Susilaukti vaiko - vienas didžiausių gyvenimo džiaugsmų, tačiau ne visoms poroms šis procesas klostosi lengvai. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vis daugiau porų susiduria su nevaisingumo iššūkiais, kuriuos padeda įveikti modernios medicinos technologijos, tarp jų ir pagalbinis apvaisinimas. Ši procedūra suteikia viltį tiems, kuriems natūraliai pastoti yra itin sunku ar neįmanoma.
Kas yra pagalbinis apvaisinimas ir kodėl jis reikalingas?
Pagalbinis apvaisinimas - tai medicininės pagalbos būdas, skirtas padėti poroms susilaukti vaikų, kai natūralus apvaisinimas yra komplikuotas ar nepasiekiamas. Tai apima dirbtinį lytinių ląstelių (spermos ir kiaušialąsčių) suliejimą, kuris atliekamas, kai pora susiduria su nevaisingumu dėl įvairių priežasčių. Manoma, kad Lietuvoje su nevaisingumu gali susidurti apie 10-20% porų.
Vaisingumo problemų gali kilti tiek dėl moteriškų, tiek dėl vyriškų priežasčių. Dažniausiai moterys susiduria su kiaušidžių veiklos sutrikimais, kiaušintakių pratekamumo problemomis, mažojo dubens anatomijos pakitimais. Spermos kokybės sutrikimai lemia vyriškąsias nevaisingumo priežastis. Būna situacijų, kai abiejų partnerių vaisingumas būna sutrikęs arba reikšmingos nevaisingumo priežasties neįmanoma nustatyti.
Pagalbinis apvaisinimas - vienas iš nevaisingumo gydymo būdų, todėl poroms rekomenduojama kreiptis, kai kiti gydymo metodai yra neefektyvūs arba juos taikant nėra realios galimybės pastoti.
Kaip vyksta pagalbinio apvaisinimo procesas?
Pagalbinio apvaisinimo kelionė prasideda nuo poros apsilankymo pas specialistą. Konsultacijos metu gydytojas surenka išsamią informaciją apie poros medicininę istoriją, išsiaiškina galimas nevaisingumo priežastis ir paskiria reikalingus laboratorinius bei diagnostinius tyrimus. Atlikus visus būtinus tyrimus, įvertinus poros sveikatos būklę ir hormonų koncentraciją, sudaromas individualus gydymo planas. Jei prireikia, gali būti konsultuojamasi su kitais specialistais, pavyzdžiui, endokrinologu ar infekcinių ligų gydytoju.
Pagalbinio apvaisinimo procedūros skirstomos į kelis pagrindinius etapus:
Lytinių ląstelių paruošimas:
- Kiaušialąsčių surinkimas: Moters organizmas stimuliuojamas specialiais hormoniniais vaistais, skatinančiais subręsti didesnį kiekį folikulų, o kartu ir kiaušialąsčių. Šis procesas atidžiai stebimas atliekant echoskopiją. Kai folikulai pasiekia tinkamą dydį, atliekama transvaginalinė punkcija - ultragarsu kontroliuojamas kiaušidžių dūrimas, kurio metu išsiurbiamas folikulų turinys, kuriame ieškoma kiaušialąsčių. Ši procedūra paprastai atliekama su trumpalaike narkoze, o moteris klinikoje praleidžia apie dvi valandas.
- Spermos surinkimas: Vyro sperma surenkama masturbacijos būdu specializuotoje klinikos laboratorijoje. Kai kuriais atvejais, esant ypač sunkiam nevaisingumui, spermatozoidai gali būti paimami tiesiai iš sėklidžių specialia adata (pvz., TESA procedūros metu). Svarbu paminėti, kad siekiant užtikrinti procedūros kokybę, surinktos spermos iš namų atsivežti negalima. Surinkta sperma specialiai paruošiama laboratorijoje: atskiriami judrūs ir tinkamai morfologiškai išsivystę spermatozoidai, siekiant padidinti apvaisinimo galimybes.
Apvaisinimas:
- Intrauterininė inseminacija (IUI): Tai viena paprasčiausių pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Specialiai paruoštas vyro spermos mėginys surenkamas į vienkartinį kateterį ir švirkščiamas tiesiai į moters gimdą, apvaisinimo procesui vykstanti moters kūne. Šis metodas patrauklus tuo, kad nereikalauja chirurginės invazijos ar nejautros, yra nesudėtingas ir neskausmingas. IUI gali būti atliekama natūraliame cikle ovuliacijos metu arba stimuliuojant ovuliaciją vaistais.
- Apvaisinimas mėgintuvėlyje (In Vitro Fertilization, IVF): Tai plačiausiai žinomas ir vienas veiksmingiausių pagalbinio apvaisinimo metodų. Šiuo atveju apvaisinimas vyksta ne moters organizme, o specializuotoje embriologijos laboratorijoje. Surinktos kiaušialąstės patalpinamos į specialias terpes, kuriose palaikoma gyvybingumą užtikrinančios medžiagos. Vėliau į šias terpes įlašinamas specialiai paruoštos spermos kiekis, leidžiant spermatozoidams apvaisinti kiaušialąstes. Jei spermatozoidų kiekis ar judrumas yra itin prastas, gali būti taikoma mikromanipuliacinė procedūra - intracitoplazminė spermos injekcija (ICSI). Jos metu vienas tinkamiausias spermatozoidas, naudojant mikromanipuliatorių, tiesiogiai įšvirkščiamas į kiekvieną kiaušialąstę. Tai leidžia įveikti sunkias vyrų nevaisingumo formas.
Embrionų auginimas ir perkėlimas:
Po apvaisinimo susidariusi ląstelė vadinama zigota. Ji pradeda dalintis ir vystytis, tapdama dviejų, vėliau keturių ir daugiau ląstelių turinčiu embrionu. Šie embrionai auginami specialiuose laboratorijos inkubatoriuose, kuriuose palaikomas pastovus temperatūros ir drėgmės režimas, atkartojant artimą natūraliai terpei aplinką. Po kelių dienų auginimo (dažniausiai 2, 3, 5 ar 6 dienas), gydytojo ir embriologo sprendimu, geriausias embrionas (ar keli) perkeliamas į moters gimdą naudojant specialų minkštą, vienkartinį kateterį.
Nėštumo patvirtinimas ir priežiūra:
Po embrionų perkėlimo prasideda laukimo laikotarpis, kurio metu svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų. Po tam tikro laiko atliekamas nėštumo testas, kuris patvirtina, ar procedūra buvo sėkminga. Jei nėštumas pasitvirtina, prasideda jo priežiūros etapas.
Teisiniai ir etiniai aspektai bei valstybės parama
Pagalbinio apvaisinimo teisinis ir etinis reguliavimas yra svarbus aspektas, užtikrinantis procedūrų saugumą ir teisėtumą. Lietuvoje teisė į vaiko susilaukimą dirbtinio apvaisinimo būdu yra saugoma teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Tačiau, kaip ir bet kurioje kitoje medicininėje srityje, dirbant su žmogaus ląstelėmis, egzistuoja tam tikri apribojimai ir sąlygos.
Vienas iš svarbių etinių apribojimų yra tai, kad dirbtinio apvaisinimo procedūra negali būti naudojama žmogaus klonavimui. Taip pat neleidžiama pasirinkti vaiko lyties, išskyrus specifinius atvejius, kai vaiko lytis gali lemti paveldėtą genetinę ligą.
Informacija apie konkretų dirbtinio apvaisinimo atvejį ir donorystę yra laikoma paslaptimi. Jei buvo naudojamos donoro lytinės ląstelės, donoro tapatybė negali būti atskleista pacientams, o pacientų tapatybė - donorui. Asmeniniai duomenys saugomi specialiuose nevaisingų šeimų ir dirbtinės reprodukcijos registruose, kuriuos naudoja medicinos įstaigos, ir šie registrai nėra viešai prieinami.
Nuo 2016 metų pabaigos Lietuvoje yra kompensuojami du pagalbinio apvaisinimo ciklai. Valstybė finansuoja šias paslaugas, jei yra įvykdyti tam tikri įstatyme nustatyti reikalavimai. Porai, norinčiai gauti kompensaciją, reikia turėti šeimos gydytojo arba gydytojo ginekologo siuntimą dėl pagalbinio apvaisinimo procedūros. Be to, bus prašoma pateikti asmens tapatybę ir santuoką patvirtinančius dokumentus bei pasirašyti informuoto sutikimo formas. Jei reikalavimai neatitinkami, valstybė nefinansuos procedūros.
Gydytojų specialistų konsultacijos, kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis, yra nemokamos, tačiau būtina pateikti tinkamai išrašytą ir galiojantį siuntimą.
Iššūkiai vienišoms moterims
Pagalbinis apvaisinimas moterims yra sudėtingas sprendimas ne tik dėl eilės procedūrų jos kūne, bet finansiškai tai didelis iššūkis, ypač neturinčioms sutuoktinio. Naujienų portalo tv3.lt kalbinta Viktorija (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasidalina patirtimi, kad Lietuvoje tikėjosi pasidaryti pagalbinį apvaisinimą, tačiau nesėkmingai. „Jeigu tau yra 23-eji, tai tu galvoji, kad tu tą gali padaryti už 10 metų. Lietuvoje vienišas moteris klinikos apgręžia atgal.
„Gražinos Bogdanskienės vaisingumo centro“ vadovė tikina, kad kasmet klinikose apsilanko apie 10-20 neištekėjusių moterų, norinčių procedūros dėl įvairiausių priežasčių. „Moterys pasirenka gyventi vienos ir tai populiarėja, žinoma, amžius kartais spaudžia, kai kurios tiesiog neranda tinkamo partnerio, bet nori auginti vaiką“, - dažniausias priežastis, kodėl nesusituokusios moterys nori pagalbinio apvaisinimo, išvardija G. Pasak gydytojos akušerės ginekologės G. Bogdanskienės, pagalbinis apvaisinimas dažniausiai lietuvėms atsieina apie 3,5 tūkstančio eurų, nes privalomos procedūros kainuoja apie 2 tūkstančius eurų, o vaistai dar tūkstantį arba pusantro tūkstančio eurų. „Dar yra procedūrų šalia pagalbinio apvaisinimo, kurios yra neprivalomos, bet gali būti, jeigu pageidauja. O privaloma, aišku, yra embrionų užšaldymas, tai taip ir susideda sumos“, - užsimena G. Bogdanskienė.
Tenka važiuoti į Latviją ar Estiją kas kelias dienas. Viktorija pamini, jog jai ir finansiškai tai sunkus sprendimas. Gydytojos teigimu, 50 proc. pacienčių išvažiuoja į kaimynines šalis dėl šios procedūros, nes Lietuvoje tai nelegalu. O štai, vien važinėjimas į kaimynines šalis gerokai padidina išlaidas. „Žmonėms pasunkinam gyvenimą ir, taip sakant, pinigus iš Lietuvos ekonomikos išvežam. Apie pusantro tūkstančio išvažiuoja į Latviją ar Estiją. Kaip sakau, žmonėms gyvenimas pasunkėja, kai reikia važinėti kas kelias dienas į Latviją arba Estiją, kuomet vyksta moters stebėjimas klinikoje“, - sako „Gražinos Bogdanskienės vaisingumo centro“ vadovė.
Tačiau Viktorija dar nėra apsisprendusi, kurioje šalyje atliks apvaisinimą pagalbiniu būdu. Kadangi tai nėra greitas procesas, ji renkasi užsienio kliniką atsižvelgdama į kainas ir kur lengviau būtų nuskristi. „Pati esu tuose apmąstymuose, paieškose ir sprendimuose, kurie kartais gali būti liūdni ir linksmi, bet čia nėra taip, kad nuvažiuoji, pasidarai ir grįžti, viskas gali užtrukti metus laiko. Procedūrą, kurią pradedi, tam tikras etapas gali būti, pavyzdžiui, nesėkmingas, tada tą patį reiktų kartoti. Moters organizmui čia eilė procedūrų“, - sprendimo sudėtingumą paaiškina Viktorija.
„Nėra partnerystės įstatymo. Visi labai akcentuoja šitą, jeigu partnerystės įstatymas tai būtinai homoseksualioms poroms, tai partnerystės įstatymo ir hetero poroms nėra. Tai kuo tie žmonės nusikalto Lietuvai, kad negali gauti gydymo? Katalikų Lietuva tokia“, - praktiškai neveikiantį įstatymą komentuoja G. Bogdanskienė. Taigi dabar, kaip jau minėta, pagalbinį apvaisinimą Lietuvoje gali pasidaryti tik susituokusi moteris, o spermos banko naudojimas galimas tik, jeigu sutuoktinio lytinių ląstelių nepakanka arba jis gali pernešti sunkias ligas vaikeliui.
Pagalbinio apvaisinimo komplikacijos ir prevencija
Nors pagalbinio apvaisinimo procedūros yra pažengusios ir saugios, kaip ir bet kokia medicininė intervencija, jos gali turėti komplikacijų. Viena iš retesnių, tačiau potencialiai pavojingų komplikacijų, praeityje būdavo kiaušidžių perstimuliavimo sindromas. Šiuo metu, dėl pažangesnių vaistų ir tikslesnių protokolų, jis pasireiškia vis rečiau.
Pagrindine dabartine pagalbinio apvaisinimo komplikacija laikomas daugiavaisis nėštumas. Nors daugiavaisio nėštumo tikimybė yra didesnė nei natūraliai pastojus, jis gali kelti didesnę riziką tiek motinos, tiek būsimų vaikų sveikatai. Lietuvoje, pagal turimus duomenis, apie 20% daugiavaisio nėštumo atvejų įvyksta po pagalbinio apvaisinimo procedūrų, o tai viršija Europos vidurkį (apie 14%).
Siekiant sumažinti daugiavaisio nėštumo riziką, Lietuvoje veikiančios medicinos įstaigos, tokios kaip Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centras, siekia sekti Skandinavijos šalių pavyzdžiu. Skandinavijos šalyse apie 80% atvejų į gimdą perkeliamas tik vienas embrionas, taip efektyviai reguliuojant daugiavaisio nėštumo tikimybę. Kauno klinikose taip pat stengiamasi perkelti tik vieną, geriausiai išsivystiusį embrioną, daugiau nei 70% atvejų, taip išvengiant nereikalingos rizikos.
Kraujavimas ir karščiavimas, kaip ir infekcinės komplikacijos, yra itin retos.
VLOGAS #2 | IVF - KIAUŠIDŽIŲ STIMULIACIJA
Paslaugas teikiančios įstaigos ir naujausios technologijos
Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo paslaugas teikia kelios specializuotos klinikos ir medicinos centrai. Tarp jų - UAB „Vaisingumo klinika“ Vilniuje, Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centras, taip pat „Northway“ vaisingumo centrai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Šios įstaigos teikia visą kompleksą paslaugų - nuo konsultacijų ir tyrimų iki pačių procedūrų ir nėštumo priežiūros.
„Northway“ vaisingumo centrai siūlo ne tik įprastas pagalbinio apvaisinimo paslaugas (IUI, IVF), bet ir pažangesnes mikromanipuliacines procedūras, tokias kaip ICSI, PICSI, spermatozoidų aspiraciją iš sėklidžių (TESA) ir jų judrumo atstatymą, atvirą sėklidžių biopsiją (Micro-TESE). Taip pat teikiamos embrionų bei lytinių ląstelių vitrifikacijos (šaldymo) paslaugos, kurios leidžia išsaugoti vaisingumą ar ateityje panaudoti lytines ląsteles. Be to, kai kuriuose centruose, pavyzdžiui, „Northway“ vaisingumo centre Rygoje, vykdomos kiaušialąsčių, spermos bei embrionų donorystės programos, teikiama pagalba vienišoms moterims, kurioms reikalingas apvaisinimas su donoro lytinėmis ląstelėmis.
Sėkmė, taikant tiek IUI, tiek IVF procedūras, priklauso nuo daugybės veiksnių: poros fizinės ir psichologinės būsenos, patiriamo streso, gyvenimo būdo, anksčiau persirgtų ligų, partnerių amžiaus ir moters svorio, kuris lemia hormonų apykaitą. Todėl svarbu ne tik medicininė procedūra, bet ir bendras poros pasiruošimas bei rūpestis savo sveikata.
Pagalbinis apvaisinimas - tai ne tik medicininė intervencija, bet ir sudėtingas emocinis procesas, kurio metu pora patiria įvairių jausmų: laukimą, nerimą, kartais nusivylimą ar sumišimą.
VLOGAS #2 | IVF - KIAUŠIDŽIŲ STIMULIACIJA
Mes laikomės 3 esminių principų:1) atidus abiejų partnerių sveikatos būklės ir gyvenimo būdo įvertinimas, nustatant vaisingumo sutrikimus lemiančias priežastis,2) atvira komunikacija apie realias sėkmės galimybes,3) veiksmingas ir saugus, konkrečiame laike numatytas gydymo planas, parengtas atsižvelgiant į poros vertybes ir prioritetus, pagrįstas šiuolaikiniais medicinos tyrimų duomenimis bei atliekamas naudojantis pažangiausiomis technologijomis.
Kadangi egzistuoja daugybė vaisingumo sutrikimus lemiančių priežasčių, tai ir gydymo planas, sudaromas kiekvienai porai, yra individualus. Pirmo susitikimo metu stengiamės išsiaiškinti poros pasirinkimus, lūkesčius ir motyvaciją gydytis, nes kelias iki naujagimio gali būti ilgu ir nelengvu išbandymu abiems partneriams. Nepaprastai svarbu įvertinti, ar pora pasitiki pasirinktu gydytoju - vaisingumo specialistu, nes nuo to labai priklauso sėkmingas rezultatas. Mūsų kredo: įtikinti pacientus, kad gydytojas “sėdi toje pačioje valtyje” kartu su pora, siekiant gydymo tikslo - sveiko naujagimio. Ir tik tada, įvertinus moters ir vyro sveikatos būklę, tikėtinas vaisingumo sutrikimų priežastis, poros pasirinkimus rekomenduojamam gydymui, numatomas individualus gydymo planas.
Jei, tarkim, nevaisingumo priežastis - moteriai nevykstanti ovuliacija, gydymui skiriama medikamentinė kiaušidžių stimuliacija ir ovuliacijos sukėlimas; jei pastoti nepavyksta dėl kiaušintakių nepratekamumo, rekomenduojama chirurginė rekonstrukcinė kiaušintakių operacija, arba nebeatstatomai pakitusio vieno ar abiejų kiaušintakių pašalinimas, o po to - gydymas, atliekant pagalbinį apvaisinimą mėgintuvėlyje; jei porai nepavyksta pastoti dėl nepakankamo spermatozoidų kiekio ar kokybės, tada atliekami išsamesni vyro tyrimai, ir jeigu nepavyksta rasti šio sutrikimo priežasties arba nėra šiuo metu žinoma veiksmingo šio sutrikimo gydymo, rekomenduojamas pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje. Neretai nepavyksta pastoti toms moterims, kurioms yra diagnozuojama kiaušidžių ar gimdos endometriozė. Tokiais atvejais nevaisingumo gydymas yra sudėtingas, chirurginis ir medikamentinis gydymas derinamas su pagalbinio apvaisinimo technologijomis. Trumpai tariant, gydymas planuojamas atsižvelgiant į tikėtiną nevaisingumo priežastį. Jei galima porai padėti pastoti naudojant paprastesnius gydymo metodus, tai nuo tokio gydymo ir pradedama. Ir tik tada, jei nepadeda medikamentinis ir/ar chirurginis gydymas, arba nevaisingumo priežastis kitokiais būdais nėra pašalinama, porai rekomendojamas pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje.
Kiek tenka išgirsti iš pirmą kartą konsultacijai besikreipiančių porų, visuomenėje yra dar gana paplitusi nuomonė, jog nevaisingumo gydymas, atliekant pagalbinį apvaisinimą mėgintuvėlyje - tai vienodai visoms moterims atliekama standartinė procedūra, kai pastimuliavus kiaušides vaistais, chirurginės intervencijos metu “ištraukiamos” kiaušialąstės, jos apvaisinamos mėgintuvėlyje, ir embrionas įkeliamas į gimdą. Iš tikrųjų, gydymo procesas, atliekant pagalbinį apvaisinimą mėgintuvėlyje, yra kompleksinis, individualus kiekvienai besikreipiančiai porai, ir parinktas, atsižvelgiant į nevaisingumą sukėlusias priežastis. Pavyzdžiui, jei pagalbiniam apvaisinimui kreipsis 40 metų moteris, kuriai nustatytas sumažėjęs kiaušidžių rezervas ir gimdos endometriozė, tai jos gydymas tam tikrais hormonais, pagerinančiais kiaušidžių funkciją, bus pradėtas keletą mėnesių iki kiaušidžių stimuliacijos, pati kiaušidžių stimuliacija bus atliekama pagal tam tikrus specifinius šios amžiaus grupės moterims protokolus, ir skiriant tam tikrus vaistus, jei lygintume su gydymu, rekomenduojamu 30 metų moteriai, kuriai diagnozuotas kiaušintakių nepraeinamumas ir yra pakankamas kiaušidžių rezervas. Be to, pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje yra atliekamas keliais skirtingais būdais, ir naudojant papildomas specialias bioaktyvias terpes, atsižvelgiant į vyro spermos kokybę ir nevaisingumo priežastį. Šais laikais dėl vaisingumo sutrikimų vis dažniau kreipiasi moterys, kurioms nustatyta endometriozė, nerandant jokių kitų nevaisingumo priežasčių. Tokioms moterims, atlikus pagalbinio apvaisinimo procedūrą, embrionas nebūtų perkeliamas iškart į gimdą, o būtų šaldomas ir saugojamas tol, kol moteris baigs keletos mėnesių priešuždegiminio gydymo dėl endometriozės kursą. Taigi, tokios moters gydymo kursas nuo pradžios iki atšildyto embriono perkėlimo į gimdą gali trukti ir pusę metų. Todėl mes poroms ir stengiamės paaiškinti, kad šiame kelyje reikia didelės motyvacijos, kantrybės ir pasitikėjimo. Apibendrinant, kiekvienai porai skiriamas tik specifinis, individualiai paruoštas ir kompleksinis gydymo kursas.
Dėl vaisingumo sutrikimų konsultacijai atvykusi moteris ir vyras tiriami vienu metu. Dar retkarčiais tenka išgirsti pasamprotavimų, kad tarsi pirmiausia moteris turėtų išsitirti ir gydytis, o kada nors vėliau galimai ir vyras prisijungtų. Norisi pabrėžti, kad neatitinkantys rekomenduojamų normų vyrų spermos pakitimai nustatomi kas antrai į mus besikreipiančiai porai, ir apie 80 % tokių atvejų padėti susilaukti vaiko galima tiktai atlikus pagalbinio apvaisinimo procedūrą. Kodėl taip yra? Dažnai prasti spermos rodikliai nustatomi jauniems vyrams, neturintiems jokių žalingų įpročių, propaguojantiems sveiką gyvenimo būdą. Manoma, kad pablogėjusios spermos priežastimi tokiems vyrams gali būti aplinkos tarša - įvairūs chemikalai, per orą, vandenį ir maistą patenkantys į mūsų organizmą, dar būsimam berniukui ir vyrui vystantis motinos įsčiose… Ir jokio veiksmingo gydymo, koreguojančio sutrikusią spermos gamybą, kad vyras galėtų natūraliai apvaisinti moterį, kol kas nėra…
Vėlyvas šeimos kūrimas vis labiau paplitęs tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse, ir prognozuojama, kad ši tendencija tik stiprės, taip pat ir Lietuvoje. O moterų amžius - svarbiausias vaisingumą lemiantis veiksnys. Yra žinoma, kad tiek natūralus vaisingumas, tiek ir nėštumo dažnis po pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūrų reikšmingai sumažėja moterims nuo 35 metų amžiaus ir vyresnėms. Pagrindinė šio reiškinio priežastis - su amžiumi susijęs moters kiaušialąsčių kokybės mažėjimas, kuris neigiamai veikia embriono kokybę ir implantacijos gimdoje galimybę Todėl šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas priemonėms, galinčioms kompensuoti amžiaus lemiamą vaisingumo mažėjimą. Smalsumo paskatinti, esame paskaičiavę: į mūsų vaisingumo centrą pastaraisiais metais dėl vaisingumo sutrikimų besikreipiančių moterų vidutinis amžius yra 36 metai. Kolegos, su kuriais neseniai teko bendrauti vaisingumo centre Romoje (Italija), minėjo, kad jų pacienčių amžiaus vidurkis - 39 metai.
Šiuo metu pasaulyje nevaisingumo gydymo srityje taikoma daug pažangių technologijų, kurios nuolat tobulinamos. Kalbant apie genetines ir molekulines technologijas, daugelyje šalių galima atlikti preimplantacinę genetinę diagnostiką, atrenkant genetiškai sveikus (euploidinius) embrionus; tiriami kiaušialąsčių ir spermatozoidų genetinės kokybės biožymenys; vyksta intensyvūs embrionų genomo redagavimo (CRISPR) tyrimai (dar kol kas netaikomi klinikinėje praktikoje). Tobulinama embrionų vystymosi stebėsena, naudojant embrionų inkubatorius su integruota nuolatinio stebėjimo kamera, įdiegiamas dirbtinis intelektas (AI) embrionų atrankoje. Vis plačiau naudojamas ypač efektyvus greito kiaušialąsčių ir embrionų šaldymo metodas - vitrifikacija, dėl kurio labai išpopuliarėjo kiaušialąsčių šaldymas ir embrionų “freeze-all” strategija. Kadangi šiandien moterys vis dažniau nukelia nėštumo planavimą ateičiai, kiaušialąsčių šaldymas tampa realia vaisingumo išsaugojimo galimybe, kuria pasinaudoja vis daugiau moterų visame pasaulyje. Taip pat, kaip jau minėta anksčiau, individualizuojama medikamentinė kiaušidžių stimuliacija, kad kiekvienai moteriai būtų pritaikyta optimaliausia dozė ir protokolas, įdiegiami nauji kiaušidžių stimuliacijos protokolai, naujos hormonų formos, gimdos gleivinės paruošimo embriono implantacijai metodai, ir t.t.
Lietuvoje prieinamos naujausios technologijos, susijusios su vaisingumo sutrikimų gydymu, tačiau yra įstatymais numatytų apribojimų. Pavyzdžiui, preimplantacinė genetinė diagnostika leidžiama tik tais atvejais, kai yra pagrįstas genetinės ligos perdavimo pavojus. Dėl šios priežasties nemažai Lietuvos porų, ypač tų, kuriose moteris yra vyresnė nei 35 metai, išvyksta nevaisingumo gydymui į Latviją, Čekiją, Ispaniją ar kitur, kur preimplantacinė embriono diagnostika (PGT-A) atliekama to pageidaujančioms poroms be jokių apribojimų. Taip pat Lietuvoje vis dar išlieka problema ne naujausių technologijų pritaikymo galimybės, o tai, kad partnerystėje gyvenanti pora negali vaisingumo sutrikimų gydytis Lietuvoje, nes niekaip nepriimamas partnerystės įstatymas, o neįforminus partnerystės, šiems žmonėms negali būti atliekamos jokios pagalbinio apvaisinimo procedūros Lietuvoje, todėl šios poros išvyksta gydymuisi į kitas Europos šalis.
tags: #vaisingumo #gydymas #ziurbenko
