Artėjanti mokslo metų pabaiga - palengvėjimas daugeliui tėvų, kadangi nereikės blaškytis tarp tėvų, mokytojų ir vairuotojo vaidmenų. Net jei esate patenkinti savo vaiko akademiniais rezultatais, normalu, kad norisi tiesiog pamiršti praėjusius mokslo metus ir mėgautis atostogomis. Tačiau jei mokslo metų laikotarpiu pastebėjote, jog jūsų vaikui sunku įsiminti informaciją ar susikaupti - turėtumėte susirūpinti ir imtis laiku spręsti šias problemas.
Galima save apgaudinėti, kad ateinančiais mokslo metais vaikas bus labiau subrendęs ir galės pats susitvarkyti su pamokų ruoša arba jūs skirsite daugiau laiko jo namų darbams, galbūt, rasite vaikui korepetitorių. Deja, tai nėra ilgalaikiai sprendimai. Tėvai bei korepetitoriai gali padėti vaikui trumpam laikui įsisavinti, išmokti informaciją, tačiau tikrosios mokymosi sunkumų priežasties tai neišspręs.
Vaikui augant, šie sunkumai patys savaime neišnyks. Jei vaikas susiduria su atminties ar dėmesio sutelkimo problemomis, disleksija ar turi Aspergerio sindromą, ateityje reikės dar daugiau pastangų bei laiko, kad įsisavintų pamokų metu pateikiamą informaciją. Vadinasi, korepetitorių skaičius augs kaip ir finansinės išlaidos. Jei problemos nesprendžiamos laiku, ilgainiui atsiranda ir psichologinių sunkumų bei nepasitikėjimas savimi.
Kiekvienais naujais mokslo metais vaiko spragos pareikalaus daugiau pastangų ir darbo. Tai gali tapti varginančiu procesu, o šis - galutinai sužlugdyti bet kokią motyvaciją mokytis. Nelaukite kol pamokų ruoša taps sunkiu darbu, o kiekvienas kontrolinis darbas ar egzaminas - didžiuliu iššūkiu, keliančiu vis didesnį stresą.
Derėtų prisiminti, kad praėjusio karantino padariniai ir reguliarių apkrovų smegenims stoka per atostogas vaiko grįžimą į mokyklą tik apsunkina. Ši problema itin aktuali tiems vaikams, kurie anksčiau turėjo problemų įsisavinant žinias. Taip atsitinka, kai smegenys tampa tingios, negaudamos tinkamo pastovaus stimuliavimo. Todėl matydami, kad vaikai turi mokymosi sunkumų, turėtumėte jį palaikyti, ieškodami sprendimo, kuris padėtų pašalinti esmines sunkumų priežastis.
Kaip padėti vaikui, turinčiam mokymosi sunkumų?
Dr. Ken Gibson įkurto kognityvinių tyrimų instituto mokslinio tyrimo ataskaitose teigiama, kad prastų mokymosi rezultatų neįtakoja mažas valandų, skirtų mokymuisi, skaičius. Prasti įvertinimai atsiranda dėl nusilpusių kognityvinių įgūdžių, tokių kaip: dėmesys, trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis, informacijos apdorojimo greitis, logika ir sprendimai, gebėjimas apdoroti vaizdinę bei girdimą informaciją. Prasti vaiko akademiniai įvertinimai, sunkumai susikaupiant, įsimenant ir suprantant užduoties sąlygas yra signalas susirūpinti tėvams ir mokytojams.
Vienas iš būdų išsiaiškinti, kur slypi sunkumų priežastys, yra metodas, kurį sukūrė dr. Ken Gibson vadovaujama mokslininkų komanda. Jie sukūrė kognityvinių įgūdžių įvertinimo testą - Gibson testą, leidžiantį problemų priežastis išsiaiškinti vos per 45-60 minučių.
Šį testą atlikti svarbu, kadangi pastebimų problemų priežastys gali būti visai kitos nei įsivaizduojate. Tai patvirtina dviejų vaikų, atsidūrusių „Braingym“ centre, pavyzdžiai. Abiems nesisekė mokykloje, tėvai ir mokytojai matomas problemas apibūdino panašiai. „Abiem vaikams atlikus Gibson testus paaiškėjo, kad pirmuoju atveju susidūrėme su labai gabiu vaiku, kuriam tiesiog sunku susikaupti. Taigi, jam pakako trumpos treniruočių programos, kad padėtume išspręsti problemą. Antruoju atveju paaiškėjo, kad dauguma vaiko testo įvertinimų yra žemesni nei vidutiniai, todėl reikėjo ilgesnės programos, kurios metu susitelkėme ugdydami visus įgūdžius. Testo atlikimas yra labai svarbus, ieškant sprendimo būdo, nes žinodami, kokios sunkumų priežastys, galime dirbti tiesiogiai šalindami jų priežastis“, - paaiškino „Braingym“ mokymų ir kokybės vadovė J. Inkrataitė.
Dr. Ken Gibson sukurta veiksminga metodika padeda įveikti tokius sunkumus kaip disleksija ir skaitymo sutrikimai, ADHD/ADD keliamus sunkumus, atminties problemas, kalbos sutrikimus. „Braingym“ naudojamas „BrainRx“ metodas yra unikalios smegenų sričių lavinimo treniruotės, stiprinančios 7 pagrindinius kognityvinius įgūdžius. Tai paprastas, bet efektyvus būdas įveikti mokymosi, koncentracijos bei atminties problemas.
„Mūsų efektyvumo raktas yra individualios treniruotės su sertifikuotais treneriais ir programa, pritaikyta atsižvelgiant į kiekvieno studento individualias galimybes bei poreikius. Lietuvoje ir visame pasaulyje mūsų programą išbandė daugiau nei 100 tūkst. žmonių. Mūsų studentų atlikti testai rodo, kad baigus programą IQ gali padidėti iki 20 proc., o rezultatai 98 proc. atvejų nesikeičia praėjus metams po programos baigimo“, - kalbėjo J. Inkrataitė.
Koncentracija - pagrindinis pažinimo įgūdis
Koncentracija - tai sugebėjimas efektyviai susitelkti į vieną veiksmą, ignoruojant pašalinius veiksnius. Koncentracijai sutrikus, vaikai tampa išsiblaškę, jiems kur kas sunkiau ne tik susikaupti, bet ir įsiminti informaciją. Jų mintys šokinėja, todėl vaikams nepavyksta atlikti jiems skirtų užduočių arba jos atliekamos gerokai ilgiau, nei reikėtų.
Jei atpažįstate savo vaiką, nereikėtų manyti, kad ši problema su laiku praeis. Specialistai pabrėžia, kad vienintelė išeitis, galinti padėti įveikti koncentracijos stoką, yra specialios treniruotės. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė atkreipia dėmesį, kad koncentracijos stoka tampa šiuolaikinės visuomenės problema: „Dėmesio nesutelkimas yra šių laikų bėda, kuriai įtaką daro greitas gyvenimo tempas, išmanieji telefonai ir kiti įrenginiai. Tam neatsparūs nei suaugusieji, nei juo labiau vaikai. Dėl koncentracijos stokos gali atsirasti nepilnavertiškumo jausmas, nepasitenkinimas savimi, savęs nuvertinimas, o tai kritiškai svarbu bręstančiai asmenybei“.
Moteris teigia, kad į vaistinę atėję tėvai paprastai savo vaikams ieško ypatingų vitaminų, tačiau dažniausiai jiems tenka priminti, kad problemą galima išspręsti tik su jų pačių pagalba, vaikui skiriant pakankamai laiko.
Internetinės klinikos „Dimedic“ gydytoja dr. Edita Puolienė pastebi, kad negalintiems sutelkti dėmesio vaikams sunku ne tik susikaupti, bet ir kokybiškai atlikti jiems pavestas užduotis. „Tai gali sukelti sunkumų mokykloje. Net ir labai gabūs vaikai dėl sutrikusio dėmesio gali pradėti blogiau mokytis, prarasti stimulą stengtis. Tokie vaikai užsidaro savyje, jiems tampa sunku susirasti draugų. Jie patiria stresą, kuris dar labiau didina koncentracijos stoką. Su vaikais, kurie patiria dėmesio stoką, reikia žaisti loginius žaidimus, skaityti knygas, atpasakoti pasakas, labai padeda skaičiavimas mintinai muzikos fone“, - aiškina ji.
Neretai tėvai kreipiasi medikus, klausdami, kodėl jų vaikams sunku susikaupti. Vis dėlto, pastebima, kad stiprėjančiai koncentracijos stokai daug įtakos turi besikeičiantis gyvenimo ritmas. Itin greitas tempas, dideli reikalavimai, rūpesčiai, ilgas sėdėjimas prie ekranų išprovokuoja įtampą, nerimą, dėl kurių vėliau ir sutrinka dėmesio sutelkimas. „Vaikų koncentracijos sumažėjimui įtakos turi atmosfera namuose, aplinkoje, kur jie auga, mat stresą ir nerimą patiriantys vaikai dažnai negali sutelkti dėmesio. Įtakos taip pat turi ir netinkamas mokslo bei poilsio režimas, miego trūkumas, nuovargis“, - vardija dr. E. Puolienė.
Nors norėtųsi manyti, kad koncentracijos stoka su laiku pasikeis, specialistų teigimu tai nėra „išaugama“ problema - jos įveikimui reikia ne tik keisti gyvenimo būdą, bet ir specialiais pratimais lavinti dėmesį, todėl čia yra būtinas tėvų įsitraukimas. „Auginantys susikoncentruoti nesugebančius vaikus tėvai turėtų suprasti, kad ne viskas dar prarasta, nes išlaikyti dėmesį galima išmokti. Yra įvairių būdų ir metodikų, kaip tai padaryti“, - pabrėžia G. Tautkevičienė.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad koncentracijos sutrikimai gali būti tiek liga, tiek ir kitų ligų simptomas, pavyzdžiui, vitamino B12 trūkumo, depresijos, hiperaktyvumo, nuovargio sindromo. Pašalinus priežastis, dėmesio sutrikimą galima sumažinti. Vaistininkė pabrėžia, kad „Dažnai perskaičius galimus simptomus, gali kilti mintis, kad dėl mano atžalos išsiblaškymo tikrai kalta kažkuri liga. Tačiau itin dažnai problema būna ne kokia mistinė liga, o kasdieninis gyvenimo tempas, poilsio ir miego, fizinio aktyvumo stoka, nepilnavertiška mityba“.
Kaip ugdyti vaikų koncentraciją?
Vaikų psichologė-psichoterapeutė Kristina Pelakauskaitė teigia, kad nedėmesingi vaikai gali būti labai protingi, bet būdami išsiblaškę neišgirsta užduoties ar pridaro žioplų klaidų, o gavus blogą įvertinimą krenta pasitikėjimas savimi, savivertė, prarandama mokymosi motyvacija. Dėl to vaikai, bijodami dar kartą patirti nesėkmę, atsisako patinkančių veiklų.
Ilgametė pedagogė, mintinio skaičiavimo mokyklos „MENAR akademija“ mokytoja-pavaduotoja ugdymui Jurgita Žilionė pastebi, kad vis daugiau tėvų ieško būdų, kaip sustiprinti vaikų gebėjimą sutelkti dėmesį ir lavinti koncentraciją bei atmintį. Dažnai noras pagerinti vaikų matematines žinias ir įgūdžius, kurių mokantis vien mokykloje neretai nepakanka, būna tik antrinė paskata.
„Gebėjimas išlaikyti dėmesį yra būtinas mokantis visų dalykų, skaitant, stengiantis įsiminti naujus žodžius ar eilėraščius ir yra viena svarbiausių savybių, reikalingų gyvenime. Dėmesys itin svarbus siekiant sportinių laimėjimų, nes rungiantis reikalinga didelė koncentracija. Kai mintys nuolat nukrypsta, vaikai negali užbaigti pradėtų darbų ar dirbti efektyviai, o tai kelia susierzinimą, didina nerimą, ir blogina akademinius pasiekimus, o ateityje - ir darbo rezultatus“, - sako specialistė.
Dėmesys svarbus ir bendraujant su bendraamžiais. Pernelyg išsiblaškę vaikai dažnai neišbūna žaidime, sutrikdo žaidimo eigą ar vystomą žaidimo temą ir susilaukia kitų vaikų pykčio ar atstūmimo.
Psichologė Miglė Motiejūnaitė, vedanti tėvystės grupes įtėviams ir globėjams, pastebi, jog sunkumai sukaupti dėmesį dažnai išryškėja vaikui pradėjus lankyti darželį ar mokyklą, kai reikia atlikti konkrečias užduotis. Ikimokykliniame amžiuje silpna dėmesio koncentracija pasireiškia tuo, kad vaikui sunku išbūti grupinėse veiklose, pavyzdžiui prisitaikyti prie žaidimo taisyklių arba tyliai klausytis pasakos.
„Pradiniame mokykliniame amžiuje vaikas jau turėtų gebėti sutelkti dėmesį bent 20 minučių. Nedėmesingumą mokytojai pastebi tada, kai vaikas negeba atlikti užduočių taip greitai kaip kiti vaikai, pamokos metu vaikšto po klasę ar kalbina bendraamžius. Taip pat gali būti, kad vaikui pavyksta sutelkti dėmesį pirmųjų pamokų metu, tačiau dienos pabaigoje jis pavargsta ir tampa ypatingai nedrausmingas“, - teigia M. Motiejūnaitė.
K. Pelakauskaitė pabrėžia, jog nedėmesingumą gali sąlygoti įvairūs veiksniai: miego trūkumas, alkis, nuovargis, triukšminga aplinka. Vaikai taip pat būna nedėmesingi, kai jiems liepiama atlikti per sunkias ar labai nuobodžias užduotis. Dar vienas veiksnys, mažinantis vaikų dėmesį - nerimas. Psichoterapeutė dažnai susiduria su vaikais, kenčiančiais dėl koncentracijos stokos. Kartais po tuo slepiasi didesnės bėdos. Vaikai, patiriantys stresą ar didelį nerimą dažnai negali sutelkti dėmesio, žaisti, mokytis, skaityti.
J. Žilionė pabrėžia, kad dėmesį lavinti galima. Vienas iš būdų - skaičiuoti mintinai. „Skaičiuojant mintinai reikalinga itin didelė koncentracija ir dėmesio sutelkimas. Pavyzdžiui, jei vaikui reikia ekrane stebėti greitai besikeičiančius skaičius ir mintinai juos sudėti ar atimti - dairytis po klasę nėra kada. Taip po truputį susiformuoja įgūdis dėmesį išlaikyti vis ilgesnį laiką, o šią savybę galima pritaikyti visur“, - pasakoja specialistė.
Vaikai skaičiuoti mintinai mokosi skambant ritmingai muzikai, tad, norint sėkmingai atlikti užduotį, reikia susitelkti į skaičiavimą ir sąmoningai nuo jos atsiriboti. „Iš pradžių susikaupti būna sunku - muzika gali trikdyti. Mes esame įpratę, jog pamokose ir bibliotekose paprastai būna tylu. Vis dėlto vėliau vaikams pavyksta išmokti nukreipti savo dėmesį į skaičiavimą ir jį išlaikyti - jie pasiekia neįtikėtinų rezultatų, kurie mums gali atrodyti tarsi genijaus gebėjimai. Tokiam vaikui vėliau šie gebėjimai padeda mokantis užsienio kalbos žodžių, eilėraščių, mokykloje rašant svarbius atsiskaitymus, egzaminus ar dirbant bet kokį darbą“, - teigia J. Žilionė.
„Gali būti, kad vaikui nesiseka sutelkti dėmesį ir dėl to, kad jis neturi mokymosi įgūdžių. Tam, kad vaikas gebėtų atlikti įvairias užduotis, įsiminti informaciją, jis turi žinoti, kaip efektyviai tai padaryti. Išmokykite vaiką, kad vienu metu geriausia žaisti vieną žaidimą, jog reikia žiūrėti į žmogų, kuomet jis sako taisykles, o ruošiant pamokas geriau nesinaudoti telefonu. Strategijos padeda vaikui nuosekliai atlikti užduotis, todėl neapsunkina dėmesio“, - pataria M. Motiejūnaitė.
Specialistai teigia, jog dėmesį taip pat lavina įvairūs stalo žaidimai, kuriems reikalinga koncentracija, gebėjimas įsiminti, taisyklių laikymasis. Taip pat svarbu sukurti situacijas, kuriose vaikas galėtų patirti sėkmę, tuomet jis bus labiau motyvuotas tęsti pradėtas veiklas.
Kaip padėti mano vaikui susikaupti mokykloje
Dažniausios tėvų klaidos ir tinkamesnės strategijos
Tinklalapis fatherly.com surašė keletą dažniausiai tėvų daromų klaidų, mėginant patraukti vaiką kokia nors užduotimi, ir patarimai, kaip padėti vaikui susikaupti.
1 klaida: Ignoravimas
Fakto, kad nesugebėjimas susikaupti yra susijęs su vaiko raida arba situacija, o ne tyčinis elgesys, ignoravimas. Tinkamesnė strategija - stebėti ir analizuoti. Poreikis nuolatos versti vaiką susitelkti kokiam nors darbui, pradėti ruošti namų darbus arba pabaigti paskutinę užduotį yra tikras tėvų kantrybės išbandymas. „Tėvai kartais ima vaiką gėdinti, reiškia savo nusivylimą, pyktį ar susierzinimą, tačiau nepasistengia įsijausti į jo padėtį“, - nurodo mokykloje dirbanti psichologė Rebecca Bransetter. Prieš reaguojant į vaiko nesugebėjimą susikaupti, derėtų priminti sau, kad vaikas neturi jokio noro apsunkinti jums gyvenimo, kad jis pats kenčia dėl iškilusių sunkumų. Galite išmėginti stebėjimo ir aiškinimosi techniką. Pirmiausiai, pasistenkite pastebėti vaiko pastangas. Tada imkite klausinėti, pvz.: „Pastebėjau, kad sunku pradėti ruošti matematikos namų darbus. Kas nutiko, kad taip yra?“
2 klaida: Pernelyg skuboti bandymai spręsti problemas
Tinkamesnė strategija - pamėginti išmokyti vaiką, kaip spręsti problemas savarankiškai. Matant susikaupti nesugebantį vaiką, sunku atsispirti pagundai patiems įsikišti su savo efektyviomis strategijomis. Vis dėlto, pasak R. Bransetter, pernelyg skubota pagalba gali atimti iš vaiko galimybę mokytis pačiam spręsti iškylančias problemas. Užuot demonstravus iniciatyvą, tikslingiau pasiteirauti vaiko, ką jis paprastai daro, kad draugų siunčiamos žinutės neblaškytų ir neatitrauktų nuo nebaigto darbo. Arba kaip, jo galva, pavyktų išlaikyti dėmesį net ir matant šalimais žaidžiantį jaunesnįjį brolį?
3 klaida: Nurodymas vaikui, ką daryti
Tinkamesnė strategija - klausinėti ir stengtis įsijausti. Kad ir kaip norėtųsi prabilti griežtesniu tonu, R. Bransetter pataria to nedaryti, nes nervingai išsakomi reikalavimai veda prie nervingos reakcijos. Jei jūsų tikslas - padėti vaikui susikaupti, itin griežtais veiksmais pasieksite tik priešingą rezultatą. Todėl pasistenkite nusiraminti (keletą kartų giliai įkvėpkite ir iškvėpkite) ir kreipkitės į vaiką su klausimais. Pavyzdžiui: „Pastebėjau, kad sėdi prie „YouTube“. Ar tai mokytoja skyrė tokią užduotį?“ arba „Per „Zoom“ nematau tavo mokytojos. Kaip manai, ką reikia padaryti, kad atsirastų jos vaizdas?“
4 klaida: Perdėtas vertimas susitelkti į darbą
Tinkamesnė strategija - įvesti pertraukėlių režimą. Gal manote, kad vasarą ištisas dienas pražaisdavęs vaikas natūraliai pereis prie darbo režimo? Jūs, žinoma, norėtumėte, kad taip atsitiktų, tačiau vaikams, kaip ir visiems žmonėms, būtinos pertraukėlės.
5 klaida: Perteklinė pagalba
Tinkamesnė strategija - pateikti tik instrukcijas, o tada leisti veikti savarankiškai. Vaikų psichoterapeutė Marissa LaBuz teigia, kad tėvai, o kartais ir mokytojai, pernelyg uoliai stengiasi padėti susikaupti nesugebantiems vaikams. Užuot nuolatos sėdėję šalia vaiko, turėtumėte pateikti jam instrukcijas ir išeiti iš kambario, tikina ji. „Padėti reikia tik tiek, kad vaikas suprastų, ko iš jo tikimasi, ir, suteikus būtinąsias priemones, palikti jį dirbti savarankiškai, - aiškina M. LaBuz. - Įsitikinti, kad vaikai sugeba dirbti susitelkę ir dėmesingai klausytis, paprastai padeda tokie klausimai kaip „Kokia buvo paskutinė mokytojos ištarta frazė?“ arba „Kurį puslapį dabar liepta atsiversti?“
6 klaida: Vertimas susidomėti medžiaga, kuri vaikui visiškai neįdomi
Tinkamesnė strategija - išsiaiškinti, ar konkreti užduotis nėra per lengva arba per sunki. Jeigu jau viską išmėginote, bet vaikas vis tiek nesiima konkrečios užduoties, derėtų pasiaiškinti, ar ta užduotis nėra jam per lengva arba per sunki. Specialistai teigia, kad vaikai kaipmat praranda susidomėjimą, jei medžiaga (arba darbas) neatitinka jų sugebėjimų.
Mityba ir mikroelementai
Tai, kad vaikui sunku sukaupti dėmesį, gali rodyti ir tam tikrų mikroelementų trūkumą jo organizme. Smegenims ypač svarbios omega-3 riebalų rūgštys, nakvišų aliejus, kuriame gausu omega-6 gama linoleno rūgšties. Jos reikalingos smegenų raidai, nervų ląstelių judrumui, nervų ląstelių informacijai perduoti, kad gerai dirbtų nervų sistema, medžiagų apykaitai.
Magnis ramina nervus. Kitaip nei raumenys ar riebaliniai audiniai, smegenys negali išsaugoti energijos. Jų darbas priklauso nuo to, kokių mitybos medžiagų gauna. Kad galėtų geriau sukaupti dėmesį, vaiko organizmas turi būti aprūpintas tinkamomis maisto medžiagomis. Ypač svarbus yra magnis. Vaikas, pakankamai jo gavęs, geriau sutelkia dėmesį, tuo pačiu metu ir mokosi, yra mažiau dirglus. Magnio yra mėsoje, daržovėse, riešutuose, piene ir jo produktuose.
Cinkas gerina nuotaiką. Cinkas - taip pat svarbus mikroelementas, mat dalyvauja daugelyje medžiagų apykaitos procesų. Kad geriau sutelktų dėmesį, taip pat vidinei pusiausvyrai palaikyti, reikia, kad organizme būtų pakankamai cinko.
Vaistininkė Giedrė Tautkevičienė teigia, kad „Tėvai turėtų pasirūpinti, kad vaiko mityba būtų pilnavertė, jis išgertų pakankamai vandens. Galima vaiko mitybą praturtinti ir maisto papildais. Labiausiai tinka papildai, kurių sudėtyje yra omega-3 riebiųjų rūgščių, žuvų taukai, B grupės vitaminai, vitaminas K, amino rūgštis“.
tags: #vaikui #sunku #susikaupti
