Žmogaus gyvybė ir sveikata yra neįkainojamos visuomenės vertybės. Jų pažeidimas paprastai baudžiamas labai griežtai ir esmingai įtakoja kaltininko tolimesnį likimą. Aukščiau nurodytų vertybių kvalifikacija yra svarbus teismams uždavinys. Teismų praktikoje šis uždavinys ne visada lengvai įgyvendinamas, nes siekiant priimti teisingą teisinę sprendimą šios kategorijos bylose, privalu nustatyti objektyviuosius ir subjektyviuosius kaltininko veikos požymius. Pastebėtina, kad būtent subjektyviųjų nusikaltimo požymių nustatymas kaltininko veikoje sukelia daugiausiai problemų nusikalstamos veikos žmogaus gyvybei ir sveikatai bylose.
Apie subjektyviuosius požymius paprastai sprendžiama įvertinant visas bylos aplinkybes, o pirmiausia - objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, pavyzdžiui, pavojingos veikos pobūdį, pavojingumą. Aukščiau teismų praktikoje gana dažnos situacijos, kai iš kaltininko padarytos veikos pobūdžio negalima daryti vienareikšmiškos išvados apie jo tikruosius ketinimus. Teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, susiduria su įvairiomis situacijomis. Vienais atvejais nukentėjusiajam gyvybė gali būti atimta suduodant vienintelę smūgį ranka į galvos (veido) sritį. Antra vertus, galima aptikti ir tokius atvejus, kuomet panaudojant įvairius žmogaus gyvybei ir sveikatai pavojingus įrankius (pavyzdžiui, peilį, kirvį ir pan.), sukkeliami tik sveikatos sutrikdymai. Pagaliau, dažnai nusikaltimai, kuriais kėsinamasi į žmogaus gyvybę ir sveikatą, padaromi asmens, stipriai apsvaigusio nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų.
Dėl aukščiau nurodytų problematiškų situacijų nusikalstamos veikos žmogaus gyvybei ir sveikatai bylose, darbe keliami klausimai: ar asmuo, suduodamas nukentėjusiajam ranka vieną smūgį, suvokė daromos veikos pavojingumą ir ar numatė kito žmogaus mirtį kaip labai tikėtiną savo elgesio rezultatą? Ar pateisinama asmenį, nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojusį pavojingus žmogaus gyvybei ir sveikatai įrankius (pavyzdžiui, peilį, kirvį ir pan.), dėl ko nukentėjusiajam padaromas sveikatos sutrikdymas, traukti atsakomybėn pagal faktiškai kilusius padarinius? Ar žinoti nusikalstamą veiką kito žmogaus gyvybei ar sveikatai, kai jo faktinis daromos veikos aplinkybių suvokimas buvo sutrikęs?
Šis darbas, o galbūt ir visos pasaulio baudžiamosios teisės, sprendžia šią problemą. Ir jos sprendimas labai priklauso nuo nusikalstamos veikos žmogaus gyvybei ir sveikatai sistemos atitinkamos valstybės (ar jų grupės) baudžiamojoje teisėje. Taigi šiame darbe tiriama, kaip skirtingos nusikalstamos veikos žmogaus gyvybei ir sveikatai sistemos padeda spręsti aktualius subjektyviųjų požymių nustatymo klausimus. Lietuvos mokslinėje literatūroje subjektyviųjų požymių nustatymo probleminiams aspektams juntama dėmesio stoka. Šiam problemiškam analizei dėmesį yra skyręs V. Piesliakas, nagrinėjęs kaltės nustatymo problemas nusikalstamos veikos žmogaus gyvybei ir sveikatai kategorijos bylose. Taip pat atskirus aptariamus problemiškus aspektus yra palietę D. Pranka, E. Riaubaitė. Naujausiai subjektyviųjų požymių nustatymo problematiką analizavo S. Ušienis.
Užsienio valstybių baudžiamosios teisės doktrinoje su kaltės nustatymu susijusių problemų sprendimo būdų paieška yra ganėtinai aktuali tema. Iš Vokietijos mokslininkų galima paminėti T. Fischer, M. Hettinger, H. H. Jescheck, H. Tröndle, J. Wessels ir kt. Šie mokslininkai taip pat domisi nagrinėjama problema. Iš Anglijos jų paminėtini A. Ashworth, G. Dingwall, R. A. Duff, B. Fischer, S. Gardner, R. Heaton, B. Hogan, J. Horder, B. Mitchell, P. B. Schabas, J. C. Smith, G. R. Sullivan, J. Spencer.
Tyrimo objektas
Tyrimo objektas yra nusikalstamos veikos žmogaus gyvybei ir sveikatai sistemos ypatumai.
Tyrimo dalykas
Tyrimo dalykas - subjektyviųjų požymių nustatymo problemų sprendimo būdai skirtingose valstybių teisinėse sistemose.
Tyrimo hipotezė
Kai kurias subjektyviųjų požymių nustatymo problemas lemia Lietuvos nusikalstamos veikos žmogaus gyvybei ir sveikatai sistemos trūkumai.
Tyrimo tikslas ir uždaviniai
Atskleisti nusikalstamos veikos žmogaus gyvybei ar sveikatai, padarytos asmeniui esant fiziologinio apsvaigimo būsenoje, teisinio vertinimo ypatumus Lietuvos, Vokietijos bei bendrosios teisinės sistemos valstybių teisinėje praktikoje.
Darbe taikyti tyrimo metodai
Siekiant efektyviai pasiekti tyrimo tikslą, darbe taikyti šie metodai: sisteminės analizės metodas tyrimo objektą leido nagrinėti kaip sistemos dalį. Šios problemos nusikalstamos veikos žmogaus gyvybei ir sveikatai bylose, tiek jos sprendimo būdai buvo analizuojami kaip sistema, atskleidžiant jos elementų tarpusavio ryšius. Loginis metodas buvo panaudotas aiškinant įvairias sąvokas, vertinant autorių nuomones. Naudojant lyginamąjį metodą buvo lyginami įvairių mokslininkų požiūriai, argumentai. Šie subjektyviųjų požymių nustatymo problemos bei lyginant jos sprendimo būdus Lietuvos ir užsienio valstybių teisinėse sistemose.
Tyrimo šaltiniai
Darbo struktūra ir apimtis. Darbą sudaro įvadas, keturios dalys, kurios skirstomos į smulkesnius skyrius, išvados, literatūros sąrašas, anotacija bei santrauka lietuvių ir anglų kalbomis. Tyrimo šaltiniai. Darbe buvo naudotasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, Lietuvos ir užsienio valstybių baudžiamosios teisės vadovėliais, mokslinėmis publikacijomis, moksliniais straipsniais (duomenų bazės), internetiniais šaltiniais. Aukščiausiojo Teismo nutartys. Darbo literatūros sąraše - 97 šaltiniai.
Nusikalstamų veikų žmogaus gyvybei ir sveikatai sistemos charakteristikos
Teisinėse sistemose, pirmiausia, norėtasi apžvelgti šias nusikalstamų veikų sistemas, atskleidžiant jų specifiką skirtingose valstybėse. Kadangi darbe bus analizuojama nusikalstamos veikos teisinio vertinimo pagal subjektyviuosius požymius problematika, todėl šiame skyriuje dėmesį sutelksime į nusikalstamos veikos žmogaus gyvybei ir sveikatai klasifikaciją pagal subjektyvųjį kriterijų, t. y. kaltės formą.
Kaltės formos ir jų reikšmė
Baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę tiek už tiesiogiai, tiek už neatsargiai padarytas veikas prieš žmogų. Tiesioginio nužudymo ir sveikatos sutrikdymo sudėtys, tuo tarpu Lietuvos Respublikos BK 132, 137, 139 straipsniuose numatytos neatsargaus gyvybės atėmimo bei sveikatos sutrikdymo, padaryto dėl neatsargumo, sudėtys. Taigi matyti, jog baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą bei sveikatos sutrikdymą įstatyme yra numatyta atsižvelgiant į kaltės formą, t. y. tiesioginis nusikalstamos veikos žmogui ir sveikatai, baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę ir už neatsargius nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į žmogaus gyvybę ar sveikatą. Šios nusikalstamos veikos, nes veikos teisinis vertinimas bus teisingas tik tuomet, kai bus tinkamai nustatyta kaltės forma. Tiesioginis tyrimas - kai kaltininkas sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Tiesioginis - jei kaltininkas, supratęs, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali jį sutrikdyti ir nori taip elgtis. Tiesioginis - sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Tiesioginio sveikatos sutrikdymo atvejais sutampa. Tiesioginis - abejingas. Tiesioginio privilegijuoto nužudymo bei sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtys. Tiesioginė kaltės forma, tik skiriasi pagal pavojingumo laipsnį. Tiesioginis nusikalstamos veikos žmogui ir sveikatai, baudžiamajame įstatyme yra numatyta atsakomybė ir už neatsargius nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į žmogaus gyvybę ar sveikatą. Neatsargi kaltė tiek gyvybės atėmimo, tiek sveikatos sutrikdymo atveju gali pasireikšti kaip nusikalstamas pasitikėjimas, kuomet kaltininkas suvokia rizikingą savo veiksms pobūdį, numato galimus padarinius, t. y. tiesioginius ir neatsargius.
Vokietijos baudžiamoji teisė
Tiesioginė nusikalstama veika, kuria kėsinamasi į žmogaus gyvybę, yra numatyta Vokietijos BK § 211 straipsnyje (Kvalifikuotas nužudymas, vok. Mord). Tiesioginis nužudymas numatyta Vokietijos BK § 212 (Paprastas nužudymas, vok. Totschlag) straipsnyje, kurio sudėtis panašiausia į Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto paprasto nužudymo sudėtį. Tiesioginis gyvybės atėmimo atvejis, vok. - Minder Schwerer Fall des Totschlags) straipsnyje įtvirtinta privilegijuoto nužudymo sudėtis, o § 216 straipsnyje - atsakomybė už gyvybės atėmimą nukentėjusiojo prašymu (vok. - Tötung auf Verlangen). Tiesioginis sveikatos sutrikdymas, vok. - Körperverletzung), § 224 (Kvalifikuotas sveikatos sutrikdymas, vok. - Gefährliche Körperverletzung), § 225 (Priešiingas teisei elgesys su globotiniu, vok. - Mißhandlung von Schutzbefohlenen), § 226 (Sunkus sveikatos sutrikdymas, vok. - Schwere Körperverletzung), § 228 (Sutikimas, vok. - Einwilligung) straipsniuose. Tiesioginis - jei kaltininkas siekė nukentėjusiojo mirties ir visiškai nesvarbu, ar jis buvo įsitikinęs, kad nukentėjusiajam gyvybė bus atimta, ar tik numatė tokią galimybę. Tiesioginis - kaltininko veikoje siekė sutrikdyti sveikatą, veika bus vertinama kaip sveikatos sutrikdymas, padarytas turint ketinimą. Tiesioginis - tiesioginis. Tiesioginis - sąmoningumo momentas). Tiesioginio sveikatos sutrikdymo atveju kaltininkas turi žinoti ar neabejotinai numatyti sveikatos sutrikdymą kaip savo elgesio rezultatą. Tiesioginis - kaltininkas suvokė nukentėjusiojo nužudymo galimybę ir, nors kaltininkui tokie padariniai nebuvo reikalingi, jis su jais susitaikė. Sveikatos sutrikdymo atveju kaltininkas turi suvokti sveikatos sutrikdymo galimybę ir būti su juo susitaikęs. Šioje formoje ir valinis, ir intelektualinis momentas pasireiškia lygiai.
Kaip jau buvo minėta, Vokietijos įstatymų leidėjas įtvirtino atsakomybę ir už neatsargiai padarytas nusikalstamas veikas žmogaus gyvybei ir sveikatai. Šiuo aspektu paminėtini du Vokietijos BK straipsniai: § 222 straipsnis (vok. - Fahrlässige Tötung), numatantis atsakomybę už neatsargią gyvybės atėmimą, bei Vokietijos BK § 229 straipsnis (vok. - Fahrlässige Körperverletzung), įtvirtinantis neatsargaus sveikatos sutrikdymo sudėtį.
Aukščiau baudžiamosios teisės doktrinoje skiriamos dvi neatsargumo formos: nusikalstamas pasitikėjimas ir nusikalstamas nerūpestingumas. Tiesioginis - tikisi, kad tokie padariniai nekils. Tuo tarpu nusikalstamai nerūpestingai kaltininkas elgiasi tuomet, kai konkretaus veikimo ar neveikimo atveju nesilaiko rekomenduojamo rūpestingumo ir tokiu būdu, net nesuvokdamas to, sukelia pavojingus padarinius, t. y. atima gyvybę nukentėjusiajam ar sutrikdo jam sveikatą.
Pastebėtina, jog vokiečių baudžiamosios teisės teorijoje neatsargios kaltės rūšys pagal turinį yra labai artimos Lietuvos baudžiamajame įstatyme įtvirtintoms neatsargios kaltės rūšims. Bene esminis skirtumas nuo Lietuvos nusikalstamos veikos žmogaus gyvybei ir sveikatai sistemos yra tai, jog Vokietijos BK numato nusikaltimą žmogaus sveikatai, kuris įtvirtina mišrią kaltės formą - BK § 227 straipsnyje numatytas sveikatos sutrikdymas, sukėlęs mirtį (vok. - Körperverletzung mit Todesfolge). Tiesioginis - o gyvybės atėmimo atžvilgiu - neatsargiai. Lyginant su Lietuva, paminėtina, jog panaši sudėtis įtvirtinanti norma buvo numatyta senajame 1961 m. BK. Šiuo metu tokio nusikaltimo Lietuvos baudžiamajame įstatyme nerasime.
Gretinant Lietuvos ir Vokietijos baudžiamuosius įstatymus pastebimas dar vienas svarbus skirtumas - Vokietijos BK § 323a straipsnyje (Visuotinis apsvaigimas, vok. - Vollrausch) numatyta atsakomybė asmeniui, kuris sąmoningai apsvaigimo tikslais vartoja alkoholį ar narkotines medžiagas, ir dėl to apsvaigimo būklės, ar dėl neatsargumo sukelia sau apsvaigimo būseną ir būdamas tokioje būsenoje padaro nusikalstamą veiką. Apibendrinant galima teigti, jog Vokietijos BK įtvirtintas nusikalstamos veikos žmogaus gyvybei ir sveikatai skirstymas pagal kaltės formą yra ganėtinai panašus į tą, kuris numatytas Lietuvos Respublikos BK. Tiesioginės rūšys, kuriomis gali būti padaromos šios kategorijos nusikalstamos veikos, atžvilgiu - jos Vokietijos baudžiamojoje teisėje yra išskiriama daugiau nei Lietuvoje. Tuo tarpu tiek pagal Lietuvos, tiek pagal Vokietijos baudžiamąjį teisę neatsargios veikos žmogaus gyvybei ir sveikatai gali būti padarytos dvejomis neatsargios kaltės rūšimis - tiek dėl nusikalstamo pasitikėjimo, tiek dėl nusikalstamo nerūpestingumo.
Bendrosios teisės tradicijos valstybės
Bendrosios teisės tradicijos valstybėse, apibrėžiant nusikaltimus žmogaus gyvybei, vartojamas terminas homicide, kuris apima visus neteisėtus gyvybės atėmimo atvejus. Nusikaltimai žmogaus gyvybei yra skirstomi į dvi kategorijas: kvalifikuotus nužudymus (angl. murder) ir nužudymus (angl. manslaughter). Visų pirma, kalbant apie kvalifikuotą nužudymą, pabrėžtina, kad anglosaksų teisėje jis apibūdinamas kaip neteisėtas gyvybės atėmimas turint išankstinį nusikalstamą ketinimą (angl. malice aforethought), kurio pagrindas - noras nužudyti arba sunkiai sutrikdyti sveikatą. Ši aplinkybė turi būti apgalvota iš anksto, vykdant veiką. Tai svarbus kriterijus, padedantis atskirti kvalifikuotą nužudymą nuo kitų gyvybės atėmimo atvejų. Tai anglosaksų teisės ypatumas, nes pagal Lietuvos ir Vokietijos baudžiamąją teisę šios aplinkybės nustatymui didelės reikšmės neteikiama. Tiesioginis - noras nužudyti arba sunkiai sutrikdyti sveikatą. Tai nepakanka, norint asmenį patraukti atsakomybėn dėl nužudymo.
Visi kiti neteisėti gyvybės atėmimo atvejai, kurie nepripažįstami kvalifikuotais nužudymais (angl. murder), anglosaksų teisėje vertinami kaip lengvesnis nusikaltimas žmogaus gyvybei - nužudymas (angl. manslaughter). Šis nusikalstama veika yra skirstoma į dvi rūšis: savanoriškas (angl. voluntary manslaughter) ir nesavanoriškas (angl. involuntary manslaughter) nužudymas. Pirmoji šio nusikaltimo rūšis (angl. voluntary manslaughter) apibūdinama kaip tyčinis gyvybės atėmimas esant tam tikroms aplinkybėms, kurios sušvelnina kaltę (angl. provocation). Šių aplinkybių buvimas nulemia, jog kaltininko veika vertinama ne kaip kvalifikuotas nužudymas, o kaip lengvesnis nusikaltimas žmogaus gyvybei. Šiuo aspektu paminėtina, jog kai kurie savanoriško nužudymo atvejai Lietuvoje būtų kvalifikuojami kaip, pavyzdžiui, nužudymas labai susijaudinus pagal Lietuvos Respublikos BK 130 straipsnį. Nesavanoriško nužudymo rūšis (angl. involuntary manslaughter) apima atvejus, kai gyvybė buvo atimta neatsargiai. Aukščiau nukentėjusiajam gyvybė buvo atimta. Veika yra vertinama kaip šis nusikaltimas žmogaus gyvybei tuomet, kai kaltininkas gyvybę kitam žmogui atima dėl neteisėto bei pavojingo veiksmo (angl. unlawful and dangerous act), dėl rizikingumo (angl. recklessness) ar dėl didelio nerūpestingumo (angl. gross negligence). Pagal anglosaksų teisę asmuo traukiamas atsakomybėn už gyvybės atėmimą dėl neteisėto ir pavojingo veiksmo (angl. unlawful and dangerous act), arba veikė rizikingai (angl. recklessness). Šiuo atveju, net ir nežinant tokių padarinių, bet suvokiant, kad veika gali sukelti žmogaus mirtį, kuri atsirado kaip tokio jo elgesio pasekmė. Pažymėtina, jog šiuo atveju nėra būtina nustatyti, kad jis numatė sunkaus sveikatos sutrikdymo ar mirties riziką. Tuo tarpu rizikingo nužudymo (angl. recklessness manslaughter) atveju jau yra reikalaujama nustatyti, kad kaltininkas numatė akivaizdžią ir rimtą (angl. substantial and obvious risk) riziką gyvybei, tačiau vistiek ją prisiėmė. Tai reiškia, jog kaltininkas, net ir žinodamas, kad ji egzistuoja, vistiek jos neišvengė. Ši pavojingas padarinys - rizika, vistiek neatsisakė daryti veikos, galima teigti, jog ši nužudymo forma yra pavojingesnė nei nužudymas dėl neteisėto ir pavojingo veiksmo. Lyginant su kontinentinėje teisėje skiriamomis kaltės formomis, paminėtina...
PSO abortų priežiūros gairės: įstatymų ir politikos rekomendacijos – abortų reguliavimas
Nė vienas žmogus pats sau neįkvėpė gyvybės ir pats savęs nesukūrė, taip pat nė vienas žmogus vien savo valios aktu negali pratęsti savo gyvybės neribotai. Gyvybė žmogui yra trapi duotybė, tarsi dovana, kurią, pradėdamas savo žmogiškosios egzistencijos kelią, gauname kiekvienas. Todėl žmogaus teisė į gyvybę yra neabejotinai pati reikšmingiausia iš visų prigimtinių žmogaus teisių. Ji atsispindi visuose pagrindiniuose tarptautiniuose žmogaus teisių kataloguose ir aukščiausios galios nacionaliniuose teisės aktuose - konstitucijose. Tokio pobūdžio tyrimą suaktualino 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriuo buvo patvirtintas Nėštumo nutraukimo paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos aprašas. Naujoji redakcija išdėstė ir pakeitė iki tol galiojusią Nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarką. Straipsnyje daugiausia koncentruojamasi į teisinę žmogaus gyvybės apsaugos iki gimimo problematiką.
Naudojami analitinis, dedukcinis, loginis, lyginamasis ir sisteminis teisės mokslinio tyrimo metodai. Pirmoje dalyje, remiantis Konstitucijos nuostatomis ir aktualia Konstitucinio Teismo jurisprudencija, analizuojamas ir atskleidžiamas konstitucinių teisės į gyvybės apsaugą garantijų turinys. Antroje dalyje pagal minėtas konstitucines garantijas vertinamas nėštumo nutraukimą reglamentuojančių nuostatų Lietuvoje teisėtumas, trečiojoje - kai kurių su neteisėtu abortu susijusių Baudžiamojo kodekso nuostatų konstitucingumas.
tags: #teismu #praktika #neteisetas #abortas #nusikaltimo #objektas
