Švedijos darželių sistema pasižymi ne tik aukšta kokybe, bet ir novatoriškais ugdymo metodais, kurie siekia skatinti lyčių lygybę ir visapusišką vaiko raidą. Ši sistema nuolat tobulinama, atsižvelgiant į visuomenės pokyčius ir vaikų poreikius.
Lyčių lygybės puoselėjimas darželiuose
Vienas iš ryškiausių Švedijos darželių bruožų yra pastangos panaikinti tradicinius lyčių stereotipus. Tai pasireiškia įvairiomis priemonėmis, pradedant nuo žaislų pasirinkimo ir baigiant auklėtojų bendravimo stiliumi.
Pavyzdžiui, darželyje „Seafarer’s“ vienų metų vaikų grupėje, kurioje berniukai triukšmavo ir mušėsi, o mergaitės zirzė, auklėtojai ėmėsi pokyčių. Iš grupės buvo išneštos visos mašinos ir lėlės, berniukams pavesta rūpintis žaisline virtuve, o mergaitės mokėsi sakyti „Ne!“.
Valstybės mokymo programos skatina mokytojus ir darželių direktorius prisiimti socialinio inžinieriaus vaidmenį ir „pasipriešinti tradiciniams lyčių vaidmenims ir struktūrai“. Tai reiškia, kad auklėtojai vengia kreiptis į vaikus pagal lytį, vietoj „mergaitės ir berniukai“ sakoma „draugai“ arba tiesiog vaikai kviečiami vardais. Visa veikla taip pat organizuojama taip, kad vaikai nepasiskirstytų pagal lytį.
Švedų kalbos žodyne nuo 2012-ųjų metų įtrauktas naujas neutralus įvardis „hen“, kuris nei „jis“ („han“), nei „ji“ („hon“). Tai dar vienas žingsnis link lyčių stereotipų mažinimo.
Tyrimai rodo, kad lytiškai neutraliuose darželiuose vaikai nelinksta žaisti tik su savo lyties draugais ir rečiau daro stereotipines išvadas. Tačiau mokslininkai taip pat pastebi, kad vaikai toliau lygiai taip pat pastebi lytį, o tai gali būti nulemta genetikos.
Kartais bandymai darželiuose primena ekspedicijas į neatrastą žemę. Vieną penktadienį Stokholmo pietuose, prie stalo su auklėtojais sėdėjo darželio etatinė lyčių ekspertė Elis Storesund ir aptarinėjo, kaip sekasi siekti lyčių lygybės tikslų. Viena auklėtojų, Melisa Esteka, pasakojo: „Kai piešiame, pastebime, kad mergaitės, kurios piešia labai daug, mergaites piešia su makiažu ir ilgomis blakstienomis. Iš karto aišku, kad tai - mergaitės. Mes klausiame: o berniukai neturi blakstienų? Jos atsako: mes žinome, kad tikrame gyvenime yra kitaip.“ E. Storesund mąsliai palinksėjo galva: „Jos bando suvokti, ką reiškia būti mergaite.“
M. Esteka atrodė nusivylusi. Ji išsikėlė tikslą, kad vaikai nevadintų dalykų „mergaitiškais“ ir „berniukiškais“. Bet pastaruoju metu jos auklėtiniai prisigaudė stereotipų iš reklamų ir filmukų. Kartais atrodo, kad sistemingas ir lėtas darželio darbas eina perniek.
Vieną rytą darželyje „Seafarer’s“ vaikai išlindo iš pūstų sniego kombinezonų, o po juo trimetis Otto vilkėjo suknelę. Jis renkasi sukneles, nes jam patinka, kaip jų sijonas išsiskleidžia, kai jis sukasi ratu. Šiame darželyje niekas to nelaiko keistu elgesiu. Lena Christiansson, Otto mama, patikino, kad iki šiol niekas Otto aplinkoje - nei seneliai, nei auklės, nei kiti trimečiai - nėra jam pasakę, kad berniukai suknelių nenešioja. Ir ji norėtų, kad tai tęstųsi kiek įmanoma ilgiau.
Pasak darželio lyčių specialistės E. Storesund, tokie lūkesčiai tampa vis labiau įprasti. „Dabar tėvai mūsų klausia, ką jūs darote lyčių klausimu?“ - sakė specialistė. Ji darželyje dirba kasdien, kad spręstų įvairias dilemas.
Viena auklėtoja pasakojo apie dvimetę mergaitę, kurią tėvai rengė tamprėmis ir rausvomis suknelėmis. Mergaitė labai stengėsi neišsitepti. Jei kitas vaikas paimdavo jos žaislus, ji apsiverkdavo. „Ji niekam neprieštaravo. Man atrodė, kad tai labai mergaitišką. Atrodė, tarsi ji atsiprašinėtų, kad užima vietą“, - pasakojo auklėtoja Izabell Sandberg. Bet vieną rytą ši mergaitė žaidė, kad ruošiasi į įsivaizduojamą kelionę, užsidėjo kepurę ir aplinkui kruopščiai išsidėliojo krepšius. Kai vienas iš grupės vaikų pabandė nusinešti vieną krepšį, mergaitė iškėlė į priekį delną ir garsiai sušuko „Ne!“. Būtent to kurį laiką vaikai ir mokėsi. I. Sandberg pasakojo, jog atėjus kovo mėnesiui ši mergaitė visiškai nebebijojo triukšmauti ir nustelbė net berniukus.
Švedijoje norint dirbti ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, reikia turėti mokytojo arba ikimokyklinio mokytojo licenciją. Valstybė sudaro galimybę pedagogams nuolat tobulinti savo kompetenciją kursuose, kuriuos finansuoja valstybė. Grupėse dirba vaikų prižiūrėtojai, kurie yra baigę specialius kursus, tačiau jie nėra pedagogai. Jie dirba kartu su mokytojais, bendradarbiaudami ir dalindamiesi atsakomybe už ugdymo procesą.
Ugdymo metodai ir filosofija
Švedijos darželiuose didelis dėmesys skiriamas socializacijai, savarankiškumui ir praktiniams įgūdžiams. Ugdymo planas yra lankstus ir pritaikomas prie vaikų interesų. Pedagogai stebi vaikų veiklą ir koreguoja ugdymo procesą atsižvelgdami į jų susidomėjimą.
Vienas iš svarbiausių reikalavimų Švedijos darželių programoms - jokio tiesioginio mokymo. Vietoj to, pedagogai skatina vaikus pažinti raides, matematiką ir gamtos mokslus per žaidimus ir praktinę veiklą.
Pavyzdžiui, 1-2 metų vaikų grupėje, kurioje paprastai būna 14 vaikų ir dirba trys pedagogai, pagrindinė veiklos ašis yra lėlės, imituojančios kūdikio formas. Vaikai jas migdo specialiose lovelėse, eina su jomis į parduotuvę, į gimnastikos salę ar dar kur nors. Taip kūdikiai, vadovaujami pedagogių, jau pradeda susipažinti su suaugusiųjų pasauliu bei, darydami tai, kas jiems įdomu, ugdo kalbinius įgūdžius. Lėlių pagalba vaikai mokosi netgi pažinti savaitės dienas.
Bendraudamos su mažaisiais, pedagogės užsirašinėja garsus, kuriuos jie taria. Vėliau šie garsų junginiai pakabinami sienoje, kad juos galėtų matytų ir tėvai. Taip sekama, kaip tobulėja kalbėjimo įgūdžiai, bei bandoma suprasti, kas vaikui šiuo metu yra svarbiausia.
„Svarbiausia jų veikla - žaisti. Mūsų darželiuose nėra parengiamosios grupės mokyklai - tokios grupės yra prie pačių mokyklų. Tačiau iš tiesų vaikai visą laiką mokosi. Kalbu ne apie dalykinius įgūdžius. Kita vertus, žaisdami jie mokosi ir jų, pavyzdžiui, matematikos. Tam tikslui mes naudojame įvairius žaislus. Pavyzdžiui, skaičiuojame, kiek pelytė turi kojyčių, akyčių, ausyčių ir pan. Tėvai kartais prašo mūsų, kad daugiau mokytume jų vaikus, tačiau tokiais atvejais mes kviečiame juos puodeliui kavos ir dar kartą gerai išaiškiname, ką mes darome ir ko siekiame“, - ugdymo viziją dėstė viena įstaigos atstovė.
Kiekvienais metais vaikų grupė perkeliama į kitą patalpą, kad pakeistų aplinką ir tobulėtų toliau. Pavyzdžiui, 3-4 metų vaikai turi kambarį, kuriame susėda ant pagalvėlių, padėtų ant grindų, ir kalbasi apie tai, kas jiems įdomu. Su šio amžiaus vaikais dirba keturios pedagogės. Jos užrašinėja vaikų mintis ir vėlgi kabina jas ant sienos tėvams. Vaikai, kiek sugeba, ne tik kalba apie savo kasdienybę, bet ir kuria įvairias istorijas. Istorijos užrašomos ranka - kad vaikai, savo tėvus paprastai matantys rašančius tik kompiuteriu, susipažintų ir su tokiu rašymo būdu.
„Mums svarbiausia, kad vaikai dalyvautų, todėl stebime, kas juos sudomino, ir tuomet plečiame tą veiklą. Pas mus nėra labai daug tradicinių žaislų. Mūsų manymu, jie nėra svarbiausi, kadangi daug žaislų visi vaikai turi namuose. Čia visi esantys žaislai naudojami tam tikram tikslui pasiekti. Pavyzdžiui, turime laivą, kuriuo „plaukiame žvejoti“. Per šį procesą vaikai labai aktyviai bendrauja, nes „žvejojame“ labai įvairius dalykus. Taip pat turime namą, kuriame apsigyventi kviečiame vaikus. Vaikas gali rinktis, kokius žmones ir daiktus jis pasiims į tą namą. Taip vyksta socializacijos procesas. Žodžiu, per žaislus sukuriame visą suaugusiųjų gyvenimo modelį“, - aiškino viena darbuotoja.
Beje, šio amžiaus vaikai jau išmoksta pažinti skaičius - vėlgi žaisdami su skaičių kortelėmis. „Grupėje turime vaiką, kurio mama kinė. Mes jos paprašėme šalia įprastų skaičių užrašyti kiniškus atitikmenis, kad vaikas galėtų palyginti ir atpažinti“, - pasakojo pašnekovė.
Valgymo grafikas taip pat gana lankstus - specialiame valgomajame valgoma nedidelėmis grupelėmis. Vaikai čia neturi savo vietos - kiekvieną kartą prie dviejų stalų gali sėti kur panorėję. 25 proc. maisto - ekologiškas. Yra specialus meniu alergiškiems vaikams, vegetarams, vaikams iš šeimos, besilaikančios tam tikros religijos priesakų maisto atžvilgiu.
Darželio kieme yra auginamos nuosavos bulvės, taigi sezono metu jos visada būna šviežios. „Taip pat mūsų kieme auga nuostabios saulėgrąžos - jos pasiekia net 2-3 metus“, - gyrėsi moteris.
Dar viena darželio taisyklė - kasdien bet kokiu oru eiti į lauką, nebent tėvai prašytų vaiko nevesti. Tačiau vienu metu eina ne visi vaikai - grupės keičiasi. Taigi didesnę dienos dalį patalpose būna mažiau vaikų, todėl čia nėra darželiams įprasto triukšmo.
Įtraukusis ugdymas ir šeimos vaidmuo
Švedijos darželiuose didelis dėmesys skiriamas įtraukiajam ugdymui. Metodai, naudojami specialiųjų poreikių turintiems vaikams, yra taikomi visai grupei. Pavyzdžiui, garsą slopinančios ausinės, tvarkaraščiai ir sensorinės priemonės naudojamos visiems vaikams, siekiant sukurti įtraukią ir palankią aplinką.
Norint čia patekti, šeima prašymą turi parašyti, kai vaikui sukanka šeši mėnesiai. Prieš vaikui pradedant lankyti darželį, darbuotojai aplanko šeimą, kad geriau ją pažintų. Tris pirmas dienas vaikas darželyje gali būti su tėvais - prireikus, ir ilgiau. Jei darželis nepatinka, per pirmus tris mėnesius šeima gali jį pakeisti.
Švedijoje egzistuoja sistema, pagal kurią 50 proc. ikimokyklinio ugdymo įstaigų yra valstybinės, 50 proc. - privačios, tačiau į visas jas mokestis tas pats - maksimaliai tėvams tenka mokėti 1200 Švedijos kronų, tačiau jeigu žmonių pajamos nedidelės - jis gerokai mažėja.
Su patyčiomis susiduria ir Švedijos mokyklos, tačiau ten daug dėmesio skiriama ne vien stabdyti vykstančias patyčias, bet ir sistemingam prevenciniam darbui, stengiamasi užkirsti kelią pačiai smurto kultūrai kuo anksčiau. Mokyklos atsakingai žiūri į vaikų gerovę ir akylai stebi vaikus, tačiau tam, kad atimti vaiką, reikia labai rimtų priežasčių.
Darželiuose nėra griežtų ugdymosi pasiekimų vertinimų ar gairių, ką vaikai turi mokėti pagal amžių. Vietoj to, pedagogai skatina vaikus pažinti raides, matematiką ir gamtos mokslus per žaidimus ir praktinę veiklą. Daugiau dėmesio skiriama į socializaciją - kad vaikai gebėtų laisvai reikšti savo mintis, stiprinti kalbos supratimą, savarankiškumą ir praktinius įgūdžius.
Būdinga klausymosi pedagogika - ugdymo planas lankstus, daugiau laisvės, improvizacijos, stebimi vaikų interesai ir tai diktuoja, kokia bus savaitės tema. Pavyzdžiui, jeigu vaikai susidomėjo pastebėtu voru lauke, mokytoja koreguoja planą ir šią savaitę rengia vaikams ugdymo veiklas ir temas apie vorus ir vabalus.
Iššūkiai ir ateities kryptys
Nepaisant daugybės privalumų, Švedijos vaikų darželių sistema susiduria su tam tikrais iššūkiais. Vienas iš didžiausių - kvalifikuotų auklėtojų trūkumas. Taip pat pastebimas ugdymo kokybės netolygumas, kurį lemia augantis privačių mokyklų skaičius.
Švedija yra vienintelė šalis, kur privačios mokyklos 100 proc. finansuojamos valstybės lėšomis. Taip pat pastebima, kad mokytojų trūkumas skatina jų atlyginimų augimą, kas pritraukia daugiau jaunų žmonių į šią profesiją.
Švedija nuolat ieško būdų, kaip tobulinti švietimo sistemą. Didelis dėmesys skiriamas patyčių prevencijai, vertybių ugdymui ir mokinių įtraukimui į mokyklos savivaldą.
Visas mokslas Švedijoje, įskaitant ikimokyklinį ugdymą, yra nemokamas. Tėvai moka tik už užklasinę ir priešpamokinę veiklą, o mokestis priklauso nuo šeimos pajamų. Yra nustatytos maksimalios mokėjimo ribos, siekiant užtikrinti, kad švietimas būtų prieinamas visiems.
Lietuvių bendruomenė Švedijoje aktyviai puoselėja savo kalbą ir kultūrą. Švedijoje veikia lituanistinės mokyklos, kuriose vaikai mokosi lietuvių kalbos, istorijos ir kultūros. Stokholmo lituanistinė „Saulės“ sekmadieninė mokykla, įkurta 1996 m., buvo pirmoji tokio pobūdžio mokymo įstaiga visoje Vakarų Europoje.
