Nustatant vaiko kilmę siekiama įteisinti giminystės ryšius. Vaiko kilmė - tai vaiko gimimas iš konkrečių tėvų. Kiekvienu atveju pirminis vaiko kilmės patvirtinimo dokumentas yra gimimo įrašas, padarytas civilinės metrikacijos skyriuje. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Jau pats gimimo faktas sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Pavyzdžiui, vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo tėvus, gyventi su jais, tėvai turi užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą. Vaiko kilmė iš tėvų yra patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo jos atsiranda vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Šios taisyklės išimtis yra tik įvaikinimo atveju.
Pagrindas įrodyti kilmę ne tik iš konkrečių tėvų yra gimimo liudijimas.
Motinystės Nustatymas Teismo Tvarka
Yra du atvejai, kada motinystė nustatoma teismo tvarka. Pirmasis, kai vaikui gimus motina nebuvo nustatyta (pvz. vaikas rastas) arba vaiką pagimdžiusi moteris neturi aukščiau paminėtų dokumentų, ir vaiko gimimo įraše bei išduotame gimimo liudijime nėra duomenų apie motiną. Šiuo atveju civilinės metrikacijos skyriuje padarius vaiko gimimo įrašą iškart atsiranda galimybė kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti motinystę. Antrasis atvejis, kai motinystė nuginčyta ir gimimo įraše motinos duomenys išbraukti remiantis teismo sprendimu (pvz., supainiojus vaiką gimdymo įstaigoje ir pan.), o išduotame gimimo liudijime žinių apie motiną nėra.
Tėvystės Nustatymas ir Nuginčijimas
Vaiko, gimusios santuokoje, tėvas įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Pagrindas įrašyti vyrą kaip vaiko tėvą yra santuokos liudijimas. Taigi, kaip vaiko, gimusio įregistravus santuoką, kad ir kiek laiko vaiko motina ir jos vyras yra susituokę, tėvas vaiko gimimo įraše nurodomas jo motinos vyras. Tuo atveju, kai vaikas gimė išsituokusiai motinai, bet po santuokos nutraukimo nepraėjus 300 dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu.
LR CK numato pagrindinę sąlygą, kad tėvystę galima nustatyti teismo tvarka. Tėvystę teismo tvarka galima nustatyti ir tada, kai vaikui gimus ir registruojant jo gimimą įstatyme nurodyta tvarka buvo nustatyta jo kilmė iš tėvo. Tuo tarpu jeigu vaikas yra miręs ir jo kilmė iš tėvo vaikui esant gyvam nebuvo nustatyta, tokio vaiko kilmė iš tėvo nustatoma tik jei vaikas yra susilaukęs palikuonių, t.y. LR CK yra išvardinti tėvystės nustatymo pagrindai.
Pirmiausia tai yra moksliniai įrodymai - ekspertizių, kurios atliekamos siekiant įrodyti giminystės ryšį, išvados. Reikia skirti atliktų ekspertizių įrodomąją galią: ekspertizės, atliktos asmenų prašymu, dėl skirtingos tyrimui pateiktos medžiagos ir konfidencialumo negali būti laikomos patikimais įrodymais. Be šio, galimos ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės: liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai ir panašiai.
LR CK yra numatyta tvarka, kuria vadovaujantis galima pripažinti, kad vaiko gimimo įraše nurodyti tėvų ar vieno iš jų duomenys įrašyti neteisingai, kad juos būtų galima išbraukti. Vaiko motinos ar tėvo duomenys iš vaiko gimimo įrašo gali būti išbraukti tik panaikinus teismo sprendimą dėl motinystės ar tėvystės nustatymo. Panaikinus tokį teismo sprendimą, iš naujo kelti bylos dėl motinystės ar tėvystės nuginčijimo nebereikia.
LR CK yra nurodyti tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindai. Kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, tai tėvystę (motinystę) nuginčyti galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Tokiais įrodymais yra ne tik moksliniai tyrimai, bet ir įtikinami faktai, pvz. Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo suinteresuoti asmenys gali per vienerius metus. Yra du atskaitos taškai, nuo kurių galima skaičiuoti šį terminą: nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.
Kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, tai tėvystę (motinystę) nuginčyti galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo suinteresuoti asmenys gali per vienerius metus. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pabrėžtina, kad informacijos slėpimas ar manipuliavimas vaikui svarbia informacija, visų pirma pažeidžia vaiko interesus, nes tėvyste grindžiamos ne tik vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, bet ir įstatymo nereglamentuojami asmeninio pobūdžio psichologiniai, socialiniai vaiko ir tėvo santykiai.
Tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą. Ieškiniams dėl tėvystės nustatymo ieškinio senaties terminas netaikomas, todėl tokio pobūdžio bylose, kai yra pareiškiamas dvigubas reikalavimas - nuginčyti ir nustatyti tėvystę, teismas ieškinio senaties termino taikymo klausimą turėtų vertinti ne kiekvienam pareikštam reikalavimui atskirai, o kartu, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylose dėl tėvystės nustatymo kasacinis teismas yra nurodęs, jog DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Tėvystei nustatyti pakanka vien šio įrodymo, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013; 2011 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011). Visgi nei CK, nei kiti teisės aktai neįtvirtina priverstinės spėjamo vaiko tėvo ekspertizės atlikimo galimybės.
Tėvystės Nustatymo Procesas ir Išlaidos
Tėvystės nustatymo tyrimai tiek pagal teismų nutartis, tiek ir pagal asmeninius piliečių prašymus atliekami Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje prie LR teisingumo ministerijos, Didlaukio g. 86E Vilniuje. Tėvystės nustatymo tyrimas tiek pagal teismo nutartį, tiek ir pagal asmeninį prašymą kainuoja tiek pat. Giminystės ryšio (tėvo ir vaiko) nustatymas, esant vienam vaikui, kainuoja 1150 Lt. (tiriant daugiau vaikų, papildomai 350 Lt už kiekvieną vaiką). Giminystės ryšio nustatymas skubos tvarka (per 1 sav.) kainuoja 1500 Lt. Įrodžius tėvystę teisminiu keliu, DNR tyrimo pagal teismo nutartį išlaidas turi sumokėti atsakovas (vaiko tėvas).
LR civilinio kodekso (toliau - CK) 3.146 str. Jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.
Jeigu neturite jokių žinių apie nepilnamečio vaiko tėvą, tokiu atveju reikia reikšti ieškinį teisme dėl tėvystės nustatymo ir nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo, kartu prašant teismo surinkti duomenis apie nepilnamečio vaiko tėvą.
Taip, vaiko išlaikymą galima priteisti ir atgaline data, bet ne daugiau nei už trejus praėjusius metus.
Vaiko Teisės ir Tėvystės Jurisdikcija
Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo.
Sprendžiant šeimos ginčus, įskaitant ir dėl tėvystės, prioritetas yra teikiamas pirmiausia vaiko teisėms ir interesams užtikrinti. Tėvystės nuginčijimas nėra skirtas vien tik biologinei kilmei nustatyti, todėl visada turi būti siekiama, kad vaikas neliktų be tėvo.
Pagal EŽTT jurisprudenciją, kai tėvystė negali būti nustatyta DNR tyrimais (teisinėje sistemoje neįtvirtinta priemonių dėl priverstinio tyrimų atlikimo), asmens, siekiančio tėvystės nustatymo, interesai turi būti apsaugomi; procesinių priemonių priversti tariamą tėvą paklusti teismo nutarčiai (dėl DNR tyrimų atlikimo) stoka atitinka proporcingumo principą tik tada, kai yra nustatytos alternatyvios priemonės, leidžiančios nepriklausomai institucijai greitai išspręsti tėvystės nustatymo klausimą (žr., pvz., 2002 m. vasario 7 d. sprendimą byloje Mikulić prieš Kroatiją(pareiškimo Nr. 53176/99), par. Kai gimsta vaikas, teisiniai santykiai tarp jo ir tėvų atsiranda tik tada, kai tėvystė yra įteisinama. Santuokoje gimusiam vaikui tėtis paprastai nurodomas pagal tėvystės prezumpciją, tačiau jei tėvai nesusituokę - tėvystė turi būti pripažinta arba nustatyta teismo keliu.
Kai turtą paveldi nepilnametis: kokias pareigas turi jo atstovai?
Teismui sprendžiant tėvystės nustatymo klausimą, svarbiausias įrodymas paprastai yra DNR tyrimo rezultatai. Jie yra itin patikimi ir objektyvūs. Tačiau net ir nustačius tėvystę moksliškai, vyras vis tiek gali bandyti ginčyti rezultatą arba vilkinti procesą. Tėvystės nustatymo byla paprastai inicijuojama vaiko motinos arba nepilnamečio vaiko vardu, kai tėvystė nenustatyta civilinės metrikacijos įstaigoje. Reikia pateikti ieškinį teismui, kuriame nurodomas vaiko gimimo liudijimas, motinos paaiškinimai, kiti įrodymai apie bendravimą su vaiku, finansinį prisidėjimą ar šeiminius santykius. Svarbu paminėti, kad išlaikymo vaikui galima reikalauti dar iki tėvystės galutinio pripažinimo. Teismas gali skirti laikinąjį išlaikymą iki bylos pabaigos. Teisiškai svarbu ir tai, kad nustačius tėvystę, vaikas gali gauti tėvo pavardę, paveldėjimo teisę bei teisę į emocinį ryšį su tėvu.
Tėvystės nustatymas aktualus ne tik tada, kai vyras atsisako pripažinti vaiką, bet ir daugeliu kitų atvejų. Pavyzdžiui, kai vaikas gimė nesusituokusiai moteriai ir tėvystė nėra pripažinta - tokiu atveju tėvystė gali būti nustatoma teismo keliu. Tėvystės nustatymas galimas ir tuomet, kai biologinis tėvas nori savanoriškai pripažinti vaiką, tačiau to padaryti negali, nes vaiko gimimo įraše jau yra nurodytas kitas asmuo.
tags: #tevystes #nustatymas #jurisdikcija
