Abortas yra medicininis terminas, reiškiantis nėštumo nutraukimą. Lietuvoje (ir didžiojoje dalyje Europos Sąjungos) jis gali būti atliekamas pagal nėščiosios pasirinkimą iki 12-os nėštumo savaitės. Esant medicininių indikacijų, kai yra pavojus moters ir vaisiaus gyvybei bei sveikatai, abortas gali būti atliekamas ir vėliau (iki 22-os nėštumo savaitės). Tai yra atliekama remiantis dar 1994 m. įsakymu.
Nors Lietuvoje abortų draudimas nėra įteisintas, diskusijos dėl jo ribojimo ar griežtinimo vyksta nuolat. Viena vertus, dalis visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų siekia labiau apsaugoti vaisiaus gyvybę, siūlydamos griežtinti įstatymus ir apsunkinti abortų prieinamumą. Kita vertus, daugelis mano, kad valstybė neturėtų kištis į asmeninius žmonių sprendimus dėl nėštumo nutraukimo, o svarbiausia yra užtikrinti saugias ir prieinamas paslaugas.
Moterys ir abortų sprendimai
Daugeliui moterų sprendimas nutraukti nėštumą nėra lengvas. Dažnai jį lemia sudėtingos aplinkybės, tokios kaip santykių su partneriu problemos, finansiniai sunkumai ar netikėtas nėštumas. Olga, trijų vaikų mama, dalijasi savo patirtimi: „Laukiausi nuo žmogaus, su kuriuo buvo nutrauktas romantinis ryšys. Tai tikimybė, kad auginsiu viena, buvo labai didelė. Išsigandau. Galvojau nutrauksiu ir viskas bus labai paprasta.“ Laimei, ji sulaukė draugių palaikymo ir dabar džiaugiasi savo sprendimu. „Kiekvienas mano vaiko gimtadienis - jau 4 šventėm - galima sakyti, man yra ypatinga šventė. Kai aš pagalvoju, kad šito žmogaus galėtų nebūti, net šiurpas nueina.“
Tačiau ne visos moterys sulaukia palaikymo. Krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė pastebi, kad dažnai moterys ryžtasi abortui nesulaukusios paramos ir vėliau gailisi. „Negali susitaikyti su ta patirtimi ir netektimi. Dažnai jos sako, kodėl aš paskubėjau, kodėl manęs niekas nepalaikė, jos bando atsukti laiką atgal.“ Kai kurios moterys atskleidžia, kad nutraukti nėštumą jas pastūmėjo partneris. „Tos moterys, kurios pradeda svarstyti abortą, arba yra santykiai labai prasti su vyru, nuo kurio laukiasi, tas vyras nenori to vaiko ir sako, tu čia pati spręsk, nieko nenoriu girdėt, eik susitvarkyk“, - pasakoja Z. Tomilinienė. Šeimos gydytojas Ričardas Červin antrina: „Dažniausiai girdžiu vyrų spaudimą. Kartais mes tarp gydytojų sakom, čia yra ne tiek moterų norimas dalykas, kaip vyrų.“
Diskusijos dėl teisės aktai ir prieinamumo
Lietuvoje kasmet atliekama apie porą tūkstančių abortų. Šiuo metu nereikia mokėti už abortą, jei jis rekomenduojamas atlikti dėl medicininių priežasčių arba po išprievartavimo. Tačiau kai kurios nevyriausybinės organizacijos siekia, kad būtų ribojamas nemokamas abortų prieinamumas, jei jie nėra atliekami dėl sveikatos priežasčių. Jos taip pat baiminasi, kad priėmus Reprodukcinės sveikatos įstatymą, kuris leistų moterims atlikti abortą nemokamai, šių procedūrų padaugės. Šios organizacijos parengė peticiją ir renka parašus, ketindamos ją teikti Seimui.
Viena iš projekto rengėjų, Birutė Vėsaitė, tokiam būgštavimui nepritaria. Pasak jos, jei kontracepcija taptų labiau prieinama ir nemokama, ypač jaunoms ir socialiai remtinoms moterims, abortų skaičius sumažėtų. „Jeigu mes padarysime kontracepciją labiau prieinamą ir nemokamą - ypatingai jauno amžiaus ir socialiai remtinoms moterims - tai ir tų abortų sumažės per pusę“, - teigia politikė.
Taip pat kyla susirūpinimas dėl nepilnamečių teisės gauti medicinines paslaugas be tėvų žinios. Vyriausybininkai nerimauja, kad naujasis įstatymas pažeis tėvų teises, leisdamas paauglėms, sulaukusioms 16 metų, atlikti abortą be jų sutikimo. Tačiau, anot Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, nuo 16 metų galima kreiptis į ginekologą be tėvų žinios.
Medikamentinis abortas ir jo prieinamumas
Viena iš svarbių diskusijų temų yra medikamentinio aborto įteisinimas ir prieinamumas. Nors Lietuvoje medikamentinis abortas yra legalus jau keletą metų, jo prieinamumas vis dar kelia klausimų. Bendra.lt atliktas tyrimas atskleidė, kad moterys, norinčios nutraukti nėštumą medikamentiniu būdu, susiduria su įvairiomis problemomis: informacijos trūkumu, sunku rasti gydymo įstaigas, kurios teikia šią paslaugą, ir kartais neteisinga informacija apie procedūrą.
Dalis asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios galėtų teikti mokamą nėštumo nutraukimo paslaugą, jos neteikia. Tai gali būti susiję su gydytojų etinėmis nuostatomis, įstaigos vidaus politika ar tiesiog informacijos trūkumu. Higienos institutas neturi atskirų duomenų apie vaistinio nėštumo nutraukimą, nes jam nėra numatyto atskiro kodo. Tai apsunkina statistikos rinkimą ir paslaugos prieinamumo vertinimą.
Nors Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja paprastinti medikamentinio aborto prieinamumą, Lietuvoje galiojantys reikalavimai kai kurioms įstaigoms sukuria perteklinius barjerus. Dėl šių reikalavimų mažesnėse savivaldybėse procedūra dažnai negali būti atlikta, nes vietinės gydymo įstaigos neturi reikiamos licencijos.
Ar abortas turėtų būti legalus? | Dirbtinio intelekto diskusija tarp medicinos ekspertų
Paslaugų kainos ir prieinamumas
Nėštumo nutraukimo paslaugų kainos Lietuvoje labai skiriasi priklausomai nuo gydymo įstaigos tipo ir pasirinktos procedūros. Privačiose klinikose kainos svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo procedūros ir papildomų paslaugų. Viešosiose gydymo įstaigose chirurginio nėštumo nutraukimo kainos yra daug mažesnės, tačiau medikamentinio aborto atveju pacientės dažniausiai pačios įsigyja vaistus, o vizitas ir konsultacija gali būti apmokami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, jei pacientė yra apdrausta.
Svarbu pažymėti, kad jei gydymo įstaiga negali suteikti pageidaujamos paslaugos, pacientė turi būti nukreipta į įstaigą, kurioje ši procedūra atliekama. Tačiau ne visos įstaigos laikosi šios taisyklės, o informacijos apie paslaugų prieinamumą dažnai trūksta.
Dauguma Lietuvos gyventojų, remiantis visuomenės nuomonės apklausomis, nepritaria abortų reguliavimo griežtinimui. Visuomenė vis labiau supranta, kad svarbu ne tik draudimai, bet ir visuomenės, ypač jaunimo, sveika gyvensena, lytinis ugdymas ir pasirengimas šeimai.
