Institucinės globos pertvarka Lietuvoje yra ilgalaikis procesas, kurio pagrindinis tikslas - užtikrinti vaikams saugią ir tinkamą aplinką augti, vystytis ir tobulėti. Ši pertvarka apima vaikų globos įstaigų reorganizavimą, siekiant pereiti nuo institucinės globos prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamų paslaugų. Tai reikalauja daug laiko ir išteklių, tačiau yra būtina, kad vaikai augtų kuo artimesnėje šeimai aplinkoje.
Istorinis kontekstas ir pertvarkos pradžia
Vaikų globos institucijos Lietuvoje turi ilgą istoriją. Pirmosios vaikų ugdymo įstaigos pradėtos kurti dar XVIII amžiuje. Per šimtmečius keitėsi institucijų tipai ir jų veiklos principai. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, vaikų ir kūdikių namai buvo pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus. Nuo 2015 m. prasidėjo visos vaikų globos sistemos reforma, kurios pagrindinis siekis - sumažinti institucinės globos priklausomybę ir didinti bendruomenines bei šeimos pagrindu teikiamas paslaugas.
2014 metais, pradėjus institucinės globos pertvarką, dideliuose vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 3,5 tūkst. vaikų. Uždarinėti tuomet Lietuvoje veikusius 95 vaikų globos namus buvo pradėta 2014 m. Šiuo metu norime drąsiai paskelbti apie tokių namų uždarymą.
Pokyčiai institucinės globos pertvarkos metu
Vykdant institucinės globos pertvarką, įstaigos reorganizuojamos ir prijungiamos prie kitų centrų. Pavyzdžiui, Saugų vaikų globos namai nuo 2021 m. sausio 1 d. buvo prijungti prie BĮ Vaiko gerovės ir globos centro. Šiame centre įkurti bendruomeniniai vaikų globos namai ir šeimynos. Nuo 2024 m. liepos 1 d. įstaigai yra išduota licencija paslaugai teikti.
Gruodžio pabaigoje uždaromi Šakių, Kupiškio ir Kauno rajonuose likę paskutiniai vaikų globos namai. Jų globotiniai perkeliami į šeiminius namus - butus ar individualius namus, kuriuose gali gyventi iki aštuonių vaikų. Tokie pokyčiai ne tik suteikia galimybę vaikams augti mylinčioje ir palaikančioje šeimos aplinkoje, taip stiprinant jų emocinę gerovę, bet taip pat prisideda ir prie bendruomenės stiprinimo bei atsakingo vaikų priežiūros užtikrinimo.
Didžioji dalis jau uždarytų įstaigų globotinių šiuo metu gyvena šeimose: pas globėjus, budinčius ar nuolatinius globotojus bei šeimynose. Ministrės teigimu, siekiant užtikrinti svarbiausias vaiko teises ir poreikius, paslaugas reikia teikti ne tik šeimoms, išgyvenančioms krizę, bet ir šeimoms, kuriose auga be tėvų globos likę vaikai.
Šeimynų ir bendruomeninių namų vaidmuo
Lietuvoje 2018 m. startavo globos centrai, kurių šiuo metu yra 66. Atsirado profesionalių globotojų institutas - budintys ir nuolatiniai globotojai, aktyviai buvo stiprinama šeimynų veikla, taip pat dalis vaikų apsigyveno šeiminiuose namuose. Šiuo metu turime 177 šeiminius namus, kuriuose auga 1032 vaikai.
Uždarius visus vaikų globos namus, gruodžio mėn. pabaigos duomenimis, Lietuvoje veikė 177 šeiminiai namai, kuriuose šiuo metu gyvena 1032 tėvų globos netekę vaikai, iš kurių - 843 vyresni nei 10 metų amžiaus. „Šeiminiai namai, kuriuose vidutiniškai gyvena po šešis vaikus, yra kur kas tinkamesnė vieta vaiko raidai ir socialinių įgūdžių ugdymui, nei vaikų globos namai. Čia jiems skiriama daugiau dėmesio, mokoma savarankiškumo, vaikai gyvena lyg namuose ir yra atsakingi už savo gyvenamą vietą. Visgi nėra saugesnės ir stabilesnės vietos vaikams nei šeima - globėjų ar rūpintojų, nuolatinio globotojo ar šeimynos“, - kalbėjo R. Ladauskienė.
Statistika ir iššūkiai
Skaičiuojama, kad per dvidešimtmetį globojamų vaikų skaičius institucijose sumažėjo šešis kartus. 2002 m. vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 6,7 tūkst. vaikų, 2014 m. - daugiau nei 3,5 tūkst. globotinių. Šiuo metu kiek daugiau nei 1 tūkst. vaikų gyvena šeimos aplinkai artimuose šeiminiuose namuose. Naujausiais duomenimis, Lietuvoje yra daugiau nei 3 tūkst. fizinių vaiko globėjų rūpintojų, 251 budintis globotojas, 54 šeimynos ir 9 nuolatiniai globotojai.
Nors atsiranda vis daugiau žmonių, norinčių tapti globėjais, jų paieška išlieka dideliu iššūkiu. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, lyginant 2016-18 duomenis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja. 2018 m. pabaigoje didžioji dalis, t. y. 5249 vaikai (64 %), tėvų globos netekusių vaikų buvo globojami šeimose, 394 vaikai (5 %) - šeimynoje, 2 419 vaikų (30 %) - globos įstaigose.
2025 metų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos veiklos ataskaitos pristatymas
Bendradarbiavimas ir ateities perspektyvos
Socialinių paslaugų srityje vyksta aktyvus bendradarbiavimas tarp įstaigų, globos centrų ir savivaldybių. Reguliariai rengiami susitikimai, kurių tikslas - aptarti sudėtingesnius atvejus, stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, mokytis iš patirčių bei kartu ieškoti geriausių sprendimų. Taip pat organizuojamos konferencijos, skatinančios diskusijas apie sėkmingą globą.
Įgyvendinamas projektas „Jaunuolių palydėjimas į savarankišką gyvenimą“, kurio tikslas - vystyti palydėjimo paslaugas jauniems žmonėms, besiruošiantiems palikti ar neseniai palikusiems socialinės globos įstaigas. Tokie projektai padeda užtikrinti, kad vaikai, palikdami institucijas, būtų tinkamai paruošti savarankiškam gyvenimui.
Menininko Artūro Morozovo paroda-manifestas „Tada, kai pamačiau Tave“ atskleidžia globojančių šeimų kasdienybę ir ragina pagalvoti apie tai, ką kiekvienas galėtume duoti vaikams. Menininko įsitikinimu, kiekvienas vaikas turi augti šeimoje.
