Benjaminas Burba - tai vardas, kuris skamba ne tik medicinos, bet ir visuomeninėje erdvėje, ypač kalbant apie psichikos sveikatos priežiūros Lietuvoje iššūkius ir pažangą. Šis straipsnis skirtas nušviesti iškilaus Lietuvos medicinos specialisto Benjamino Burbos gyvenimą ir veiklą. Jame remiamasi įvairiais šaltiniais, siekiant pateikti išsamų ir informatyvų pasakojimą apie jo profesinį kelią, mokslinius pasiekimus ir indėlį į Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą.
Asmenybė ir jos savybės
Kai kurie šaltiniai teigia, kad vardas Benjaminas stiprina lyderio sugebėjimus, suteikia plačios atviros natūros, įžvalgos, gebėjimo sukaupti žinių apie gyvenimo paslaptis ir jas panaudoti praktiškai. Toks žmogus tampa analitiškesnis, sugeba giliau įsiskverbti į reiškinių esmę, atsiranda noras veikti ryžtingiau. Tai rodo savo teisių žinojimą, nepajudinamą valios galią, suteikiančią nepriklausomybės, individualumo, originalumo ir išradingumo savybių. Mėgstama keliauti, lengvai įsisavinamos užsienio kalbos.
Kita vertus, apibūdinamas ir kaip rami bei mąsli asmenybė, atsidavusi meilei, siekianti harmonijos pasaulyje. Toks žmogus išreiškia estetinius principus visose srityse, myli kiekvieną - vienoda ir nešališka meile. Vaikystėje jis visada lydimas geriausių draugų, pritraukia kitus savo magnetizmu ir grožiu. Gyvenimo būdas yra artistiškas, jaučiamas poreikis būti reikalingu ir laimingiausias būna tada, kai yra įtraukiamas į kokį nors projektą ar procesą.
Profesinė karjera ir darbo patirtis
Profesinė B. Burbos darbo patirtis siekia nuo 2011 m. Jis dirbo įvairiose Lietuvos vietovėse: Vilniuje (S. Žukausko g.), Kaune (Miško g.), Klaipėdoje (Naujoji Uosto g. ir Dragūnų g.), bei Kretingoje (J. Basanavičiaus g.). Jo darbovietės 2005-2011 m. buvo Vilniuje, S. Žukausko g., o 2011-2015 m. - Kaune, Miško g.
VšĮ Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centre veikia Psichikos sveikatos centras, kuriame gyventojams teikiama ambulatorinė psichikos sveikatos medicininė, socialinė bei psichologinė pagalba. Psichikos sveikatos kabinetuose dirba komanda, kurią sudaro gydytojai psichiatrai: E. Bykova, B. Burba, A. Dudutis; medicinos psichologės: K. Šlapikė, A. Liegė; socialinė darbuotoja: K. Kašinskienė; bendrosios praktikos slaugytojos: S. Jakutytė, V. Šlapikė. Asmenys, turintys psichikos sveikatos, psichologinių problemų, sergantys psichikos ligomis bei jų šeimų nariai ar artimieji yra konsultuojami sveikatos priežiūros, medikamentinio gydymo bei socialiniais klausimais. Atliekama psichologinė diagnostika, išduodamos pažymos apie asmens psichikos sveikatos būklę.
Mokslinė veikla ir publikacijos
Benjaminas Burba yra ne tik praktikuojantis gydytojas psichiatras, bet ir aktyvus mokslininkas. Jis yra Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) konsultantas psichiatrijai, Kauno medicinos universiteto (KMU) Psichiatrijos klinikos gydytojas psichiatras docentas.
B. Burba aktyviai dalyvavo mokslinėje veikloje, ypač tiriant smurto patirtis tarp Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų. Jis dalyvavo 2011-2012 m. moksliniame tyrime ,,Medikų patiriamo smurto ypatumai“. Taip pat minimas Reeder streso vertinimo skalės naudojimas medicinos studentams.
Jo publikacijos apima tokias temas kaip:
- Gudiene D., Burba B. Mental disorders and their relation to brain lesion location: diagnostic problems.
- Burba B., Gudienė D. Markevičiūtė A., Klimavičius D., Leskauskas D. Peculiarities of bipolar disorder in adolescents.
Dalyvavimas konferencijose ir seminaruose
B. Burba nuolat tobulino savo profesinę kvalifikaciją dalyvaudamas įvairiuose renginiuose. Jis dalyvavo Vilniaus universiteto gydytojų kompetencijų ir kvalifikacijos tobulinimo kursuose, kuriuose nagrinėjo bipolinio sutrikimo gydymo iššūkius, tendencijas ir perspektyvas psichiatrijoje bei psichikos ligų diagnostikos ir gydymo naujoves.
Psichikos sveikatos priežiūros problemos Lietuvoje
Šiame straipsnyje apžvelgiama vaikų psichiatro Benjamino Burbos veikla, atsiliepimai apie jo darbą bei aptariami psichikos sveikatos priežiūros Lietuvoje iššūkiai, remiantis pacientų patirtimi ir ekspertų nuomone. Nepaisant teigiamų atsiliepimų apie atskirus specialistus ir klinikas, Lietuvoje vis dar egzistuoja nemažai problemų, susijusių su psichikos sveikatos priežiūra. Viena iš jų - stigmatizacija ir visuomenės požiūris į psichikos ligonius. Dalis visuomenės vis dar įsitikinusi, kad psichikos ligoniai turi būti izoliuoti, ypač tokių nuomonių padaugėja, kai psichikos liga sergantis žmogus įvykdo nusikaltimą.
Priverstinis gydymas: dilemos ir iššūkiai
Priverstinis psichikos ligonio gydymas yra sudėtingas etinis ir teisinis klausimas. Priverstinai gydyti psichikos ligonį, jei jis nekelia grėsmės sau ir aplinkiniams, medikai negali. Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas ir Civilinis kodeksas numato, kad prievarta galima gydyti tik tada, kai žmogus pavojingas sau, aplinkiniams ar turtui. Nors tokios teisinės normos, grįstos žmogaus teisių principais, egzistuoja visame Vakarų pasaulyje ir sumažina galimybes piktnaudžiauti, tačiau esant sudėtingai biurokratinei psichikos ligonio priverstinės hospitalizacijos sistemai, klaidos turbūt neišvengiamos.
Kauno apskrities ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės direktorės pareigas laikinai einanti Zita Liubertienė tvirtina: "Jei ligonis nesutinka būti gydomas, psichiatras neturi jokios veiksmų laisvės. Viskas priklauso nuo asmens sutikimo arba nesutikimo." Ji teigia, kad jei valstybė skirtų daugiau lėšų bei dėmesio ir psichikos sutrikimų turintiems žmonėms būtų pakankamai dienos centrų, socialinių paslaugų, tragiškų nelaimių, kai nusikalsta psichikos ligonis paūmėjus ligai, galbūt būtų mažiau. Be to, psichikos ligonius, pasak D.Kašubienės, reikia ne tik gydyti vaistais, bet ir suteikti jiems daugiau paslaugų: psichosocialinės reabilitacijos, psichologų konsultacijų, kad ligonis būtų integruotas į visuomenę.
Autizmo diagnostika ir gydymas
Pasaulyje ir Lietuvoje daugėja vaikų, kuriems diagnozuojamas autizmas. Nūnai pasaulyje autizmas kasmet diagnozuojamas vienam procentui vaikų. Lietuvoje statistikos neturime. Suaugusiųjų psichiatrai gali nemokėti diagnozuoti autizmo, nes tai vaikystės liga. Be to, atskirti ją nuo intelekto sutrikimo labai sudėtinga. Visi intelekto sutrikimų turintys žmonės turi ir autizmo simptomų. Jei pacientas negali kalbėti, nesuvokia, kaip elgtis, turi socialinio bendravimo problemų, galima įtarti, kad jis - autistas. Svarbu kuo anksčiau nustatyti diagnozę.
Vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų, reikalinga sisteminga ir nuolatinė pagalba. Efektyvios metodikos nekompensuojamos valstybės biudžeto ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, jos prieinamos mažiau nei 1 proc. Ypač trūksta vaikų ir paauglių psichiatrų.
Psichikos sveikata: nėra jokio „mes“ ir „jie“. Yra tik „mes visi“. Ugnė Grigaitė
Pacientų atsiliepimai
Pacientai itin teigiamai vertina kai kurių klinikų personalą ir gydytojus. Dažnai pabrėžiamas malonus aptarnavimas, profesionalumas ir rūpestingumas. Tokie atsiliepimai rodo, kad pacientams svarbu ne tik medicininė pagalba, bet ir žmogiškas ryšys su gydytojais bei personalu.
Ateities perspektyvos
Artimiausiu metu Seime bus svarstoma Lietuvos psichiatrijos strategija. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja Dangutė Mikutienė teigia, kad ją patvirtinus bus rengiamas priemonių planas ir įstatymo pakeitimai, kad būtų aiškiai funkcionuojanti sistema, galinti padėti šeimai. Ji taip pat pabrėžia, kad siekiant išvengti nelaimių, kai psichikos ligonis nužudo artimą žmogų, turi aktyviai dirbti socialinės, psichologinės, vaikų teisių tarnybos, mokyklų psichologai.
tags: #benjaminas #burba #gimimo #data
