Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra viena iš pagrindinių teisinių ir moralinių prievolių. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK) detaliai reglamentuoja šią sritį, nustatydamas tiek tėvų teises, tiek pareigas. Ši pareiga išlieka neatsižvelgiant į tai, ar tėvai yra susituokę, ar ne, ar santuoka yra nutraukta, ar jie gyvena skyrium. Vaiko teisė į išlaikymą yra absoliuti ir negali būti perleista kitiems asmenims.
Tėvų pareiga materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus
Pagal 3.192 straipsnį, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Svarbu, kad išlaikymo dydis būtų proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši pareiga tenka abiem tėvams proporcingai jų turtinei padėčiai.
Jeigu tėvai nutraukia santuoką ar pradeda gyventi skyrium, jie privalo sudaryti sutartį dėl vaikų išlaikymo, kurioje numato tarpusavio pareigas, išlaikymo tvarką, dydį ir formas. Šią sutartį tvirtina teismas (3.193 straipsnis). Jeigu vienas iš tėvų nevykdo teismo patvirtintos sutarties, kitas tėvas įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Kai tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų, vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (3.194 straipsnis). Išlaikymas priteisiamas, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl jam nustatyto invalidumo arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Priteisto išlaikymo išieškojimas nutraukiamas, kai vaikas emancipuojamas, sulaukia pilnametystės, yra įvaikinamas arba miršta.
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (3.195 straipsnis).
Išlaikymo forma, dydis ir išieškojimas
Teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (3.196 straipsnis). Kol bus išnagrinėta byla, teismas gali įpareigoti mokėti laikiną išlaikymą. Prireikus teismas gali nustatyti tėvų (ar vieno iš jų) turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką), iš kurio išieškoma, jei teismo sprendimas nevykdomas.
Teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Išieškota suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai būtina nukrypti nuo lygybės principo dėl svarbių priežasčių (3.198 straipsnis).
Išlaikymas išieškomas iš tėvo (motinos) darbo užmokesčio bei visų kitų jų pajamų rūšių (3.199 straipsnis). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (3.200 straipsnis).
Priteisto išlaikymo dydis gali būti keičiamas, jei po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Jis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (liga, sužalojimas ir pan.) (3.201 straipsnis). Teismas taip pat gali pakeisti priteisto išlaikymo formą.
Jeigu vaikui nustatyta globa (rūpyba), išlaikymas išieškomas globėjui (rūpintojui), kuris privalo jį naudoti išimtinai vaiko interesams. Jeigu vaikas gyvena vaikų globos institucijoje, išlaikymas mokamas šiai institucijai (3.202 straipsnis).
Valstybė išlaiko nepilnamečius vaikus, ilgiau kaip mėnesį negaunančius išlaikymo iš tėvo (motinos) ar kitų pilnamečių artimųjų giminaičių, turinčių galimybę juos išlaikyti. Valstybė, teikusi išlaikymą, turi teisę išieškoti šias lėšas iš tėvų ar giminaičių, jeigu jie vaikui išlaikymo neteikė dėl nesvarbiomis pripažintų priežasčių (3.204 straipsnis).
Pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti tėvus
3.205 straipsnis numato, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Išlaikymas mokamas pagal tėvų ieškinį teismo sprendimu. Teismas nustato išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat į visų pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti tėvus.
Teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams. Jeigu vaikai buvo atskirti nuo tėvų nuolatinai dėl pačių tėvų kaltės, tokie tėvai neturi teisės į išlaikymą (3.206 straipsnis).
Jeigu pilnamečiai vaikai nesirūpina savo nedarbingais tėvais, teismas gali priteisti papildomas išlaidas, tėvų turėtas dėl sunkios ligos, sužalojimo ar būtinos priežiūros, kurią atlygintinai atliko pašaliniai asmenys (3.207 straipsnis).
Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet, atsižvelgiant į infliaciją (3.208 straipsnis).
Tėvystės nustatymas ir nuginčijimas
Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš svarbiausių vaiko interesų, saugomų tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais. Tėvystė yra teisinis ryšys su vaiku, reiškiantis socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą. Paprastai vaiko tėvu laikomas jo motinos sutuoktinis, tačiau tėvystės prezumpcija gali būti nuginčyta.
Asmuo, įrašytas vaiko tėvu, paneigdamas savo ir vaiko kraujo ryšio faktą, nutraukia ir teisinį santykį su vaiku. Siekiant apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis - vieneri metai. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (CK 3.152 straipsnis).
Informacijos slėpimas ar manipuliavimas vaikui svarbia informacija pažeidžia vaiko interesus, nes tėvyste grindžiamos ne tik vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, bet ir asmeninio pobūdžio psichologiniai, socialiniai santykiai. Tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su įrašytu tėvu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę.
Ieškiniams dėl tėvystės nustatymo ieškinio senaties terminas netaikomas. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Tačiau teisės aktai neįtvirtina priverstinės tėvo ekspertizės atlikimo galimybės. Atsisakymas atlikti ekspertizę gali būti vertinamas kaip tėvystės įrodymas, atsižvelgiant į bylos aplinkybes.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pabrėžė, kad geriausi vaiko interesai turi esminę reikšmę, ir gali nusverti tėvų interesus. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra itin svarbi suprantant savo gyvenimo istoriją ir formuojant tapatybę.
Vienašališkai tėvystės atsisakyti negalima. Tėvystė gali būti nuginčyta teismo tvarka, taikant vienerių metų ieškinio senaties terminą. Teismas, spręsdamas dėl tėvystės nuginčijimo, turi įvertinti, ar tai nepažeis vaiko interesų. Jei tarp vaiko ir įrašyto tėvo yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys, teismas gali atsisakyti tenkinti ieškinį.
Pagrindinis įrodymas tėvystės nuginčijimo bylose - DNR tyrimas. Tačiau, jei motina ar įrašytas tėvas nesutinka su genetinės ekspertizės atlikimu, teismas neturi teisės jos skirti priverstinai. Tokiu atveju vertinama visuma kitų įrodymų.
Nuginčijus tėvystę, teisinis ryšys tarp vyro ir vaiko nutrūksta: vyras nebeturi pareigos mokėti alimentų, o vaikas netenka paveldėjimo teisių. Praeityje sumokėti alimentai negrąžinami. Svarbu kuo anksčiau kreiptis teisinės pagalbos, jei kyla rimtų abejonių dėl biologinės tėvystės.
Tėvų teisių ir pareigų išlaikyti vaikus imperatyvumo principas reiškia, kad šios teisės ir pareigos yra asmeninio pobūdžio ir jų įgyvendinimas negali būti perleistas kitiems asmenims. Tėvai negali susitarti dėl šios teisės atsisakymo, toks atsisakymas negalioja.
Lietuvos įstatymuose nėra numatytas minimalus išlaikymo dydis vaikui. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas atskaičius mokesčius. Teismai kiekvienu atveju vertina individualias bylos aplinkybes, tėvų turtinę padėtį, vaiko poreikius.
Vaikų išlaikymo dydis (alimentai) yra nulemtas išlaikymo instituto paskirties - sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Tėvų turtinė padėtis yra faktinė aplinkybė, turinti reikšmės priteistinam išlaikymo dydžiui.
Kai vienas iš vaiko tėvų nesilaiko pareigos išlaikyti vaiką ir nepavyksta susitarti taikiai, pirmiausia siekiama pasinaudoti privalomąja mediacija. Tik po to šeimos ginčas gali būti perduotas į teismą.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 164 straipsnyje numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką.
Išlaidų išieškojimas ir valstybės parama
Tais atvejais, kai antstoliui nepavyksta priverstinai išieškoti skolos (skolininkas neturi jokių piniginių lėšų, negauna darbo užmokesčio, neturi jokio turto), vienas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, gali kreiptis į „Sodrą“ dėl valstybės išmokos vaiko išlaikymui. Galimybė gauti šią išmoką atsiranda, kai nepilnametis vaikas ilgiau kaip mėnesį negauna išlaikymo iš tėvų ar kitų pilnamečių artimųjų giminaičių.
Tais atvejais, kai vienas iš tėvų nemoka priteisto išlaikymo vaikui, tačiau gyvena, dirba ir gauna pajamas užsienyje, galima kreiptis į bet kurį „Sodros“ teritorinį skyrių dėl jaunesnių kaip 21 metų asmenų išlaikymo išieškojimo.
tags: #tevystes #atsisakymas #pasekmes #islaikymas
