Bendradarbiavimas ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra kertinis veiksnys, užtikrinantis kokybišką ugdymo procesą ir vaiko raidą. Tai procesas, apimantis įvairias sąveikas tarp pedagogų, vaikų, tėvų ir kitų specialistų, siekiant bendro tikslo - vaiko gerovės.
Principai, užtikrinantys ugdymo kokybę
Gairės, parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrina ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Tarp šių principų yra:
- Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
- Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
- Žaismės principas.
- Sociokultūrinio kryptingumo principas.
- Integralumo principas.
- Įtraukties principas.
- Kontekstualumo principas.
- Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
- Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
- Reflektyvaus ugdymo(si) principas: Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
- Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.
Ugdymo(si) aplinkos modeliavimas ir sritys
Gairėse pateikiama aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys:
- „Mūsų sveikata ir gerovė“
- „Aš ir bendruomenė“
- „Aš kalbų pasaulyje“
- „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“
- „Kuriu ir išreiškiu“
Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.
Universalaus dizaino mokymuisi principas
Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų.
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai ir pasiekimai
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
Kontekstų kūrimas vaikų ugdymui
Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus.
Įvairių kontekstų pavyzdžiai:
- Žaismės kontekstas: Paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius.
- Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: Paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes.
- Kultūrinių dialogų kontekstas: Kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
- Kalbų įvairovės kontekstas: Paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
- Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: Paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus.
- Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: Paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
- Kūrybinių dialogų kontekstas: Modeluojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.
Pedagogų ir tėvų bendradarbiavimo svarba
Bendradarbiavimo procesą dauguma autorių aiškina skirtingai. Pasak D. Skeirienės (2005), žmonėms keičiantis patirtimi, dirbant bendrą darbą, labai svarbūs tampa bendravimo ir bendradarbiavimo procesai. Bruce ir Riketts (2008) teigia, jog kai bendradarbiaujantys žmonės pradeda darniai veikti, siekti bendrų tikslo, galima pradėti kalbėti apie bendradarbiavimo procesą. L. Miltenienės (2005) nuomone, sėkmingo bendradarbiavimo pagrindas yra komandos narių tarpusavio sąveika, komunikacija, kooperacija. R. Kontautienė (2006) kaip esminį bendradarbiavimo komponentą išskiria bendradarbiavimo formą, funkciją, kontekstą ir socialinį komponentą.
I. Vaitkienė (2005) pabrėžia, kad tėvai ir ugdymo įstaiga - tai dvi institucijos, kurios rūpinasi vaiko ugdymu. O Monkevičienė (1993) pažymi, kad svarbiausias vaikų ugdymo tikslas - bendradarbiavimas su šeima. Jo sėkmė priklauso nuo pedagogo keliamų tikslų, mokėjimo bendrauti, tėvų socialinio - pedagoginio švietimo. Labai svarbu, kad tėvai ir pedagogai, ugdydami gyvenimiškus įgūdžius, dalyvautų kaip lygiaverčiai partneriai ir dalintųsi atsakomybe už vaiko poelgius.
Nuo pirmos akimirkos, kai šeimos paklausiamos, ar nori dalyvauti grupės veikloje, jos turi aiškiai suvokti, jog tikimasi kuo įvairiapusiškesnio jų įsitraukimo į lopšelio gyvenimą. Pagrindinė ugdytojų komandos pareiga - kartu su šeima rūpintis vaikais. Kadangi kūdikių pagrindinių reikmių tenkinimas visiškai priklauso nuo auklėtojų, labai svarbu, kad tėvai ir auklėtojos kasdien dalytųsi žiniomis apie vaiką, jo sveikatos būklę, paramos lygį, valgymą, sauskelnių keitimą, miegojimą ir žaidimą.
Bendradarbiavimas - tai darbas kartu, siekiant bendro tikslo. Tėvus ir ikimokyklinio ugdymo pedagogus, bendradarbiavimas, vienija vienas tikslas - vaiko gerovė. Labai svarbus tėvų įtraukimas į vaiko ugdymo procesą darželyje. Pedagogai turi ne tik informuoti vaiko tėvus apie tai, kokia jo sveikata tą dieną, kaip jis šiandien valgė ir panašiai, bet ir stengtis, kad tėvai noriai dalyvautų grupės veikloje.
2026 m. kovo 31 d. renginio metu buvo analizuojami informacijos perdavimo tarp įstaigų procesai, aptariami pedagogų bendradarbiavimo būdai ir pagalbos vaikui užtikrinimo galimybės. 2026 m. Biržų švietimo pagalbos tarnyboje vykusioje metodinėje dienoje „Pilietiškumo ugdymas: metodai, kurie veikia“ Biržų lopšelio-darželio „Drugelis“ vyresnioji ikimokyklinio ugdymo mokytoja Ligita Vitartienė ir ikimokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Inga Česiūnienė skaitė pranešimą bei dalijosi sėkminga darbo patirtimi.
ES projektas „Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų veiklos tobulinimas Nr.2 Nr. 09.2.1. Visose projekte dalyvaujančiose įstaigose diegiamas el. 2021 m. vasario 25 d. ZOOM nuotolinio bendravimo aplinkoje vyko šeštasis, paskutinis, kvalifikacijos tobulinimo seminaras „Atvirų visiems vaikams grupių kūrimas. Kokybiškas SUP vaikų ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje “. Seminarą vedė lektorė R. Sabaliauskienė. 2021 m. vasario 4 d. ZOOM nuotolinio bendravimo aplinkoje vyko penktasis kvalifikacijos tobulinimo seminaras „Bendradarbiavimas su šeimomis ir bendruomene, siekiant ugdymo kokybės ikimokyklinėje įstaigoje“. Seminarą vedė lektorė R. Sabaliauskienė. 2021 m. sausio 19 d. ZOOM nuotolinio bendravimo aplinkoje vyko kvalifikacijos tobulinimo seminaras „Saugios ir stimuliuojančios aplinkos kūrimas ikimokyklinėje įstaigoje“. Seminarą vedė lektorė R. Sabaliauskienė. 2020 m. gruodžio 9 d. Zoom nuotolinio bendravimo aplinkoje vyko kvalifikacijos tobulinimo seminaras „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų psichologinio atsparumo stiprinimas“. Mokymų metu buvo kalbama apie medikų, psichologų, socialinių pedagogų, psichiatrų ir kitų specialistų pagalba yra nesunkiai prieinama, tačiau du trečdaliai vaikų, patiriančių psichologinių problemų, jos dėl įvairių priežasčių negauna. Suaugusieji žino, kaip vaiką maitinti, kaip jį aprengti, tačiau ne visi supranta jo psichinius ir emocinius poreikius įvairias amžiaus tarpsniais. 2020 m. lapkričio 25 d. Zoom nuotolinio bendravimo aplinkoje vyko kvalifikacijos tobulinimo seminaras „Netinkamas vaikų elgesys ikimokyklinio ugdymo įstaigoje: kylantys sunkumai ir pagalbos galimybės“. 2020 m. spalio 22 d. Kauno lopšelyje-darželyje „Aušrinė“ vyko trečioji „Ugdymo strategijos, padedančios vaikui patirti sėkmę ugdymo(si) procese ikimokyklinėje įstaigoje“ mokymų dalis. 2020 m. spalio 1 d. Kauno lopšelyje-darželyje ,,Aušrinė“ vyko antroji „Ugdomosios veiklos planavimas ir vaikų pasiekimų vertinimas ikimokyklinėje įstaigoje“ mokymų dalis. 2020 m. rugsėjo 24 d. Kauno lopšelyje-darželyje ,,Aušrinė“ vyko pirmoji „Ugdymo turinio vadyba ikimokyklinėje įstaigoje“ mokymų dalis. Kaip tobulinti ugdymo turinį, atsižvelgiant į XXI a. El. 2020 m. rugsėjo 15 d. Kauno lopšelyje-darželyje ,,Aušrinė“ vyko antroji „El. dienyno ir skaitmeninių technologijų“ mokymų dalis. El. 2020 m. vasario 12 d. mūsų darželyje prasidėjo pirmieji ESF projekto ,,Ikimokyklinio ugdymo mokyklų veiklos tobulinimas, telkiant bendruomenę ugdymo kokybės ir aplinkų gerinimui“ mokymai. Susirinko 30 dalyvių iš penkių projekte dalyvaujančių įstaigų. Direktorė Audronė Trumpickienė trumpai pristatė projekto tikslus, siekiamus rezultatus, palinkėjo sėkmės mokymuose. Mokymus veda UAB ,,Kompiuterizuoti sprendimai“. Pirmojo seminaro metu buvo tobulinamos žinios ir įgūdžiai dirbant su el.dienymo programa ,,Mūsų darželis“.
tags: #tevu #ir #ikimokyklinio #udymo #istaigos #bendradarbiavimas
