis su kitu žmogumi. Todėl privalome puoselėti tarpusavio ryšį su vaiku.
• Vaikai ima „blogai“ elgtis, nes laukia patvirtinimo - „Tu mums rūpi. Mes viską ištversime kartu“.
• Saugų ryšį su vaiku pavyks sukurti tik tuomet, kai nusistatysime prioritetus, išsikelsime tikslus ir pradėsime dirbti. Kasdien. Nuolat.
• Kai koreguojame vaiko elgesį, laikykimės tvirtai. Išmokime sakyti „tu turi du pasirinkimus“.
• Patirkime kuo daugiau teigiamų emocijų kartu su vaiku - keliaukime, kalbėkime, būkime. Pastebėkime net menkiausius besikalančio gerumo daigelius, puoselėkime juos.
• Nepriimkime blogo vaiko elgesio asmeniškai. Neįsižeiskime.
• Padėti vaikui galėsime tik tuomet, kai patys būsime emociškai sveiki. Nesigydykime savo traumų sužeistų vaikų pagalba.
• Praktikuokime šiltą akių kontaktą. Tegu tai tampa įpročiu.

Vaikų elgesio ir emocijų sutrikimai darželyje

Darbas su vaikais, turinčiais elgesio ir emocijų sutrikimus, yra nelengvas, kupinas iššūkių ir reikalaujantis daug žinių bei ugdytinio pažinimo. Visada yra priežastis, kodėl vaikas netinkamai elgiasi, kartais vaikas žino priežastis, kartais nežino. Pedagogų darbas - padėti jam išsiaiškinti.

Reikėtų suprasti, kas yra SAP modelis, kaip jį taikyti siekiant koreguoti vaikų netinkamą elgesį. Taip pat svarbu žinoti, kokios gali būti netinkamo elgesio priežastys ir kaip reaguoti pedagogams. Būtina mokėti apie vaiko elgesio sunkumus komunikuoti su tėvais. Taip pat svarbu atpažinti, kokie ženklai rodo, kad vaikui reikalinga specialistų pagalba.

Ankstyvieji psichikos sutrikimai: įgimti ar įgyti?

Ne visada lengva išsiaiškinti problemų, dėl kurių tėvai kreipiasi į psichologus, kilmę. Atliekant ikimokyklinukų psichologinį tyrimą, tėvai labai dažnai pasakoja apie pirmųjų vaiko gyvenimo metų sunkumus - nenumaldomą klyksmą, padidėjusį dirglumą, nemigą ir pan.

Kartais tai gali būti siejama su problemomis nėštumo (pvz., infekcijos) ar gimdymo (pvz., skubi operacija - Cezario pjūvis) metu, ar vaikui gimus (pvz., deguonies trūkumu). Dažnai kūdikio savireguliacijos sunkumai paaiškinami nebrandžia nervų sistema (pvz., neišnešiotų naujagimių), įgimtu padidėjusiu jautrumu dėl mamos nėštumo metu patirto stipraus streso, ankstesnių praradimų (nutrūkę nėštumai) ar mažylio temperamento savybėmis - beje, neretai paveldėtomis. Tokiais atvejais kalbame apie biologines ar organines, siejamas su įgimtais kūdikio savireguliacijos sunkumais, psichikos sutrikimo priežastis. Paprastai biologinių priežasčių turi neuropsichologiniai sutrikimai (pvz., dėmesio trūkumas ir hiperaktyvumas, autizmas).

Dėl padidėjusio kūdikio dirglumo, staigių ir intensyvių reakcijų mamai ar tėčiui labai sunku atpažinti, ko iš tiesų jam reikia, sunku „skaityti“ kūdikio siunčiamus signalus (neaišku, ar jis pavargęs, ar alkanas, ar kt.) ir adekvačiai (jautriai ir nedelsiant) reaguoti į jo poreikius.

Vaiko psichikos sutrikimai nebūtinai turi organines priežastis, jos gali būti ir įgytos. Gali nutikti taip, kad mama ar tėtis dėl įvairių priežasčių nepatenkina emocinių vaiko poreikių arba elgesys su vaiku neadekvatus (pvz., suaugęs asmuo nesugeba įveikti savo pykčio), todėl mažylis patiria nuolatinį stresą. Prasideda rimtos tėvų ir vaikų sąveikų ir santykių problemos, buvimas kartu ne tik nebeteikia džiaugsmo, bet ir gali būti pavojingas - dėl to, kad vaikas gali patirti tėvų prievartą, ar dėl to, kad dėl chroniško streso (vadinamo toksiniu) poveikio vaiko organizme kinta (dažniausiai padidėja) kortizolio (streso hormono) lygis, atsiranda pokyčių vaiko biologinėse sistemose (smegenų struktūrose ir nervinėse jungtyse, imuninėje, endokrininėje ir kt. sistemose, taip pat chromosomų lygmeniu). Įsijungia vadinamieji epigenetiniai (t. y. „virš geno“ ar genams poveikį darantys) mechanizmai. Kuo didesni pakitimai organizme, tuo sunkiau ką nors pakeisti, formuojasi psichikos ar psichosomatiniai sutrikimai.

Tos priežastys gali būti tėvų psichikos ligos, nepriklausomai nuo to, ar jos diagnozuotos, ar ne (beje, tai labai svarbus dalykas - nustačius ligą, tikimybė didelė, kad ją pavyks išgydyti, o tai pagalba ne tik suaugusiajam, bet ir jo vaikams). Pvz., kaip rodo moksliniai tyrimai ir klinikinė patirtis, vis dar dažnai lieka neatpažinta mamos depresija po gimdymo ar „lengvi“ ilgalaikės depresijos simptomai. Taigi, psichopatologijos tikimybė labai padidėja, kai įgimtos ir įgytos savybės susideda į vieną vietą. Taigi, ankstyvieji savireguliacijos, emocijų ir elgesio (apibendrintai - psichikos) sutrikimai pastebimi ir nustatomi būtent tėvų ir vaikų santykių kontekste (niekada izoliuotai!).

Jei suaugęs žmogus gali (idealiu atveju) atsirinkti, kuri emocija yra jo, kurią junta kitame žmoguje ir gali atskirti ją nuo savo, tai mažyliai, kurių „aš“ dar tik formuojasi, neatskiria savęs nuo kito ir neišvengiamai „pasisavina“ emocijas, pvz., tėvų pyktį.

Apžvelgus platesnį kontekstą, matyti, kad su mažų vaikų psichikos sutrikimais siejamos problemos ne tik artimiausioje aplinkoje, bet ir visuomenėje. Pirmuoju atveju tai įtempti tėvų tarpusavio santykiai, konfliktai tarp tėvų ir kitų vaikų šeimoje, kiekvienas chroniškas tėvų stresas (pvz., patiriamas tiek dėl nedarbo ar skurdo, tiek dėl labai didelio darbo krūvio ar sudėtingos emocinės situacijos darbe, - tai itin svarbi tema Lietuvoje) ir menkas gebėjimas susidoroti su juo, nepriežiūra, šiurkštus elgesys, o antruoju atveju - tai socialinė atskirtis, skurdas, pagalbos auginant vaikus stoka, nepakankamas medicininių ar psichosocialinių paslaugų tinklas ir t. t.

Ankstyvųjų psichikos sutrikimų prognozė

Jei tėvams pakanka jėgų ir gebėjimų įveikti pirmųjų mėnesių sunkumus arba jei tėvai sulaukia pagalbos (iš artimųjų arba - ir tai itin svarbu - iš specialistų), tai mažylio raida, labai tikėtina, bus palanki. Sutrikimo prognozė blogesnė, kai problemos prasideda labai anksti, jų yra daug vienu metu, simptomai tokie patys skirtingose aplinkose (ir namuose, ir darželyje), ilgai tęsiasi ir dėl to sukelia didelį stresą tėvams. Dalis aprašytų problemų žymi ankstyvųjų psichiatrinių sindromų pradžią. Kas atsakingas už tai, kad laiku būtų pastebėta, kada ši ekologinė pusiausvyra sutrinka? Tam reikia daug žinių ir patirties, reikalingas labai išsamus tyrimas. Psichologinis tyrimas - be galo įdomus ieškojimų procesas: tai išsamūs pokalbiai su tėvais, su auklėtojais (jei vaikas eina į darželį), testų rezultatų apžvalga, elgesio, žaidimo ir tarpusavio santykių stebėjimas ir savirefleksija. Apibendrinę šio proceso rezultatus, įgyjame gilų supratimą apie vaiko emocinę būklę, raidos ir elgesio ypatumus (pirmiausia stipriąsias puses), fizinę sveikatą, bendravimo sugebėjimus, santykių su tėvais (ir kt. santykių platesniame kontekste) kokybę ir atpažįstame psichosocialinį stresą sukeliančias aplinkybes.

Diagnozė: reikalinga ar ne?

Galbūt ilgai trunkančio ir nemažai kainuojančio tyrimo proceso ir diagnozės kai kuriais atvejais būtų galima atsisakyti, jei šalyje būtų pakankamai patrauklių psichologinės pagalbos galimybių visoms šeimoms, auginančioms mažus vaikus. Gal ir nereikia diagnozės, nes visai nesvarbu, kaip sutrikimą pavadinsi, esminis dalykas - padėti sukurti tokius tėvų ir vaikų santykius, kurie galėtų apsaugoti nuo rizikos ar ją kompensuoti.

Jau žinome, kad šiame amžiaus tarpsnyje psichikos problemų turi kas penktas ar kas ketvirtas vaikas, ir nėra pagrindo manyti, jog Lietuvoje jų yra mažiau. Labai svarbu atskirti, ar tai laikinos elgesio ar emocijų problemos, būdingos daugumai vaikų („normalios“ krizės - staigūs pokyčiai vaiko raidoje, kito vaiko gimimas šeimoje ir pan.), ar psichikos raidos sutrikimas. Pirmuoju atveju pakanka aptarti su tėvais bendras auklėjimo strategijas, o antruoju - reikia atpažinti, kas tinka konkrečiam vaikui ir jo šeimai. Juk netinkamas vaiko elgesys (sutrikimo simptomai) ir tėvų reakcijos į šiuos simptomus - tai didžiulė našta, trikdanti tolesnę vaiko raidą, tarpusavio santykius ir visos šeimos gyvenimą. Bet tėvams nerimauti nėra ko: mes, specialistai, diagnozuojame sutrikimą, t. y. Tik įvardijus sutrikimus, galima pagrįsti paslaugų vaikui ir šeimai būtinybę ir pareikalauti iš valstybės šias paslaugas finansuoti.

Nusprendus, kad ankstyvas ištyrimas ir pagalba reikalingi, atsiranda naujų specialybių ir specializacijų poreikis, pvz., kūdikių ir mažų vaikų psichoterapija - dar labai nauja psichoterapinės pagalbos kryptis Lietuvoje. Šioje srityje dirba tiek vaikų, tiek suaugusiųjų psichiatrai (pvz., kai reikia gydyti tėvų psichikos ligas), tiek psichologai ir kt.

Labai įdomus dalykas: kai pavyksta susikalbėti su tėvais, pedagogais ir kt., tai dažnai labai greitai išsisprendžia mažylio problemos ar bent jau jų sumažėja. Tai paprasčiausias kalbėjimas tarpusavyje (juk žmogui duota tokia išimtinė žodžio teisė) - stabtelėjus (reikia norėti ir mokėti sustoti) ir išklausius kitą galima labai laiku išspręsti bent jau pusę nereikalingai kylančių problemų: tėvams kalbantis su vaikais - nors mažyliai supranta nedaug turinio, bet supranta intonaciją ir emocijas, - suaugusiesiems tarpusavyje, specialistams kalbantis su tėvais, skirtingų sričių ar teorinių mokyklų specialistams (psichologams ir ne tik) kalbantis vieniems su kitais.

Adaptacija darželyje ir streso įtaka

Reikšmingas ir didelis įvykis mažo vaiko gyvenime - darželis. Atskirtas nuo mamos, namų ir patekęs į naują aplinką vaikas patiria naujas emocijas, stresą, baimę, tai ir savarankiškumo pamokos, ir socializacija. Vaikų kolektyve mažylis sulaukia mažiau dėmesio, suaugusieji nepaiso jo užgaidų ir tenka pamiršti daugelį namuose įgytų įpročių. Darželis - pirmoji mažo žmogučio pažintis su gyvenimo sunkumais bei pirmieji žingsniai besimokant juos įveikti. Tai didelis išbandymas mažam vaikui.

Mama ir tėtis neturėtų pamiršti, kad patekusio į kolektyvą vaiko organizmą reguliuojančios sistemos - nervų ir imuninė sistema, labai apkraunamos. Imunitetas saugo mus nuo žalingų aplinkos veiksnių, neįsileidžia mikrobų ir šalina bet kokios infekcijos židinius. Būtent dėl imuniteto neužsikrečiame visomis infekcijomis, su kuriomis kasdien susiduriame. Bet stresas šią apsaugą susilpnina. Antra vertus, stresas sutelkia visas organizmo sistemas kovai su išorės veiksniais ir, atrodytų, veikia išvien su imunitetu. Bet stiprus arba dažnas streso poveikis išsekina organizmo išteklius ir prasideda dekompensacijos stadija, t.y. Visus organizme vykstančius procesus, taip pat ir imuninės sistemos veiklą, aktyvina hormonai. Nuo ilgalaikio streso nukenčia visi organai, o tai turi reikšmės imunitetui. Streso hormonai adrenalinas, noradrenalinas ir kortizolis slopina limfocitų, kurie kovoja su ligomis, veiklą. Be to, kortizolis veikia angliavandenių ir baltymų apykaitą, o padaugėjus šio hormono, slopinamas organizmo gebėjimas priešintis uždegimams.

Taigi tik pradėjęs lankyti darželį vaikas patiria nemažą stresą, kuris turi įtakos jo sveikatai. Todėl nieko stebėtina, kad darželinukas pradeda dažnai sirgti įvairiomis infekcinėmis ligomis. Peršalimo liga perserga kone kiekvienas darželinukas. Išvengia jų tik vienas - kitas. Sergantis vaikas grupėje ne tik pavojingas kitiems vaikams, bet kenčia ir jis pats. Peršalimo liga kelia didesnį pavojų darželį lankančiam sergančiam mažyliui, kuris tinkamai negydomas. Dėl streso ir didžiulių vaiko pastangų prisitaikyti prie naujos situacijos nusilpęs organizmas sunkiau nugali ligas.

Patarimai tėvams dėl adaptacijos darželyje

• Pasistenkite neleisti vaiko į darželį iki trejų metų, nes jo imuninė sistema dar nebrandi ir nesugeba apsaugoti mažylio net po persirgtų ūmių kvėpavimo takų ligų.
• Geriausias metas pradėti lankyti darželį 3-3,5 metų.
• Nesistenkite kuo daugiau dirbti ir bent iš pradžių nepalikite vaiko darželyje visą dieną.
• Būkite šalia mažylio, kai jis negaluoja - neveskite į darželį sergančio vaiko. Geriausia ir pasveikusį vaiką palaikyti namuose dar keletą dienų.
• Mokykite vaiką savarankiškumo. Svarbu, kad jis nesidrovėtų pasiprašyti į tualetą. Vaikas turi mokėti pats nusiplauti rankas, persirengti ir apsiauti batus.
• Pastiprinkite vaiko imunitetą.

Minimali smegenų disfunkcija (MSD)

Minimali smegenų disfunkcija (MSD) - tokia diagnozė vaikų neurologijoje atsirado palyginti neseniai. Taip apibūdinami nežymūs centrinės nervų sistemos (CNS) pakitimai, pasireiškiantys mažylių elgesio sutrikimais - t.y. padidėjusiu ar sumažėjusiu aktyvumu, mokymosi sunkumais, kalbos vystymosi sutrikimais. Dažniausia MSD priežastis - gimimo trauma: veržlus ar užsitęsęs gimimo procesas, stimuliacija oksitocinu, Cezario pjūvis ir kt.

Pradėjus lankyti mokyklą, vaiko CNS sureaguoja į stipriai padidėjusį krūvį. MSD - tai ne tik elgesio ar mokymosi sutrikimas. Jau žinome, kad kūnas - vieninga visuma, taigi, MSD simtomai pasireiškia pokyčiais ir kitose sistemose. Vaikas ypatingai dirglus, kaprizingas, nevaldomas, skubantis.

Jei pastebėjote, kad Jūsų vaikas susiduria su šiais sunkumais (nebūtinai visais!), neatidėliodami kreipkitės į specialistus. Gydant vaikus, turinčius minimalią smegenų disfunkciją, gali padėti osteopatas. Kadangi jau aptarėme, kad MSD priežastis - gimimo trauma, vaistų, galinčių padėti pasveikti, nėra. Specialistas osteopatas apžiūrės ir maksimaliai atstatys kūdikio ar vaiko kaukolės, kūno struktūros, kraujotakos ir kt. pažeidimus. Toliau vaikelis turi galimybę augti ir vystytis harmoningai.

Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas

Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas - tai vaikystėje pasireiškiantis elgesio sutrikimas, kuriam būdinga pikta ir (arba) dirgli nuotaika, prieštaraujantis ir (arba) iššaukiantis elgesys arba kerštingumas. Tiksli sutrikimo priežastis nežinoma, tačiau manoma, kad tai yra genetinių, biologinių ir aplinkos veiksnių derinys. Labai svarbu diagnozuoti ir suteikti tinkamą pagalbą, nes sutrikimas gali smarkiai sutrikdyti įprastą kasdienę vaiko veiklą, mokymosi rezultatus ir socialines sąveikas. Be to, negydomas ateityje jis gali sukelti rimtesnių elgesio problemų ir psichikos sveikatos sutrikimų.

Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo simptomai:

• Fiziniai simptomai: miego sutrikimai, pavyzdžiui, nemiga ar košmarai, dėl kurių vaikai gali jausti nuovargį ar irzlumą. Kai kuriems vaikams gali pasireikšti psichosomatiniai simptomai, pavyzdžiui, galvos ar skrandžio skausmai, dažnai susiję su stresu ar nerimu.
• Elgesio ir emociniai simptomai: dažni pykčio priepuoliai, nuolatinis nepaklusnumas ir atsisakymas laikytis...

Kaip padėti vaikams su aktyvumo ir dėmesio sutrikimu?

Vaikai, turintys aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADS), dažnai yra vadinami “sunkiais” vaikais. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS) yra neurologinis raidos sutrikimas, kuriam būdinga sunkumai sukaupti dėmesį, impulsyvumas ir hiperaktyvumas. Šie sunkumai trukdo vaikui jo kasdieniniame gyvenime. Auginti vaiką su ADS yra iššūkis tėvams, nes sunkumų kyla ne tik namuose, bet taip pat tėvai dažnai susiduria su vaiko atstūmimu kitose aplinkose (pvz., ugdymo įstaigoje, laisvalaikio erdvėse).

Svarbu prisiminti, kad visi vaikai turi savo unikalius gebėjimus, talentus, stiprybes ir išskirtinumus, tik vaikams, turintiems ADS, reikia daugiau pagalbos mokantis įveikti gyvenimo sunkumus ir atskleisti savo potencialą nei ADS neturintiems. Tėvams, auginantiems ADS turinčius vaikus, padedant atskleisti jų gabumus, svarbu orientuotis į pozityvius aspektus ir vengti kritikos išsakymo. Pavyzdžiui, dažnai vaikai su ADS turi labai greitą orientaciją ir išreikštą kūrybišką mąstymą, kas padeda jiems būti išradingiems ir kurti naujas, įdomias idėjas. Jie gali būti bendraujantys, aktyvūs, ekstravertiški bei intuityvūs. Šie vaikai gali nukreipti savo energiją į sportą arba kitaip nei kiti vaikai, t. y. savo būdu, atlikti įvairius dalykus.

Atsparumas yra vidinės žmogaus savybės, kurios kartu su lavinamais įgūdžiais tampa stiprybėmis. Atsparumas turi didelę reikšmę viso gyvenimo eigoje ir jam susiformuoti padeda išvystytas pasitikėjimas savimi, suformuoti įgūdžiai ir tam tikros kompetencijos. Susiformavusio atsparumo dėka, vaikas gali adaptuotis ir atlaikyti stresinius įvykius ar nepalankias situacijas. Vaikai yra tarsi kempinės sugeriančios visą informaciją iš aplinkos, todėl yra svarbu, kokioje aplinkoje vaikai auga ir ugdosi bei kokią informaciją apie save gauna iš aplinkos. Vaikai įvidina informaciją apie save, kurią gauna iš tėvų, mokytojų ir bendraamžių. Vaikų ADS turėtų būti vertinamas, kaip sąlyga, kuri turi įtakos vaiko vystymuisi. Todėl ypač svarbi tėvų ankstyva pagalba vaikui, kuri padėtų jam įgyti pasitikėjimo savimi.

Vaikams su ADS mokykloje yra gausu stimuliacijų, kurios gali būti trukdančios ir iššaukiančios sunkumus. Kai vaikui mokymosi procese reiškiasi dėmesio sunkumai, atliekant užduotis gali atsirasti aplaidžios klaidos, nes jam sunku pastebėti detales bei sunku išlaikyti dėmesį visos pamokos metu. Taip pat šie vaikai gali vengti užduočių, kurioms reikia ilgesnio dėmesio sukaupimo. Dėl to gali susidaryti įspūdis, kad vaikas nesiklauso, nesidomi kas jam sakoma. Skaidykite informaciją. Leiskite daryti pertraukas. Koreguokite aplinką. Darykite patikslinimus. Dažniau teikite vaikui pozityvų grįžtamą ryšį.

Reiškiantis hiperaktyvumui, vaikas pamokoje gali dažnai muistytis ir nenusėdi vietoje, pavyzdžiui: judinti rankas ir kojas, sukinėtis. Taip pat šie vaikai savo elgesiu gali trukdyti kitiems, nes jiems yra sunku išbūti ramiai. Stebėkite, kas blogina situaciją. Įtraukite fizinį aktyvumą. Jei yra galimybė, išlaikant taisykles suteikite galimybę fizinio aktyvumo pertraukėlei ir po to vėl grąžinkite vaiką prie užduoties. Aptarkite galimybę vaikui pajudėti klasėje netrukdant kitiems.

Reiškiantis impulsyvumui, vaikas gali dažnai sakyti dalykus neapgalvojęs, skubėti atsakinėti į klausimus bei daryti daug skubos klaidų. Šiems vaikams kyla sunkumų išlaukti savo eilės, todėl jie gali pertraukinėti kitus, komentuoti. Pasireiškiantis netinkamas elgesys yra susijęs su sunkumais numatyti elgesio pasekmes bei mokytis iš pasekmių, todėl kyla nepaklusnaus vaiko įvaizdis. Impulsyvumas yra susijęs su emocinėmis reakcijomis, kurios gali būti staigesnės ir stipresnės, kas apsunkina santykius su kitais vaikais. Pastebėkite ir skatinkite tinkamą elgesį. Pagirkite, jei vaikui pavyko išlaukti savo eilės, jei užbaigė užduotį ar ilgiau ramiai išsėdėjo savo vietoje. Imkitės prevencijos.

tags: #kokios #buna #situacijos #darzelyje #ugdant #vaika

• Kaip padėti vaikui su rašymo ir skaitymo sunkumais
• Vaikų statistika Lietuvoje
• Gimdos uždegimo po gimdymo simptomai
• Atvirukai mergaitei gimtadienio proga
• Patarimai, kaip išsirinkti pieno mišinį kūdikiui.