Gintaras Šereiva: nepaprasta gyvenimo istorija ir drąsus pasipriešinimas, kuris įkvepia

Šis straipsnis skirtas išnagrinėti Gintaro Šereivos biografiją, remiantis surinkta informacija apie jo gyvenimo kelią, veiklą ir indėlį į visuomenę. Informacija apima jo gimimą, šeimą, mokslus, dalyvavimą rezistencinėje veikloje, patirtį sovietiniuose lageriuose ir vėlesnį gyvenimą Lietuvoje.

Ankstyvasis gyvenimas ir mokslai

Gintaras Šereiva gimė 1922 m. sausio 2 d. Radvilų kaime prie Radviliškio. Jo tėvai, Teodoras Vyšniauskas ir Zuzana Baltramaitytė-Vyšniauskienė, buvo beturčiai. Tėvas vertėsi atsitiktiniais darbais, o motina buvo namų šeimininkė. Šeimoje augo dvi seserys ir brolis.

1940 m. Gintarui Šereivai pavyko užbaigti Linkuvos gimnaziją. Dėl lėšų trūkumo jis negalėjo studijuoti aukštojoje mokykloje, todėl, baigęs Mokytojų kursus Ukmergėje, pradėjo mokytojauti Bokštų pradžios mokykloje, Tauragės apskrityje.

Rezistencinė veikla ir areštas

Antroji sovietų okupacija Gintarą Šereivą užklupo Radviliškyje. 1944 m. spalio 1 d. jis buvo paskirtas pradinės mokyklos Nr. 2 vedėju. Čia jis tęsė rezistencinę veiklą prieš naujus okupantus su kolegomis ir gimnazijos moksleiviais.

1945 m. pradžioje Gintaras Šereiva prieš savo norą buvo paskirtas kandidatu į TSRS AT Tautybių tarybą. 1945 m. balandžio 2 d. NKGB agentai atėjo į jo butą areštuoti. Pasitaikius progai, jis pabėgo nuo arešto ir įstojo savanoriu į partizanų „Žaliąją rinktinę".

Niršdami iš pykčio partijos aktyvistai, vadovaujami paties pirmojo sekretoriaus Malaknos, su rusų kareiviais 1945 m. liepos 24 d. apsupo tėvų namus Radviliškyje ir išvežė namuose buvusias mamą ir seserį Janiną, Šiaulių prekybos mokyklos mokinę. Tėvas negrįžo į namus ir taip pat išėjo į mišką. Kadangi kovoti partizanų gretose jis buvo per senas, kapitonas Radvila nusiuntė jį į Mašnauskų ūkį Dervelių kaime, Rozalimo valsčiuje. Olga Mašnauskaitė parūpino jam pasą Jankausko pavarde, jos tėvas iš savo ūkio paskyrė jam žemės. Šitame ūkyje tėvas laimingai išgyveno iki 1961 m.

Brolis Vincas Vyšniauskas-Ginutis partizanų gretose išbuvo tik iki rudens. Žuvus kapitonui Radvilai, naujasis „Žaliosios rinktinės" vadas leitenantas Petraitis įsakė jam legalizuotis. Kadangi NKGB brolio neieškojo, jis be jokios registracijos pradėjo dirbti Kupreliškio pradžios mokykloje.

Gintaras Šereiva į šitą partizanų rinktinę įstojo savanoriu 1945 m. balandžio pradžioje ir ištarnavo joje 14 mėnesių. Per kolegą Simaitį susisiekė su kapitonu Izidoriumi Pucevičiumi-Radvila. 1946 m. birželio 9 d. pateko į MGB rankas.

„Žalioji rinktinė"

„Žalioji rinktinė" buvo 80-150 vyrų turėjęs karinis dalinys, susiformavęs 1945 m. kovo pabaigoje. Miškais skurdžioje Vidurio Lietuvoje šitokiam dideliam partizanų daliniui išsilaikyti buvo nelengva.

1945 m. balandžio pabaigoje ryšininkė Apolonija Šernaitė atvežė iš Radviliškio Gintaro Šereivos tėvų namuose paslėptą rašomąją mašinėlę „Standart-Korona". Tą pačią dieną kapitonas Radvila paskyrė jį „Žaliosios rinktinės" spaudos redaktoriumi ir leidėju. Tą darbą jis dirbo iki patekimo nelaisvėn, iki 1946 m. rugsėjo 6 d. Turėtą slapyvardį Gražvydas pakeitė į Aušrą. Tačiau po savaitės, atėjus į rinktinę vyresniam už jį partizanui Aušrai, tapo Aušrele.

Be spaudos redaktoriaus ir leidėjo pareigų, kapitonas Radvila buvo jį įpareigojęs rašyti „Žaliosios rinktinės" metraštį, ką jis ir darė iki 1945 m. liepos vidurio.

Lageris ir vėlesnis gyvenimas

Paleistas iš lagerio 1955 m. vasario 9 d. Gintaras Šereiva bandė tęsti mokslus, bet visi keliai į aukštąsias mokyklas buvo uždaryti. Pavyko įstoti tik į Vakarinį Karagandos Kalnų technikumo PCS skyrių. 1961 m. gavo diplomą su raudonais viršeliais ir tuoj pat išvyko į Lietuvą.

Grįžęs iš tremties, parsivežė tėvą į Klaipėdą, kur jis mirė 1964 m.

"Aukštaitijos partizanų prisiminimų" knygos

Gintaras Šereiva prisidėjo prie "Aukštaitijos partizanų prisiminimų" knygų serijos kūrimo. Šios knygos skirtos įamžinti partizanų, jų ryšininkų ir rėmėjų atsiminimus apie pokario laisvės kovas. Pirmoji knyga pasirodė 1996 metais. Rengiant spaudai tą knygą, susikaupė daug vertingos medžiagos, kuri netilpo į šimtus puslapių. Šitaip gimė antroji knyga, kurią irgi teko skelti į dvi dalis. Ketvirtoji "Aukštaitijos partizanų prisiminimų" knyga sudaryta iš keturių partizaninių apygardų ryšininkų, rėmėjų ir partizanų prisiminimų.

Gintaras Šereiva teigė, kad stengėsi visus įvykius atskleisti tiesos šviesoje, kad neliktų abejonių. Skaitytojų atsiliepimus labai vertino ir visas pastabas priėmė kaip nuoširdžius patarimus.

Įvertinimas

Gintaro Šereivos gyvenimas ir veikla yra svarbus indėlis į Lietuvos istorijos išsaugojimą. Jo atsiminimai ir dalyvavimas rezistencinėje veikloje liudija apie pasipriešinimą sovietinei okupacijai ir kovą už Lietuvos laisvę. Jo darbas įamžinant partizanų atsiminimus yra svarbus šaltinis ateities kartoms, norinčioms sužinoti apie šį sudėtingą Lietuvos istorijos laikotarpį.

Kitos asmenybės, susijusios su partizaniniu judėjimu

Straipsnyje minimos įvairios asmenybės, susijusios su partizaniniu judėjimu, įskaitant partizanus, ryšininkus ir rėmėjus. Tai rodo, kad partizaninis judėjimas buvo plataus masto reiškinys, kuriame dalyvavo įvairūs žmonės iš skirtingų visuomenės sluoksnių.

"Vyčio" apygarda ir jos kovotojai

Tekste pateikiami pirmieji duomenys apie „VYČIO” apygardą, kuriuos turėjo ir kuriais rėmėsi sovietų represiniai MGB organai, organizuodami čekistines karines operacijas prieš partizanus. Pirmoji „Aukštaitijos partizanų prisiminimų” knyga skaitytojus pasiekė 1996 metais.

Partizanų sąrašas

Šiame sąraše pateikiami kai kurie „Vyčio” apygardos kovotojai, remiantis turima archyvine medžiaga:

ATKOČIŪNAS VLADAS, Broniaus. Gimęs 1917 m. Pagirių valsčiuje, Naujasodžio kaime.
ATKOČIŪNAS VLADAS, Antano. Gimęs 1920 m.
BANELIS JONAS, Simono. Gimęs 1920 m.
BURBULIS ANTANAS. Gimęs 1907 m.
BILEVIČIUS JUOZAS, Balio. Gimęs 1904 m.
BAGOČIŪNAS JONAS.
BARANAUSKAS VACLOVAS, Juozo.
BERANKIS JONAS.
BURBULIS VACYS-„TRUMENAS”.
CHODAKAUSKAS MIROSLAVAS.
ČYVAS PETRAS, Kazio. Gimęs 1912 m.
ČYVAS JONAS. Gimęs 1913 m. Iš Pagirių valsčiaus, Leliūnų kaimo.
ČINIKAS PETRAS-,,AUGINTINIS”. 20 metų amžiaus.
DAMBRAUSKAS JONAS, Petro. Gimęs 1912 m. Iš Pagirių valsčiaus, Kuronių kaimo.
DANYLA ANTANAS, Antano-„KIRNA”. Gimęs 1912 m. Pagirių valsčiuje.
DAUMANTAS MYKOLAS.
DIRSĖ VIKTORAS-„VAIDOTAS”. (Žuvo 1952 m. vasario mėn.
DARGUŽIS ANTANAS-„KAREIVIS”. 24 metų amžiaus. (Žuvo 1950 m.
DARGUŽIS PETRAS, Jono-„LIUBLINAS”.
GRINYS STASYS, Antano. Gimęs 1920 m. Pagirių kaimo gyventojas.
GRIGAS VYTAUTAS, Domo. Gimęs 1916 m. Pagirių valsčiuje, Margių kaime.
GRIGAS ANTANAS, Domo. Gimęs 1920 m.
GANUSAUSKAS ANTANAS. Kilęs iš Jonavos rajono, Mišainių kaimo.
GRYBAS STASYS -„BARAVYKAS”.
GĖGŽNA VINCAS, Alfonso-„BALANDIS”. Gimęs 1920 m. Kėdainių rajone, Būdos kaime. Būrio vadas. Žuvo 1953 m. balandžio mėn.
GERDVILA PETRAS-„BIMBA”. Gimęs 1919 m. Ramygalos rajone, Gvirdilų kaime. Žuvo 1953 m. vasario mėn.
GĖGŽNA PETRAS. Iš Kėdainių rajono, Būdos kaimo.
GINTAUTAS VLADAS. 24 metų amžiaus. Iš Pagirių valsčiaus, Vaiškonių kaimo. (Žuvo 1945 m. gruodžio mėn.
IVANAUSKAS HENRIKAS-BENJAMINAS, Juozo-„PAPARTIS”. Iš Kėdainių rajono, Gudžiūnų kaimo. Areštuotas 1953m. gegužės mėn.
JANKAUSKAS PETRAS, Petro. Gimęs 1923 m. Pagirių valsčiuje. Žuvo 1946 m. vasario mėn. 2 d.
JAKUČIŪNAS MATAS. Iš Ramygalos rajono, Maulių kaimo. Žuvo 1949 m.
JAKAS EDVARDAS-„DAMBRAUSKAS”. Iš Ukmergės valsčiaus, Pagirių kaimo.
JASKONIS JONAS - ,,JONUKAS”.
JARMULKA BRONIUS-„ČIGONAS”. (1950 m.
JANULIS MYKOLAS, Juozo-„TAUTVYDAS”, „DAUMANTAS”, „STUMBRAS”. Gimęs 1911 m. Žuvo 1953 m.
JARMULKA JONAS-„DĖDELIS”. 1946 m.
KILIJONAS JONAS, Mykolo-„MIKAS”. Gimęs 1915 m. Iš Pagirių valsčiaus, Maišymų kaimo.
KILIJONAS ANTANAS, Mykolo. Gimęs 1914 m. Iš Pagirių valsčiaus, Maišymų kaimo.
KULIKAUSKAS FELIKSAS. Gimęs 1920 m.
KADŽYS VLADAS. Iš Pagirių valsčiaus, Vaivadiškių kaimo.
KADŽYS ALBINAS. Iš Pagirių valsčiaus, Vaivadiškių kaimo. (Išsislapstė nuo arešto.
KIŠKIS JUOZAS. 40 metų amžiaus.
KIRDONIS KAZYS-„NEMŪRA″. Iš Ramygalos rajono, Vivonių kaimo. Žuvo 1952 m.
KIRDONIS PRANAS. Iš Ramygalos rajono, Vivonių kaimo. (Žuvo 1948 m.
Veikė „KLEVO” būryje. Gimęs 1931 m.
LIUBARTAS JONAS, Jono. Gimęs 1921 m.
LENICKAS STASYS. Gimęs 1918 m. Pagirių valsčiuje, Bebrikių kaime.
LYBERIS ALBINAS. Iš Ramygalos rajono, Maulių kaimo.
LINKONIS JONAS. Iš Ramygalos rajono, Steponavos kaimo.
LINKONIS PRANAS-,,VYRELIS”. Iš Ramygalos rajono, Steponavos kaimo. Žuvo 1952 m.
LUKŠYS STASYS, Jono-„KIŠKIS″. Gimęs 1907 m.
LIŠKA VLADAS. Iš Ramygalos rajono, Steponavos kaimo. Žuvo 1947 m. gruodžio mėn.
LECKAS JUOZAS - „BERŽAITIS”. 20 metų amžiaus.
MALAKAUSKAS ALFONSAS, Kosto. Gimęs 1923 m.
MIŠKINIS JUOZAS, Igno. Gimęs 1906 m.
MINCĖ ALBINAS. Gimęs 1908 m. Pagirių valsčiuje, Nedervų (Valakų) kaime.
MAROZAS ALEKSAS. 30 metų amžiaus (raišas). Iš Pagirių valsčiaus, Vaivadiškių kaimo. (Legalizavosi.
MASYS ANTANAS-„TITNAGAS″, „ŠEŠIUKLASIUDURNIS”, 25 metų amžiaus. Iš Pagirių valsčiaus, Maulių kaimo.
MAROZAS PETRAS-„ŠIURNA”. Iš Ramygalos rajono, Lasongalio kaimo.
MACKEVIČIUS JONAS. Iš Ramygalos rajono, Maulių kaimo.
MIKĖNAS VYTAUTAS-„TANKISTAS”. Iš Miškinių kaimo. Žuvo 1952 m. vasario mėn.
MIŠKINIS IGNAS-„IGNASIUKAS”. Žuvo 1952 m. vasario mėn.
OKMANAS VLADAS.
PAVASARIS STASYS, Kosto. Gimęs 1914 m.
PODŽECKAS STEPAS. 22 metų amžiaus. Iš Pagirių valsčiaus, Tulpiakiemio kaimo.
PAKALNIS STASYS. Gimęs 1910 m.
PABRINKIS PETRAS -„TETULYTĖ”. Iš Kėdainių rajono. Žuvo 1953 m. vasario mėn.
PALINAUSKAS PETRAS, Valentino-„VILKAS”. Gimęs 1918m. Kėdainių rajone, Liolių kaime. Paimtas gyvas 1953 m. spalio 8 d.
PALINAUSKAS ANTANAS, Valentino-„KLEVAS”. Gimęs 1916 m.
PODŽECKAS JONAS-„TĖVAS”. Iš Pagirių valsčiaus, Tulpiakiemio kaimo. Būrio vadas. Žuvo 1947 m.
PLANKIS IGNAS, Juozo. 29 metų amžiaus. Iš Pagirių valsčiaus, Plankių kaimo.
RAILA VLADAS, Jurgio. Gimęs 1911 m. Pagirių valsčiuje, Dargužių kaime. Žuvo 1945 m.
RAILA JONAS, Jurgio. Gimęs 1892 m. Pagirių valsčiuje, Joknių kaime.
RAILA SIMAS, Jurgio. Gimęs 1912 m. Pagirių valsčiuje, Margių kaime. (Buvo teistas, grįžo ir gyveno Panevėžyje.
RASTAUSKAS JONAS-„SERŽANTAS”. Iš Ramygalos rajono, Pauslajo kaimo. Žuvo 1948 m.
RAILA VLADAS-„MAKLIAKAS”, „MYKOLAITIS”. Būrio vadas. Gimęs 1925 m.
RAILA STASYS-„BAKONIS”. 23 metų amžiaus.
RAILA DOMINYKAS-„KARDELIS”. 25 metų amžiaus.
SADZEVIČIUS MYKOLAS, Jono. Gimęs 1885 m. Pagirių valsčiuje, Tulpiakiemio kaime.
SINIAUSKAS JONAS.
STASIUKAITIS JONAS-„ĄŽUOLAS”. Žuvęs 1952 m. vasario mėn.
SMETONA MARIJONAS-„KOMENDANTAS”. Iš Kavarsko rajono, Užulėnio kaimo. Žuvo 1953 m. birželio mėn.
SMETONA ALFONSAS, Baltraus-,,ŽYGAUDAS”. Gimęs 1915 m. „VYČIO” apygardos vado adjutantas. Žuvo 1950 m. liepos mėn.
SIURBLYS - BANECKAS BRONIUS-„ŠPOKAS”. Iš Ramygalos rajono, Kušleikiškio kaimo. Žuvo 1953 m. gegužės mėn.
ŠIRKA STASYS. Gimęs 1921 m.
ŠIRKA JONAS.
ŠUKYS MEČISLOVAS.
ŠEMBERGAS (NAVICKAS ANTANAS).
ŠIRKA LIONGINAS-„JABLONSKAS”. Iš Pagirių valsčiaus, Paguirių kaimo.
ŠEMEŽYS JUOZAS„TIKRAS BROLIS”.
Gimęs Steponavos kaime. Vienu metu buvo „VYČIO” apygardos vadas. Žuvo 1951 m. balandžio mėn.
ŠAULYS STASYS. 30 metų amžiaus.
„SAMANIS”. Gimęs 1908 m. Pagirių valsčiuje, Aneliavos kaime. Būrio vadas ir „VYČIO” apygardos vadas. Žuvo 1948 m. gegužės mėn.
VAIČIŪNAS VLADAS, Jono-,ŽILVITIS”. Gimęs 1912 m. Pagirių valsčiuje.
VAIČIŪNAS DOMAS, Petro. Gimęs 1896 m.
VĖBRA ANTANAS, Petro. Gimęs 1925 m.
VĖBRA JONAS, Petro.
BALAIŠYTĖ KOTRYNA. Iš Pagirių valsčiaus, Dainių kaimo. (Partizanų rėmėja.
VANSKAVIČIUS JONAS, Antano. Iš Čerelių kaimo.
ŽUKAUSKAS STASYS, Petro-„LAPAS”. Gimęs 1918 m. Kėdainių rajone, Pašėtės kaime.
VITAS JULIUS. Iš Ramygalos rajono, Bitinų kaimo.
PAKELTIS ANTANAS-„POTIOMKIN AS”. Iš Pagirių valsčiaus, Užuraisčių kaimo.
ŠYVIS ANTANAS-„ŠALAPKA”. Iš Pagirių valsčiaus, Užuraisčių kaimo.
PODŽECKAS VYTAUTAS. Iš Pagirių valsčiaus, Tulpiakiemio kaimo. Žuvo 1945 m.
PLANKIS ANTANAS. Iš Plankių kaimo.
NACEVIČIUS ANTANAS. Žuvo 1950 m.
VAIČIŪNAS ANTANAS-„RUGELIS”. Gimęs 1927 m. Siesi kuose.
MAROZAS JONAS. Žuvo 1948 m.
ČIŽAUSKAS EDVARDAS - „DŽIUGAS”. Gimęs 1915 m. Bū ryje nuo 1944 m. spalio mėn.
JAKAS VLADAS, Mato, gim. 1910 m. Bebrikių kaime, Pagirių valsčiuje (buvęs Lietuvos armijos seržantas).
JAKAS VYTAUTAS, gim.
JAKAS EDVARDAS, gim.
MARKEVIČIUS VYTAS, gim.
KARANDZEVIČIUS VINCAS, gim.
GRAUŽINIS VACYS, gim.
JANKŪNAS HENRIKAS, gim.
GRIGAS PETRAS, gim.
ŠIRKA VINCAS, gim.
ŠIRKA ALEKSAS, gim.
PUČINSKAS VYTAUTAS, gim.
ŠIRKA PRANAS, gim.
BUKLYS HENRIK...

Visa archyvinė medžiaga versta iš rusų kalbos, kur partizanai nuosekliai vadinami banditais; kai kurie neesminiai dalykai praleisti, daugelis partizanų pavardžių, kaimų pavadinimų patikslinti pagal kitus informacijos šaltinius.