2018 metai paskelbti vienuolio kapucino, kunigo, pamokslininko, Lietuvos pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvio Tėvo Stanislovo - Algirdo Mykolo Dobrovolskio - 100-ųjų gimimo metinių minėjimo metais. Šia proga visoje Lietuvoje vyksta įvairūs renginiai, skirti pagerbti šią išskirtinę asmenybę, kurios gyvenimas ir veikla paliko gilų pėdsaką Lietuvos kultūroje, dvasiniame ir visuomeniniame gyvenime.
Minėjimai ir Renginiai
Kėdainių rajone, Paberžės komplekse, startavo unikalus kultūrinės krypties projektas, skirtas didinti bendruomenės kultūrinę įtrauktį ir kultūros paslaugų prieinamumą. Projektas skatina įvairių socialinių grupių dalyvavimą kultūrinėje veikloje, didina vietos bendruomenės iniciatyvumą, bendruomeniškumą ir pilietiškumą, teikia naujas kultūros paslaugas. Šio projekto rėmuose organizuojami renginiai, skirti Tėvo Stanislovo metams pažymėti.
Rugsėjo 28 d. Paberžės bažnyčioje vyko Šv. Mišios, skirtos Tėvo Stanislovo 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Joms vadovavo Lietuvos kapucinų Lurdo viceprovincijos vienuoliai. Po mišių vyko koncertas „Tėvui Stanislovui - 100“, kuriame pasirodė maldos ir edukacinės stovyklos metu susikūręs Tėvo Stanislovo vardo orkestras, vadovaujamas Vytauto Lukočiaus. Solistais koncerte buvo Liudas Mikalauskas, kunigas Povilas Narijauskas ir Silvija Petkevičiūtė. Šlovinimo vakarą vedė ir liudijimais dalinosi mažesnysis brolis kapucinas Vincentas Tamošauskas ir pranciškonų vienuolis brolis kn. Projektas startavo labdaros ir paramos fondo „Viltis-Vikonda“ savanorių, visuomenės savanoriškomis veiklomis Paberžės komplekse, skirtomis komplekso aplinkos sutvarkymui, t. y., tų vietų, kurias puoselėjo Tėvas Stanislovas. Rugsėjo 28 d. Paberžės komplekse buvo pasodinta 100 berželių giraitė, skirta Tėvo Stanislovo 100-osioms gimimo metinėms pažymėti. Savanorystės akcijose dalyvavo rajono visuomenė, fondo savanoriai, talkino Gudžiūnų seniūnija kaip bendradarbiavimo partneriai. Rugpjūčio 29 d. iškilmingame Tėvo Stanislovo 100-ųjų gimimo metinių renginyje koncertavo suburtas Tėvo Stanislovo vardo orkestras iš socialinę atskirtį patiriančių vaikų. Į kiekvieną koncertą buvo atvežti vaikai iš Kėdainių pagalbos šeimai centro, kitų vaikų įstaigų, seniūnijų.
Kovo 15 d. Simno miestelio gyventojai rinkosi į biblioteką paminėti vienuolio kapucino, kunigo, pamokslininko, Lietuvos pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvio, muziejininko, lietuvių liaudies meno puoselėtojo Mykolo Algirdo Dobrovolskio - Tėvo Stanislovo - 100-ąsias gimimo metines. Viešnia supažindino su Tėvo Stanislovo vienuolišku gyvenimu kapucinų bendruomenėje, papasakojo apie jo ganytojišką darbą atkampiose parapijose, į kurias kasmet ir kasdien atvykdavo šimtai tikinčiųjų, ieškančių paguodos, patarimo ir palaiminimo. Pristatyta ir kunigiška veikla: Paberžėje sutvertas dvasinio ir intelektualinio gyvenimo centras, gyvenimui prikeltas Dotnuvos vienuolynas, surinktos liturginių rūbų ir reikmenų, liaudies meno kūrinių kolekcijos. Akcentuotas dvasinis ryšys tarp Tėvo Stanislovo gyvenimo pavyzdžio ir prioritetų bei Rilkės poezijos vertimų, pabrėžiant, kad abi asmenybės buvo paprastos, aiškios ir atpažįstamos, kaip kasdienės maldos žodžiai. Renginio pabaigoje susirinkusieji dalijosi prisiminimais apie susitikimus su Tėvu Stanislovu.
Spalio 27 d. Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje vyko kun. Algirdo Mykolo Dobrovolskio - Tėvo Stanislovo OFM Cap. - gimimo ir krikšto 100 metų sukakties minėjimas (1918 m. spalio 27 d.-2018 m. spalio 27 d.). Mišias celebravo Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ, pamokslavo - kun. br. Julius Sasnauskas OFM. Giedojo kamerinis choras „Aidija“, vadovas Romualdas Gražinis, Vilniaus universiteto grigališkojo giedojimo mokykla „Schola Cantorum Vilnensis“, Panevėžio grigališkojo choralo studija „Vox Letitia“.
Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse prisiminimais apie Tėvą Stanislovą dalinosi, jo sukurtos Laisvės salos kontūrą brėžė amžininkai ir įvykių liudininkai. Pristatyta Tėvo Stanislovo gimimo 100-mečiui skirta virtuali paroda.
Tėvo Stanislovo 100-mečiui skirtos literatūrinės parodos bus surengtos Šiauliuose, Trakų rajone, Varėnoje. Taip pat planuojama rengti radijo ir televizijos laidas, kurios supažindins su Tėvo Stanislovo veikla bei indėliu į Lietuvos visuomeninį, kultūrinį gyvenimą, jo literatūriniu palikimu, pateiks informaciją apie metų renginius.
Tėvo Stanislovo Asmenybė ir Veikla
Tėvas Stanislovas buvo žinomas kaip žmogus, savo dorybėmis bei dvasiniu gyvenimu gūdžiais sovietiniais metais įkvėpęs ir guodęs daugelį. Jo gyvenimas buvo kupinas iššūkių, tačiau jis visada išliko ištikimas savo principams ir misijai.
Su beatodarišku užsidegimu Tėvas Stanislovas puoselėjo Paberžės Šv. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią ir entuziastingai, dvasiškai pakiliai vykdė vienuolio kapucino misiją. Jis turėjo ypatingą talentą okupacinio režimo sąlygomis suburti ir išlaikyti vien bendromis vertybėmis paremtą, vyraujančiai ideologijai priešišką bendruomenę. Tėvas Stanislovas garsėjo savo ūkiškumu tvarkant parapijos ūkį, tačiau kartais demonstravo ir visišką nesiorientavimą paprastuose reikaluose. Jį lydėjo giedras humoro jausmas, mokėjimas atleisti ir neteisti, amžinas optimizmas bei nepaprastas darbštumas.
Tėvas Stanislovas platino draudžiamą literatūrą, viešai rėmė sovietų valdžios persekiojamus asmenis. Per Antrąjį pasaulinį karą jis gelbėjo žydus. Dėl antisovietinės propagandos ir palaikymo kovotojams, 1948 metais jam uždrausta pamokslauti Kauno arkivyskupijoje, jis buvo nuteistas 10 metų griežto režimo lagerio, kalėjo Intoje. Vos grįžęs į Lietuvą dvasininkas vėl buvo suimtas, įkalintas gulage.
Tėvas Stanislovas buvo ne tik dvasininkas, bet ir muziejininkas, lietuvių liaudies meno puoselėtojas. Jo rinkiniai, kuriuos jis vadino ne kolekcijomis, buvo sudaryti iš žemės kilusių daiktų - girnapusių, puodų, spynų, raktų, lovų. Per daiktus buvo kuriama autentika, užpildyta vaizdu, jutimais, kvapu, kurta daikto filosofija.
Jis gaivino (tai jo žodis) choralų tradiciją bažnyčioje, kvietė įsiklausyti į lotyniškai giedamus liturginius Viduramžių tekstus. Pamaldos laikytos sąžiningai pagal liturgiją, neskubant, bet ir neuždelsiant, su senojo liturgijos ritualo laikymusi, veidu atsigręžęs į altorių. Pamoksle nebuvo daug kalbų, bet jis neapsiribodavo tik įprastu skaitinio komentaru. Girdėjai ne tik apie Dievą, bet ir apie žmogų; nebuvo priekaištų, bauginimų, nuolatinių pagraudenimų. Tėvo Stanislovo pamokslo turinys buvo unikalus, nes sakralumas kildavo iš gamtos duotybių, metų laiko darbų.
Paberžėje Tėvas Stanislovas subūrė žmones, kurie ieškojo paguodos, patarimo, palaiminimo. Jis sukūrė dvasinio ir intelektualinio gyvenimo centrą, prikėlė gyvenimui Dotnuvos vienuolyną, surinko liturginių rūbų ir reikmenų, liaudies meno kūrinių kolekcijas. Tėvo Stanislovo veikla Paberžėje sulaukė didelio palaikymo ir pritraukė daugybę žmonių, ieškančių dvasinio atokvėpio ir stiprybės.
Tėvo Stanislovo Palikimas ir "Laisvės Sala"
Tėvo Stanislovo gyvenimo pavyzdys ir jo puoselėta dvasinė erdvė Paberžėje tapo "Laisvės sala" - ne tiek geografine, kiek transcendentine sąvoka. Tai buvo vieta, kur žmonės galėjo kalbėti, ką galvoja, ir nepatirti pasekmių, kur atsirasdavo mistiškai taiklūs Tėvo Stanislovo atsakymai į neužduotus klausimus.
Paberžėje daugelis pirmą kartą susidūrė su Vydūno ir R. M. Rilkės kūryba, Lietuvos katalikų bažnyčios kronika ar A. Solženycino tekstais. Tėvo Stanislovo terapija darbu teikė vidinį katarsį: vaikiškom rankom buvo nukaldinta šimtai saulučių, kartu su draugais sutvarkytas Liaudės upės slėnio šabakštynas. Tai buvo veikla, kuri padėjo atsigauti nuo priklausomybių, semtis drąsos laisvės kovai.
"Iš tarybinės mokyklos atėjusįjį Paberžė veikė kaip kitas pasaulis, kuriam apibūdinti esą nėra geresnių žodžių, kaip „Viešpatie, gera mums čia būti“, - teigė vienas iš liudininkų. Tėvo Stanislovo fenomenui apibūdinti vartojama sąvoka „įtinklinimas“: čia besilankantys buvo įtinklinti ir tapo nepaskelbtos Laisvės salos nariai.
Tačiau su Sąjūdžio metais, kai lankyti Tėvą Stanislovą tapo mados reikalu, retėjo jo apsilankymai. Laisvės sala liko gyventi tik jaunystės prisiminimuose.
KGB archyvuose rasti dokumentai atskleidžia, kad Tėvas Stanislovas nuolat buvo stebimas. Net ir po suėmimų ir lagerių, jam buvo konstatuota, kad jis nepersiauklėjo. Jo veikla buvo vertinama kaip „mėginimas ideologiškai paveikti žmones ir juos nuteikti antisovietiškai“. Kai kuriais atvejais, jam buvo netgi įsakyta nusiskusti barzdą, laikinai atimtas kunigo pažymėjimas. Tačiau Tėvas Stanislovas nenuleido rankų ir tęsė laisvės darbą.
Tėvo Stanislovo paveldas | Dokumentika ir parodos pristatymas
| Rėmėjas | Paramos suma (Eur) |
|---|---|
| Koncernas „Vikonda“ | 6 000 |
| UAB „Helanas“ | 300 |
| ŽŪB „Vermena“ | 600 |
| MB „Kėdainių akmenukas“ | 300 |
| Kėdainių rajono savivaldybė (dalinis finansavimas) | 3 000 |
Tėvo Stanislovo atminimas gyvas jo veikloje, jo puoselėtose vertybėse ir istorijose, kurias pasakoja jį pažinoję žmonės. Jo 100-osios gimimo metinės - tai proga prisiminti ir įvertinti šios išskirtinės asmenybės indėlį į Lietuvos kultūrinį ir dvasinį gyvenimą.
tags: #tevo #stanislovo #gimimo #100
