Vaiko teisių apsaugos skyrių dažnai pasiekia informacija dėl kylančių atstovavimo vaikui problemų, kai vaikai tarpusavio sutarimu palikti senelių ar kitų artimų giminaičių priežiūrai, o neretai vyresni vaikai - ir vieni, nes tėvai išvykę į užsienį uždarbiauti.
Prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, moraliniu ir dvasiniu ugdymu, išlaikyti juos, sudaryti palankias visapusiškos ir darnios raidos sąlygas, kad jie būtų parengti savarankiškai gyventi visuomenėje, yra tėvų pareiga. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.165 str.). Jei vienas iš tėvų (tėvas ar motina) dėl objektyvių priežasčių negali pasirūpinti savo vaiku, tai kito iš tėvų pareiga yra pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku. Tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, nesvarbu, ar tėvai yra susituokę, ar nesusituokę, ar santuoka tarp jų yra nutraukta, teismo pripažinta negaliojančia, ar tėvai gyvena skyrium. Už vaiko priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, tėvų valdžią jie privalo įgyvendinti vadovaudamiesi pirmiausia vaiko interesais.
Atkreipiame savivaldybės gyventojų dėmesį, jog tėvai, išvykdami į užsienį, privalo išspręsti atstovavimo vaikui klausimą. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 56, numatyta, jog vaiko tėvai ar vienintelis iš turimų tėvų, išvykdami ilgesniam laikui į užsienio valstybes ir palikdami savo vaikus prižiūrėti pasirinktam asmeniui, turi prieš išvykdami pasirūpinti tinkamu atstovavimu vaikams tėvų nebuvimo Lietuvoje laiku. Todėl vaiko laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu yra būtina tam, kad vaiko interesams būtų tinkamai atstovaujama institucijose (ugdymo, sveikatos priežiūros, teisėsaugos ir kitose įstaigose) tėvų išvykimo iš Lietuvos laikotarpiu. Atkreiptinas dėmesys, jog nustačius vaiko laikiną globą (rūpybą) tėvų prašymu, vaiko globos (rūpybos) išmoka nemokama, nes vaikus privalo išlaikyti jų tėvai.
Kodėl tėvai palieka vaikus Lietuvoje?
Dažnai siejama su asmenybės brandumu. Iš tiesų atsakomybės prisiėmimas už vaikus, už jų auklėjimą yra svarbus suaugusiojo žmogaus brandumo komponentas. Tėvai, kurie palieka savo vaikus, tarsi tą atsakomybę perkelia kitiems žmonėms. Tai gali būti šeimos nariai, seneliai, dažnai giminaičiai. Dažnai jie turi labai racionalius paaiškinimus, kodėl jie tą daro: nėra galimybių vaikų pasiimti su savimi, su kuo palikti ir panašiai.
Manoma, kad būtų labai drąsu teigti, kad toks reiškinys būdingas lietuviams, ar jie nevertina šeimos, tikriausiai taip nėra, yra įvairių kultūrų žmonių, kurie susiduria su emigracijos problemomis, tai tikrai nėra tik lietuvių problema, tačiau tai susiję su auklėjimu. Tam tikra prasme tai yra vertybių klausimas, kiek vertinga yra šeima ir turbūt daliai tėvų trūksta elementaraus suvokimo, ką jie daro ir kokios gali būti to pasekmės jų vaikams, ypač kai kalbame apie labai mažų vaikų palikimą auklėti kitiems žmonėms.
Pokyčiai vaiko asmenybėje
Vaikas tampa labai nesaugus, net jo baziniai poreikiai yra nepatenkinami, pavyzdžiui, trijų metų vaikui vis tik yra labai svarbu augti šeimoje. Mama ar kitas šeimos narys privalo būti šalia, užtikrinti saugią aplinką ir kai to neįmanoma padaryti, pasaulis jo akyse suvokiamas kaip tokia vieta, kur nėra užtikrintumo. Tai atsiliepia jo vėlesnei raidai: santykiams su suaugusiais, iškyla klausimas, ar tas vaikas ateityje kurs saugius santykius, ar tik jaus poreikį už save kovoti.
Palikti vaikai auga lėčiau, vėliau pradeda kalbėti, gali būti mažiau žingeidūs, mažiau smalsūs, tai kas natūraliai būdinga visiems vaikams… Kai vaikas yra saugus, tada jis nori domėtis, o kai jis toks nėra, pradeda koncentruotis į kitus dalykus. Gali net išsivystyti vaikiška depresija, kuomet vaikas liūdi tarsi netekęs tėvo ar mamos ir išgyvena panašius jausmus kaip suaugęs žmogus.
Paaugliams vaikams jau suvokia tėvų sprendimą ieškoti geresnio gyvenimo užsienyje, tačiau turbūt taip pat susiduria su problemomis jiems išvykus. Didesnė žala daroma mažesniems vaikams, bet paauglystė yra labai jautrus laikotarpis asmeninių ribų išbandymas, savęs ieškojimas. Paaugliai nori išbandyti daugybę dalykų ir suaugusieji yra būtent tie žmonės, kurie parodo ribas. Veiksmingiausia, kai vaikas gali išbandyt kažką, bet tuo pačiu jisai jaučia, kad šalia yra tėvai, kurie sustabdys, pasakys, kaip elgtis negalima. Žinoma, tai sukelia paauglio pasipriešinimą, pyktį, tačiau vaikas visuomet turi jausti, kad yra suaugę žmonės, kurie gali pasirūpinti, ir jeigu jis pridarys nesąmonių, jis visada galės sugrįžti, o kai tėvų nėra, iškyla pavojus, kad laisvės per daug. Nebėra kontrolės, paauglys pasimetęs, tai nėra suaugęs žmogus, kuris gali prisiimti atsakomybę ir gyventi savarankišką gyvenimą.
Teisiniai aspektai ir praktiniai sunkumai
Tėvai, išvykdami į užsienį, privalo išspręsti atstovavimo vaikui klausimą. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatuose numatyta, jog tėvai, išvykdami ilgesniam laikui į užsienio valstybes ir palikdami savo vaikus prižiūrėti pasirinktam asmeniui, turi prieÅ¡ išvykdami pasirūpinti tinkamu atstovavimu vaikams tėvų nebuvimo Lietuvoje laiku. Todėl vaiko laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu yra būtina tam, kad vaiko interesams būtų tinkamai atstovaujama institucijose (ugdymo, sveikatos priežiūros, teisėsaugos ir kitose įstaigose) tėvų išvykimo iš Lietuvos laikotarpiu.
Nustačius vaiko laikiną globą (rūpybą) tėvų prašymu, vaiko globos (rūpybos) išmoka nemokama, nes vaikus privalo išlaikyti jų tėvai. Dokumentus būtina pradėti tvarkyti ne vėliau kaip likus 30 dienų iki išvykimo. Užpildytą prašymo formą tėvai turi pristatyti savivaldybės, kurioje gyvena, administracijai. Jeigu laikina globa reikalinga vaikui, turinčiam 16 metų ir daugiau, būtina kartu pristatyti ir jo sutikimą. Laikinosios globos nustatymas gali trukti iki 30 dienų.
Dauguma internautų minėjo situacijas, kad rimtų problemų iškilo, kai vaikams teko apsilankyti pas medikus. Mat šie nesutikdavo priimti netiesioginių atstovų atvežtus vaikus arba paprasčiausiai neteikdavo jiems jokios informacijos apie vaiko sveikatą. Kritinės būklės atveju mažieji pacientai, net ir nesant šalia jų tėvų, ligoninėje tikrai būtų gydomi, tačiau kitais atvejais oficialus įgaliojimas yra būtinas. Nepilnamečiam pacientui iki 16 metų atstovauja jo atstovai pagal įstatymą: vienas iš tėvų (įtėvių), globėjų, rūpintojas. O priimti sprendimą dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo turi teisę tik vaiko atstovas pagal įstatymą.
Daugelis tėvų emigruodami vaikų priežiūra pasirūpina pagal visus reikalavimus, apsvarsto ir apgalvoja įvairias galinčias iškilti problemas. Kiti, deja, lyg akli - užsimerkia. Turėjome atvejį, kai Klaipėdos ligoninėje buvo atsisakyta vaikui atlikti adenoidų šalinimo operaciją, kadangi nebuvo vaiko įstatyminio atstovo. Paaiškėjo, kad vaiko tėvai - užsienyje, jis paliktas pas senelius, tačiau globa nesutvarkyta. Pasirašant sutartį su mokykla, keičiant nebegaliojantį pasą, susidūrus su teisėsauga - visur atstovauti nepilnamečiui gali tik tėvai arba globėjas. Neįteisinus globos, bet iškilus problemai, tėvai dokumentus turi tvarkyti konsulinėse atstovybėse. Tai kainuoja žymiai brangiau, sugaištama ilgiau laiko, o pagalbos vaikui reikia tuoj pat.
Dažniausiai emigruojama į Angliją, Airiją ir Vokietiją. Pirmosios dvi šalys nepriklauso Šengeno erdvės šalims, todėl vaikai, kurie pasimatyti su tėvais ten skrenda vieni patys, turi pateikti notaro patvirtintą vieno iš tėvų arba globėjo sutikimą. Jei tėvai tinkamai neįformino vaiko globos, vėlgi susiduriama su problema. Tėvai - užsienyje, o globėjas nepaskirtas, taigi į Vaiko teisių skyrių žmonės atvažiuoja tiesiai iš oro uosto ir prašo skubiai išduoti dokumentą, kuris leistų vaikui išvykti. Deja, tokio dokumento parašyti iš karto negalime, reikia surinkti reikiamus dokumentus dėl vaiko globos. Giminaičiai pyksta, vaikai nusimena, dingsta skrydžio bilietai.
Ar vaikas saugesnis su šeima svetur?
Jeigu tėvai nutaria spręsti problemą ir vaiką pasiima su savimi, ar adaptacijos periodas svetimoje šalyje nepadarys dar didesnės žalos nei sprendimas palikti jį įprastoje aplinkoje, Lietuvoje? Aš manau, kad vaikui saugiau su savo šeima. Taip, yra adaptacinis laikotarpis, bet jeigu yra palaikymas iš tėvų, tikriausiai tai yra adekvatesnis variantas. Tai išspręstų problemą net ir tuo atveju, kai tėvai keliauja į nežinią, neturi aiškių planų kaip gyvens užsienyje? Na, jeigu ir čia liktų greičiausiai būtų to nesaugumo. Juk būna situacijų, kai tėvai netenka darbo, turi kraustytis iš vienos vietos į kitą, kuo tai skirtųsi nuo nežinomybės, kuri būtų užsienio šalyje? Žinoma, neramumai šeimoje atsiliepia ir vaikams, bet jeigu su jais yra kalbama, bendraujama, aiškinama, kodėl taip elgiamasi, jiems sunkumus ištverti lengviau.
Situacija užsienyje: vaikų paėmimas
Viena kėdainietė, kaip ji pati teigė, iš Anglijos pabėgo ir grįžo į Lietuvą po to, kai iš jos vos nepaėmė dviejų sūnelių. Anglijoje, Peterborough mieste, pragyvenusi beveik aštuonerius metus, moteris susidūrė su sunkumais, kai sūnus pradėjo eiti į mokyklą. Po incidento mokykloje ir vėlesnių pokalbių su administracija, moteriai buvo pasiūlyta pasirašyti sąlygas, kad jos vaiką ugdys socialiniai darbuotojai, kas reiškė, jog ji neturi socialinių įgūdžių ir negali pati pasirūpinti savo vaiku. Nepaklususią moterį mokykla savavališkai perdavė vaikų socialine globa besirūpinančiai įstaigai. Gavusi laišką dėl vaikų atėmimo ir netinkamų jiems sąlygų, motina su vaikais grįžo į Lietuvą pas močiutę.
Pasak moters, tokie vaikų paėmimai Anglijoje pastaruoju metu suaktyvėjo, o anksčiau buvo ramiau. Jos nuomone, tai yra verslas, kaip ir Norvegijoje. Daugiausia vaikų paimama Anglijoje. Kėdainių rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, šiuo metu iš minėtų paimtų trijų vaikų du į šeimą negrąžinti, o vieną globoja močiutė, kuris taip pat tėvams negrąžintas.
Norvegijoje gyvenanti lietuvė Sandra, aktyviai dalyvaujanti lietuvių bendruomenės gyvenime, yra ir Lietuvių namų Osle valdybos narė. Ji daug girdėjusi apie iš tautiečių paimamus vaikus. Tačiau moteris yra kategoriška ir kaltina pačius tėvus negebėjimu ir nenoru tinkamai auklėti ir prižiūrėti vaikus. „Be priežasties čia nieks nieko neatima. Mes nesame tobuli tėvai ir kartais pažeidžiame taisykles. Prie vairo taip pat kartais viršijame leistiną greitį, tačiau už tai liekame nenubausti, jei tai įvyko, pavyzdžiui, vieną kartą... Taip pat ir su vaikais. Jei nuolatos su vaikais elgiamės nederamai ir žiūrime tik savęs, gauname įspėjimų susiimti ir susitvarkyti, bet, kai tuos įspėjimus ignoruojame, tada ir turime pasekmes“, - kalbėjo sūnų auginanti mama. Norvegiški įstatymai moteriai labai patinka ir ji kategoriškai nesutinka su nuogąstavimais, kad vaikai šioje Skandinavijos šalyje paimami iš tėvų be jokių priežasčių.
Statistika, kurią pateikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė spaudai Vaiva Arnašė, nėra džiuginanti. Mat per pastaruosius trejus metus iš lietuvių šeimų skirtingose užsienio valstybėse paimta beveik tūkstantis vaikų. Per pastaruosius 3 metus Tarnybje iš viso buvo gauti 658 pranešimai apie 985 nepilnamečius Lietuvos Respublikos piliečius, esančius užsienio valstybėse, kurių atžvilgiu buvo (yra) reikalinga taikyti tarptautines apsaugos priemones. Deja, bet skaičiai nemažėja. Praėjusiais metais jie buvo didžiausi per minėtą laikotarpį. Iš Tarnyboje gautų 242 pranešimų dėl 393 vaikų, kuriems buvo ar yra reikalingos tarptautinės apsaugos priemonės, 78 atvejais vaikai buvo paimti iš biologinių šeimų bei užsienio valstybėse spręstas globos (laikinos ar nuolatinės) vaikams nustatymo klausimas.
2015-2017 metais daugiausia vaikų paimta iš šeimų, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje. Globos vaikui nustatymo pagrindai yra įvairūs, susiję su tėvų negebėjimu, nenoru rūpintis vaiku ar sąlygų tą daryti neturėjimu (pvz. vaiko nepriežiūra, skurdas, alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimas, smurto naudojimas šeimoje ir pan.). Globa vaikams taip pat yra nustatoma mirus vaiko tėvams ar vieninteliam iš turėtų tėvų ir kt. Vaiką paėmus iš šeimos, kompetentingos užsienio valstybės vaiko teisių apsaugos institucijos sprendimu, vaikui yra nustatoma laikinoji globa globėjų šeimoje ar globos institucijoje.
| Metai | Vaikų skaičius |
|---|---|
| 2009 | 50 |
| Praėję metai | 60 |
| Šie metai (iki dabar) | 33 |
Lietuviai, iš kurių užsienyje paimti vaikai, į Lietuvos institucijas pagalbos kreipiasi retai. Tarnyba konsultuoja besikreipiančius tėvus, vaiko giminaičius ir kitus asmenis tais atvejais, kai yra sprendžiami vaikų, LR piliečių, galimai likusių be tėvų globos užsienio valstybėje, klausimai, tačiau tėvai, iš kurių dėl tam tikrų priežasčių buvo paimtas (-i) vaikas (-ai), į Tarnybą kreipiasi retai. Duomenų apie atvejų skaičių, kuomet vaikai buvo grąžinti tėvų (vieno iš jų) globai, pateikti negalime, kadangi tokių duomenų nekaupiame.
