Mokytojų poreikio planavimas yra sudėtinė švietimo politikos dalis. Lietuva susiduria su senstančia pedagogų bendruomene, o pedagogų profesija tampa nepatraukli. Į pedagogikos studijas stoja nepakankamai studentų, o iš baigusiųjų studijas per mažai pasirenka dirbti mokykloje. 2021-2030 m. švietimo plėtros programoje identifikuotos problemos, kad pedagogų rengimo ir profesinio augimo sistema neužtikrina švietimo sistemos poreikių. 2020-2024 m. Vyriausybės programoje vienu iš prioritetinių projektų yra „Patraukli mokytojo darbo vieta ir pedagogų rengimo „ekselumo“ centrai”.
Pedagogų rengimo ir profesinio augimo sistema
Planuojama dirbti išvien su savivaldybėmis ir mokyklomis, kad būtų sudarytos sąlygos mokytojams įgyvendinti savo tiesioginę misiją - ugdyti kūrybiškus, atsakingus, kritiškai mąstančius Lietuvos vaikus. 2016-2020 m., įgyvendinant Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuotą projektą „Švietimo pasiūlos analizės ir vertinimo sistemos kūrimas bei diegimas“, buvo sukurtas pedagogų poreikio prognozavimo modelis. Šio modelio tikslas - pateikti prielaidas tikslesniam pedagogų bei į pedagoginę kvalifikaciją teikiančias studijas priimamų asmenų planavimui.
Apie laisvą pareigybę skelbiama pačios ugdymo įstaigos interneto svetainėje. Pretendentai, atitinkantys kriterijus, kviečiami į pokalbį su mokyklos vadovu. Pokalbį stebėti gali trys mokyklos tarybos atstovai. Daugiau apie reikalavimus mokytojo kvalifikacijai pateikiama 9.1. skyriaus dalyje „Reikalavimai mokytojo kvalifikacijai“.
Pedagogų rengimo reglamente modeliuojama, kad pirmaisiais darbo švietimo įstaigoje metais mokytojas atlieka pedagoginę stažuotę. Pedagoginė stažuotė trunka metus. Ji yra skirta sklandžiai integruotis į švietimo įstaigos bendruomenę gaunant tikslintą pagalbą. Pedagoginę stažuotę organizuoja ir įgyvendina švietimo įstaiga, kurioje įsidarbina pedagogas stažuotojas. Šiame procese švietimo įstaiga bendradarbiauja su pedagoginio stažuotojo pasirinkta aukštąja mokykla, vykdančia pedagogikos studijas. Paskirtas mentorius kartu su aukštosios mokyklos paskirtu praktikos vadovu ir pačiu pedagoginiu stažuotoju parengia pedagoginės stažuotės programą.
Pedagoginiam stažuotojui švietimo įstaiga paskiria mentorių. Pradedantysis dirbti mokytoju gauna nuolatines konsultacijas, didaktinę ir dalykinę pagalbą. Mentorius, teikdamas šią pagalbą, gali pasitelkti kitus pedagoginius darbuotojus. Aukštoji mokykla stažuotei koordinuoti skiria praktikos vadovą. Praktikos vadovas periodiškai konsultuoja stažuotę atliekantį pedagogą, mentorių ar kitus švietimo įstaigos bendruomenės narius. Pedagoginės stažuotės galutinius rezultatus vertina švietimo įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į mentoriaus ir praktikos vadovo rekomendacijas. Į vertinimą gali būti įtraukti kiti švietimo įstaigos nariai.
Darbo santykiai ir teisinis statusas
Švietimo įstaigų darbuotojai ir kitų įstaigų pedagoginiai darbuotojai yra viešojo sektoriaus darbuotojai. Šis statusas nesuteikia specialių garantijų ir prievolių kaip valstybės tarnautojo statusas. Pavyzdžiui, asmuo nėra įdarbinamas mokykloje mokytoju visam gyvenimui, bet kartu nėra vykdomas jo / jos kasmetinis veiklos vertinimas. Pedagogu įdarbinamas asmuo priimamas ir atleidžiamas vadovaujantis bendra darbo teise (Darbo kodeksu). Tai reiškia, kad sutartis su darbuotoju gali būti nutraukta pasibaigus sutarties terminui (jei sutartis terminuota). Jei sutartis neterminuota, sutartis gali būti nutraukta darbuotojo prašymu, abipusiu sutarimu, darbdavio iniciatyva, kai yra darbuotojo kaltė, ir tam tikrai atvejais, kai darbuotojo kaltės nėra. Pavyzdžiui, yra uždaroma mokykla. Įprastai pedagogas priimamas dirbti neterminuotam laikui. Pedagogas taip pat gali būti priimamas į darbą terminuotai pavaduoti kitą darbuotoją.
Pavadavimui su darbuotoju sudaroma laikinoji darbo sutartis ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Ilgesnio laikotarpio pavadavimui (pvz., išėjus mokytojai motinystės ar tėvystės atostogų) su pavaduojančiu mokytoju sudaroma terminuota darbo sutartis.
Švietimo įstatymas nustato, kad pagalbos mokytojui paskirtis - teikti informacinę, ekspertinę, konsultacinę ir kvalifikacijos tobulinimo pagalbą, didinančią švietimo veiksmingumą ir skatinančią mokytojo profesinį tobulėjimą. Pagalbą mokytojams teikia psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios, socialinės pedagoginės pagalbos teikėjai, kvalifikacijos tobulinimo, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, profesinės asociacijos ir kiti asmenys. Didesnėse mokyklose dažnai bent puse etato dirba švietimo pagalbos specialistai. Kitos mokyklos, kurios neturi nuolat dirbančių specialistų savo komandoje, gali kreiptis į specialistus, su kuriais sutartis yra sudaręs mokyklos savininkas.
Darbo užmokestis ir darbo laikas
Valstybės ir savivaldybės mokyklose dirbančių mokytojų darbo užmokestis priklauso nuo mokytojų pedagoginio darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos ir veiklos sudėtingumo. Mokytojų atlyginimų dydžiai yra nustatyti Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 2 priede. Alga didėja ir nuo veiklos sudėtingumo.
Mokytojams, dirbantiems pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, neformaliojo švietimo (išskyrus ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą), atlyginimas gali didėti 1-15 proc. dirbantiems bendrojo ugdymo mokyklose pradinėse klasėse, kuriose mokymas vyksta lietuvių kalba, o klasėje mokosi 10 ir daugiau mokinių ir iš jų ne mažiau kaip 50 procentų nemoka valstybinės kalbos.
5-10 procentų: jeigu grupėje ugdomi 2 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių, ir (arba) 1-3 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.
5-20 procentų: jei mokytojas dirba mokyklose (grupėse), skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Jeigu grupėje ugdomi 4 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.
Visiems mokytojams atlyginimas gali didėti iki 25 proc., jei mokytojas susiduria su dviem ar daugiau iš aukščiau nurodytų kriterijų. Atlyginimas taip pat gali didėti iki 20 proc.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo darbo savaitė yra 36 valandos. Iš jų 33 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais. 3 valandos skiriamos netiesioginiam darbui su mokiniais - darbams planuoti, dokumentams, susijusiems su ugdymu, rengti, bendradarbiauti su mokytojais, tėvais (globėjais) ugdymo klausimais ir kt. Jei ikimokyklinio arba priešmokyklinio ugdymo pedagogas dirba mokyklose ar mokyklos grupėse, skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, sanatorijų mokyklose ar grupėje, sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, darbo laikas per savaitę yra 26 valandos.
Bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo) mokytojų etatą sudaro 1512 valandų per metus. Mokytojo darbo laikas per savaitę - 36 val. Pradedantiesiems, t. y. dirbantiems iki 2 metų, bendrojo ugdymo mokytojams per metus skiriama iki 756 kontaktinių valandų. Profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo) mokytojams skiriama iki 924 kontaktinių valandų. Laikas ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms ir darbų vertinimui nustatomas pagal mokomąjį dalyką ir mokinių klasėje skaičių. Tai yra 40-60 proc. nuo kontaktinių val. ne mažiau kaip 152 val. ne mažiau kaip 180 val. ne mažiau kaip 210 val.
Veiklos mokyklos bendruomenei ir kvalifikacijos tobulinimas
Mokytojas veikloms mokyklos bendruomenei ir kvalifikacijai tobulinti turi skirti mažiausiai 102 valandas per metus. Privalomos bendruomeninės valandos yra valandos darbui su tėvais − jų konsultavimas, informavimas, bendravimas, bendradarbiavimas. Taip pat - bendradarbiavimas su mokyklos darbuotojais mokinių ugdymo klausimais, mokyklos veiklos planavimas ir tobulinimas, t.y. dalyvavimas pasitarimuose, posėdžiuose. Be aukščiau minėtų privalomų veiklų mokytojas gali vykdyti ir neprivalomas veiklas. Pavyzdžiui, dalyvauti mokyklos savivaldoje, rengti mokyklos ugdymo programas, dalintis patirtimi (būti mentoriumi, konsultuoti kolegas, vesti atviras pamokas ir pan.).
Prie profesinio tobulėjimo veiklų priskiriamos tokios veiklos kaip dalyvavimas įstaigos, kaip besimokančios bendruomenės, ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo veiklose ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo veiklose, bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų gilinimas savišvietos būdu, mokytojų veiklą reglamentuojančių dokumentų analizė. Rekomenduojama pradedantiesiems mokytojams daugiau laiko skirti profesiniam tobulėjimui, pedagogo įgūdžių įtvirtinimui.
Atostogos ir poilsis
Švietimo, mokslo ir sporto ministras patvirtintose mokytojų darbo grafiko sudarymo nuostatose nurodomi ne tik darbo, bet ir poilsio laiko reikalavimai. Mokyklos vadovas darbo krūvius derina su mokyklos darbo taryba.
Visiems mokytojams, pradedant ikimokyklinio ugdymo auklėtojais ir baigiant profesinio mokymo mokytojais, per metus yra skiriamos 40 darbo dienų atostogos (jei dirbama 5 dienas per savaitę) ir 48 darbo dienų atostogos (jei dirbama 6 dienas per savaitę). Mokytojo profesija yra viena iš kelių profesijų, kurių atstovams yra nustatytos ilgesnės atostogos. Vertinama, kad šis darbas yra susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa. Pirmuosius darbo metus mokytojas savo atostogas gali panaudoti vasarą. Antraisiais darbo metais mokytojas atostogas gali naudoti suderinęs jų grafiką su savo vadovu.
Jei darbuotojas turi nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje. Už 10 metų nepertraukiamojo darbo stažo toje darbovietėje skiriamos papildomos 3 darbo dienos atostogų. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį. Auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų - dvi dienos per mėnesį.
Darželių darbo laiko pritaikymas pagal tėvų poreikius
Darželinukus auginantys klaipėdiečiai vėl sujudo ir siekia, kad būtų paankstintas Klaipėdos miesto darželių darbo laikas. Šiuo metu ikimokyklinės įstaigos duris atveria nuo 7.30 val., tėveliai siekia, kad jie vaikus galėtų atvesti bent pusvalandžiu anksčiau. Nemažai tėvų norėtų, jog savo vaikus į darželius kas rytą galėtų atvesti nuo 7 val.
Du mažylius auginantis klaipėdietis Justinas sukūrė ir viešai paskelbė peticiją „Dėl Klaipėdos miesto darželių darbo laiko paankstinimo“. „Prašome Klaipėdos savivaldybės įvertinti galimybę paankstinti Klaipėdos darželių darbo laiką. Šiuo metu darželiai (visos grupės) atsidaro 7.30 val. Klaipėda - viena iš nedaugelio savivaldybių, kurioje darželiai dirbti pradeda taip vėlai (pvz., tokie miestai kaip Vilnius, Šiauliai, Kaunas ar net Kretinga pradeda darbą darželiuose 7 arba 6.30 val, kai darželyje anksčiau atidaroma bent viena grupė). Pradedant darbą 7.30 val. sukeliama daug nepatogumų tėvams, kurie pradeda darbo dieną 8 val. ar ankščiau. Ypatingai sunku toms šeimoms, kuriose yra keli vaikai ir juos reikia pristatyti į skirtingas ugdymo įstaigas arba vienas/abu tėvai dirba už Klaipėdos miesto ribų. Jei nėra galimybės paankstinti darbo laiką visose grupėse - būtų galima kiekvienam darželiui turėti papildomą paankstintą grupę (pvz. nuo 7 val. , iš kurios vaikai būtų suvedžiojami į savo grupes nuo 7.30 val.
„Į darželį pradėjome vesti sūnų. Jį kiekvieną rytą nuvežu pats, nes žmona lieka namuose su darželio dar tikrai nelankančia dukryte. Problema ta, jog mano darbo diena prasideda 7.45 val., tad neįmanoma nepavėluoti į darbovietę, kai sūnų į darželį galiu atiduoti tik 7.30 val., o iki darbo dar reikia 7 km nuvažiuoti. Kurį laiką kas rytą vadovų atsiprašinėjau, kad pavėlavau į darbą. Dabar esame sutarę taip, kad man priklausantis tėvadienis būtų taip išdalintas, jog kiekvieną rytą į darbą galėčiau atvykti šiek tiek vėliau. Tačiau tai problemą išsprendė tik laikinai.
Justinas neslėpė, jog kurį laiką manė, jog ši problema - per vėlai duris atveriantis darželis yra aktuali tik jam. „Todėl ir sukūriau šią peticiją. Tikėjausi, kad ją pasirašys bent 20 žmonių, o tuomet galėsiu kreiptis į savivaldybę, kad galiojanti tvarka būtų peržiūrėta, nes to pageidauju ne vienas aš. Pats nustebau, kad per pusdienį peticiją jau pasirašė apie 60 žmonių, tikiuosi, kad iki mėnesio pabaigos tų parašų bus gerokai daugiau. Gal tuomet į mūsų, tėvelių, nuomonę bus atsižvelgta. „Mūsų bendrovėje, kaip ir nemažoje dalyje kitų uosto įmonių, darbo valandos prasideda 7.30 val. Klaipėdiečio Justino įsitikinimu, Klaipėdai tikrai neturėtų būti didelis iššūkis sudaryti galimybę tėvams vaikus į darželius atvesti nuo 7 val., o ne nuo 7.30 val. „Jei tai gali padaryti kiti miestai, manau, gali ir Klaipėda.
Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė stebėjosi, jog klaipėdietis Justinas pirmiausia kreipėsi ne į ikimokyklinio ugdymo įstaigos, į kurią veda savo vaiką, administraciją ar Klaipėdos savivaldybę, o sukūrė peticiją. „Man keista, kai žmogus pirmiausia ne pasikalbėti ateina, o bando kitais būdais spręsti problemą“, - teigė L. Ji aiškino, jog Klaipėdos ikimokyklinio ugdymo įstaigos yra pasirinkusios 10,5 darbo valandų veiklos modelį. Tai reiškia, jog darželių durys atveriamos 7.30 val. „Tačiau kai kurios įstaigose yra grupių, kurios veikia pagal 12 darbo valandų veiklos modelį. Tai reiškia, jog darželio grupė atidaroma,pavyzdžiui, 7 val., o uždaroma 19 val. Tačiau už tas papildomas valandas tėvai turi patys susimokėti. Tokios grupės yra labai nepopuliarios, jos veikia vos keliose ugdymo įstaigose, nors anksčiau veikė beveik visose. Tėvelis, kuris sukūrė peticiją, gali inicijuoti, kad tokia 12 darbo valandų grupė būtų įkurta ir jo ugdymo įstaigoje. Bet reikėtų, kad tą grupę lankytų bent apie 20 vaikų“, - aiškino L. Tačiau ji svarstė, jog galbūt ir logiška būtų patvirtinti 11 darbo valandų veiklos modelį. Pagal jį ikimokyklinio ugdymo įstaigos galėtų pradėti dirbti nuo 7 val., o darbą baigtų 18 val. „Mes manome, kad problemą buvome identifikavę, kad didžioji dauguma tėvų yra patenkinti, jog vaikus į darželius gali atvesti nuo 7.30 val. ir anksčiau poreikio nėra. Tačiau darbo grupė dėl ikimokyklinių ugdymo įstaigų veiklos modelių nustatymo dirba toliau, ji pateiks savo siūlymus ir jie bus peržiūrėti. Žinoma, kad nagrinėsime ir klaipėdiečių prašymus, jei tokių sulauksime“, - tvirtino L.
Svarbi informacija apie darželių veiklą ir mokesčius
Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. įsigalios nauji mokesčių už vaiko ugdymą ir maitinimą Vilniaus miesto savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigose nustatymo ir mokėjimo tvarkos pakeitimai. Nuo minėtos datos nebegalios Mokesčio už vaiko išlaikymą Vilniaus miesto savivaldybės mokyklose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas 2019 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 4 val. Tėvai gali pasirinkti 4 val. Vaikas turi pradėti lankyti įstaigą per 20 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo. INFORMACIJA DĖL SOCIALINĖS PARAMOS MOKINIAMS 2025-2026 M. Nemokamą maitinimą (pusryčius, pietus, pavakarius, taip pat maitinimą vasaros stovyklose). SVARBU! Dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti - nuo liepos 1 d. Daugiau informacijos apie socialinės paramos mokiniams teikimo sąlygas ir tvarką 2025-2026 m. m.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad el. Pažymime, kad el. pašto adresai nėra pasikeitę. Mokestis už praėjusio mėnesio paslaugas turi būti sumokėtas iki einamojo mėnesio 25 dienos. Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos sprendimas Nr. Lietuvos higienos norma HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Registruoti į darželį vaikus galima bet kuriuo metu, net ir netrukus po gimimo. Nors iš esmės didelės reikšmės registravimosi laikas neturi, tačiau svarbu žinoti, kad grupės sudaromos pavasarį, tad jei norite, kad vaikas darželį lankytų, pavyzdžiui, nuo 2023 m. rugsėjo, prašymą būtina užpildyti iki tų pačių metų kovo-balandžio mėn. Informacijos apie registravimo į darželius tvarkos aprašus rasite internete.
Iš šeimų, kuriose auga trys ir daugiau vaikų iki 18 m. kurių vienam iš tėvų (globėjų) nustatytas ne didesnis nei 40 proc. Daugeliu minėtųjų atvejų lankantiems darželį vaikams 50 proc. sumažinamos ir įmokos, t. y. suteikiama lengvata. Nemažai ugdymo įstaigų teikia pirmenybę, jei vienas iš vaiko tėvų darželio aptarnaujamoje teritorijoje bent prieš 2 m.
Jei žinote, kad po vaiko priežiūros atostogų (VPA) į buvusią darbovietę negrįšite, galite registruotis Užimtumo tarnyboje. Nuo 2020 m. rugsėjo mėn. visi priešmokyklinukai, taip pat pirmokai (vėliau įtraukti ir antrokai) ugdymo įstaigose (įskaitant ir nevalstybinius darželius bei mokyklas) maitinami nemokamai, nevertinant šeimos pajamų.
Kaip ir kasmet, vasaros laikotarpiu keičiasi Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo grupių darbo grafikas dėl mažesnio lankančių vaikų skaičiaus bei atliekamų patalpų remonto ir aplinkos tvarkymo darbų. Birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo grupėje esančių vaikų skaičius negalės būti mažesnis nei 10 vaikų. Kviečiame susipažinti su ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo grupių darbo grafiku 2024 m. Vaikai maitinami 3 kartus per dieną ( pusryčiai, pietūs ir vakarienė). Nuo 2024-06-03 d. maitinimas vykdomas , atsižvelgus į Vilniaus lopšelio-darželio ,, Pelenė“ direktoriaus 2024 m. gegužės 30 d. įsakymų Nr. grupių el. Informuojame, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021- 06-23 sprendimą Nr. 1-1024 ,,Dėl Tarybos 2019 m. birželio 19 d. spendimo Nr. 1-94 ,,Dėl socialinės paramos mokiniams teikimo Vilniaus miesto savivaldybėje“ pakeitimo ir 2019 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. nuo 2025 m. Nuo 2021-09-01 d. Tėvams prašymų dėl priešmokyklinukų nemokamų pietų teikti nereikia. Priešmokyklinio ugdymo vaikų nemokamo maitinimo organizavimo tvarka.
Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro patvirtinta Vaikų maitinimo organizavimo tvarka ir Mokinių nemokamo maitinimo Savivaldybės ir nevalstybinėse mokyklose tvarkos aprašu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019-06-19 sprendimu Nr. 1-94 (pridedu), mokiniams esant saviizoliacijoje maitinimas organizuojamas išduodant maisto davinius, jei mokinio tėvai patvirtina, kad maisto davinį gauti pageidauja. Kai mokiniai ugdomi nuotoliniu būdu, tuomet nemokamą maitinimą gaunančių vaikų šeimoms gali būti tiekiami maisto daviniai arba pagamintas maistas, įvertinus individualią šeimos situaciją. Tėvai, globėjai elektroniniame dienyne ar telefonu ar kitais būdais informuojami apie visus sprendimus, susijusius su nemokamo maisto išdavimu. Jeigu šeima neturi objektyvios galimybės pasiimti maisto davinio ar pagaminto maisto mokykloje (nes gyvena toli ir neturi transporto, serga ir panašiai), prašome tokiu atveju organizuoti maisto nuvežimą į namus. Kai dalijami maisto daviniai, jie turi būti iškart supakuoti ir paruošti išsinešti. Maisto davinius dalijantys asmenys turi nuolat naudoti asmenines apsaugos priemones: respiratorius, vienkartines pirštines, dezinfekcinį skystį.
tags: #valstybinis #darzelio #lankymas #pagal #darbo #grafikas
