Skaitymas - tai tiltas į visai kitą pasaulį, kuriame gausu nuostabių personažų, netikėčiausių įvykių, daug spalvų ir įdomaus veiksmo. Lyginant su suaugusiais, vaikai turi žymiai geresnę vaizduotę - taigi knygos vaikams gali suteikti tikrai daug laimės.
Yra nustatyta, jog knygų skaitymas teigiamai veikia mažųjų raidą, todėl raginkime savo atžalas skaityti.
Knygos ikimokyklinio amžiaus vaikams: nuo garsų iki sudėtingesnių siužetų
Rekomenduojame rinktis spalvingas ir ryškias knygeles, o dar geriau - jeigu jos būtų su garsais! Vaikus iki penkerių metų labiausiai sudomina tai, kas jiems yra atpažįstama, todėl verta atkreipti dėmesį į knygelių tematiką. Vaikų knygos galėtų vaizduoti tam tikrus daiktus, gyvūnus, spalvas, skaičius, garsus. Patariama pasirinkti tokias knygas, kuriose istorijos būtų pasakojamos paprastai, o išreiškiamos frazės - nesudėtingos ir dažnai atkartojamos. Vaikams iki penkerių metų puikiai tinka ir paprastai sueiliuoti kūriniai.
Tokio amžiaus mažiesiems - labai svarbu patiems kažką atrasti ir išmokti, todėl geriausios knygos vaikams yra tokios, kurios padėtų sužinoti vis naujų dalykų! Vaikiškos knygos turėtų būti spalvingos ir nenuobodžios, o istorijos jau šiek tiek įdomesnės ir sudėtingesnės - skatinančios mąstyti.
Tautosakos ir grožinės literatūros reikšmė vaikų ugdymui
Lietuvių literatūros ištakos yra tautosaka. Iki rašytinės literatūros atsiradimo jos žanrai (dainos, pasakos, padavimai, lopšinės, įvairūs žaidinimai, garsažodžiai) buvo vaikų etinio ir estetinio ugdymo šaltinis. Vaikams ir vaikų sukurta lietuvių tautosaka surinkta įvairių autorių ir išleista rinkiniais.
Rašytinė litetatūra vaikams atsirado iš religinių raštų (Biblija, giesmynai, šventųjų gyvenimų aprašymai, katekizmai, elementoriai, spausdinti šventųjų paveikslai mitinėmis temomis). Elementoriuje Mokslas skaytima rašto lękiško del mažu vaykialu (1763 21766) išspausdintas pirmasis religinis eilėraštis Kaledaytis del mažu vaykielu. Pirmąją knygą vaikams su 23 paveikslėliais parengė K. Vizgirda (Bibliie diel vayku lenkiškai yr letuviškay 1823).
Pirmoji Europoje iliustruota knyga vaikams (J. A. Komenskio Juntamųjų daiktų pasaulis paveiksluose / Orbis sensualium pictus 1658) turėjo įtakos K. R. Nezabitauskio‑Zabičio elementoriaus Naujas mokslas skaytima diel mažū vaykū Žemayčiu yr Lietuvos su 51 paveykslays (1824) struktūrai, iliustracijoms ir turiniui. J. Šulcas išleido pirmąją pasaulietinio turinio knygą lietuvių kalba - Ezopo pasakėčios (1706). Pasirodė pirmosios pasakėčios, artimos kaimo vaikams (knyga Šešes pasakas Symona Stanevičes žemayče yr antras šešes Kryžža Donalayčia lituvynynka prusa 1829).
S. Daukantas išleido elementorių Abeciela lijtuviu, kalnienų ir žiamajtių kalbos (1842), kuriame įtraukta smulkiosios tautosakos - patarlių, priežodžių, mįslių ir užduočių saviugdai, t. p. Originalių ir iš vertimų sulietuvintų pasakėčių parašė V. Kudirka, P. Arminas‑Trupinėlis ir kiti. Pasakėčių pobūdis (trumpi, lengvai skaitomi tekstai) skatino fabulinę vaikų literatūrą.
Pasaulietinė vaikų literatūra pradėjo klostytis 19 amžiuje. Ji buvo didaktinės krypties. Didaktinės literatūros pradininkas M. Valančius sukūrė išraiškingų portretų, dialogų, humoristinių situacijų (pasakos Guvus Vincė, Mikė melagėlis ir kitos). 9 a. pabaigoje-20 a. pradžioje pasirodžiusiose mokslo populiarinamosiose apybraižose plito scientizmo idėjos, kurios skatino vaikų fantaziją, ugdė pozityvius idealus, mokė įveikti sunkumus (P. Vileišio biografinė apybraiža Jurgis Stefensonas 1877).
P. Mašiotas suformulavo esminius reikalavimus vaikų literatūrai: estetinė kūrinio vertė, pažintinis, dorovinis pradas, aukšta kalbos kultūra (Varpas 1894 nr. 1). Jo įtvirtinti principai ilgainiui tapo vaikų literatūros tradicija, nors ne visada sutapo su bendrosios literatūros normomis. Gausi P. Mašioto kūryba išleista 40 tomų (grožinė proza, biografinės apybraižos, istorijos, kultūros, mokslo, ekologijos, kelionių vaizdeliai). Vaikų literatūros rašytojas A. Giedrius (1944 pasitraukė iš Lietuvos, nuo 1959 gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose) išleido literatūrinių pasakų, poezijos, pjesių vaikų scenai, beletrizuotų atsiminimų, vertimų.
Laikydamiesi vadinamųjų pedagoginių normų vaikams rašė Žemaitė (Rinkinėlis vaikams 1904), K. Sakalauskas‑Vanagėlis (Dovanėlė 1909, Vaikų šaltinėlis 3 t. 1918-26), Vaižgantas (Mikutis gamtininkas 1926). M. Grigonio Kvietkelis (1913) - pirmasis eilėraščių rinkinys vaikams.
Literatūros raida ir jos atspindys ugdyme
Nuo 2024-2025 mokslo metų visi mokiniai mokosi pagal atnaujintas bendrąsias programas (jas galite rasti puslapyje emokykla.lt), kuriose pateikiamas ir atnaujintas privalomų bei rekomenduojamų autorių pradinukams sąrašas. Skaitomi vertingiausi spausdinti ir skaitmeniniai, kultūrai pažinti svarbūs tautosakos, klasikinės ir šiuolaikinės (lietuvių ir kitų tautų) grožinės vaikų literatūros kūriniai ar jų ištraukos. Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų kaip skaitytojų įvairius poreikius atitinkantys negrožiniai tekstai.
Skaitomi ir aptariami tautosakos bei grožiniai (apie 70 proc.) ir negrožiniai (30 proc.) tekstai. Rekomenduojamos literatūros sąrašu siekiama padėti pradinių klasių mokytojams susiorientuoti vaikų literatūros gausoje ir pasirinkti vertingiausius lietuvių ir kitų tautų autorių vaikų literatūros kūrinius kalbos ugdymo veikloms (lietuvių kalbos ir kitų dalykų pamokose), taip pat mokinių skaitymo laisvalaikiu rekomendacijoms.
Siekiant supažindinti pradinių klasių mokinius su jiems įdomiais kultūros reiškiniais ir plėtoti mokinių kultūrinės raiškos gebėjimus, greta įprastų vaikų literatūros kūrinių formų pateikiami ir kūriniai, kuriems būdingi įdomesni raiškos sprendimai (pvz., bežodė knyga, komiksas, animacinis filmas, knyga su šešėlių teatro vaizdo įrašu, knyga su garso įrašu). Mokytojas, gerai pažindamas savo klasės mokinius, atsižvelgdamas į jų patirtį ir galimybes bei konkrečią ugdomąją situaciją, pats sprendžia, kurie kūriniai (ar jų ištraukos) bus skaitomi su mokiniais per pamokas, o kurie kūriniai bus rekomenduojami mokiniams skaityti savarankiškai laisvalaikiu.
Skaitomi mokinių amžių ir interesus atitinkantys, vertingiausi, asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti svarbūs tautosakos, šiuolaikinės (lietuvių ir kitų tautų) ir klasikinės vaikų literatūros bei tautosakos kūriniai ar jų ištraukos. Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų kaip skaitytojų įvairius poreikius atitinkantys negrožiniai spausdinti ir skaitmeniniai tekstai. Skaitoma ir aptariama: tautosakos bei grožiniai (apie 70 proc.) ir negrožiniai (apie 30 proc.) kūriniai; lietuvių (apie 50 proc.) ir užsienio (apie 50 proc.) vaikų literatūros kūriniai. Daugiau dėmesio skiriama šiuolaikiniams vaikų literatūros kūriniams. Su klasikiniais vaikų literatūros kūriniais susipažįstama pamokose, skaitant ir aptariant drauge su mokytoju.
Savarankiškai skaitomi ir analizuojami negrožiniai tekstai įvairiose aplinkose ir kontekstuose: publicistiniai, dokumentiniai, informaciniai ir įvairialypės informacijos (pvz., filmas, reklama, paveikslėlių istorija, elektroninis tekstas, vaizdo klipas, žemėlapis) tekstai. Rekomenduojamos literatūros sąrašu siekiama padėti pradinių klasių mokytojams susiorientuoti vaikų literatūros gausoje ir pasirinkti vertingiausius lietuvių ir kitų tautų autorių vaikų literatūros kūrinius kalbos ugdymo veikloms (lietuvių kalbos ir kitų dalykų pamokose), taip pat mokinių skaitymo laisvalaikiu rekomendacijoms.
Siekiant supažindinti pradinių klasių mokinius su jiems įdomiais kultūros reiškiniais ir plėtoti mokinių kultūrinės raiškos gebėjimus, greta įprastų vaikų literatūros kūrinių formų pateikiami ir kūriniai, kuriems būdingi įdomesni raiškos sprendimai (pvz., bežodė knyga, komiksas, animacinis filmas, knyga su šešėlių teatro vaizdo įrašu, knyga su garso įrašu). Mokytojas, gerai pažindamas savo klasės mokinius, atsižvelgdamas į jų patirtį ir galimybes bei konkrečią ugdomąją situaciją, pats sprendžia, kurie kūriniai ar jų ištraukos bus skaitomos su mokiniais per pamokas, o kūriniai bus rekomenduojami klasės mokiniams skaityti savarankiškai laisvalaikiu.
Rekomenduojami kūriniai pagal amžiaus grupes
Knygos vaikams iki penkerių metų:
- Spalvingos ir ryškios knygelės, geriausia - su garsais.
- Knygos, vaizduojančios atpažįstamus daiktus, gyvūnus, spalvas, skaičius, garsus.
- Paprastai pasakojamos istorijos, nesudėtingos ir kartojamos frazės.
- Paprastai sueiliuoti kūriniai.
Knygos priešmokyklinukams:
- Spalvingos ir nenuobodžios knygos, skatinančios atrasti ir išmokti naujų dalykų.
- Šiek tiek įdomesnės ir sudėtingesnės istorijos, skatinančios mąstyti.
Knygos vaikams nuo 10 metų:
- Knygos, atitinkančios vaiko charakterio savybes ir pageidavimus (pvz., enciklopedijos, nuotykių istorijos).
- Nerekomenduojamos knygos be teksto, tik su iliustracijomis.
Knygos paaugliams:
- Įdomios istorijos, artimi personažai, įtraukiantys pasakojimai.
- Knygos apie bendraamžių patirtis, mokslinė fantastika, mokslinės knygos, paaugliškos meilės istorijos.
Tautosakos ir grožinės literatūros pavyzdžiai vaikų literatūroje
Tautosaka vaikų literatūroje atsispindi įvairiai - nuo tiesiogiai parengtų tautosakos rinkinių iki autorių kūrinių, kuriuose panaudojami tautosakos siužetai, motyvai ar stilius.
Lietuvių tautosakos rinkiniai vaikams:
- Pasakos: "Užburta karalystė", "Gulbė karaliaus pati", "Lietuviškos pasakos", "Gyvasis vanduo".
- Sakmės: "Sužeistas vėjas".
- Smulkioji tautosaka: "Menu mįslę keturgyslę", "Čir vir vir pavasaris".
Suliteratūrintos liaudies kūriniai:
- Apysakos-pasakos: "Lapės gyvenimas ir mirtis" (V. Pietaris), "Dangus griūva" (K. Boruta), "Nemuno šalies pasakos" (P. Cvirka), "Pasaka apie narsią Vilniaus mergaitę ir galvažudį Žaliabarzdį" (A. Liobytė).
- Eiliuoti kūriniai: "Eglė žalčių karalienė" (S. Nėris), "Jūratė ir Kastytis" (Maironis), "Giesmė apie Gediminą" (B. Sruoga), "Stovi pasakų namelis" ir "Varlė karalienė" (K. Kubilinskas).
- Pjesės: "Dvylika brolių juodvarniais lakstančių" (S. Kymantaitė-Čiurlionienė), "Kupriukas muzikantas" (A. Liobytė).
- Kitos tautų folkloriniais siužetais grįstos knygos: "Ledinukas" (K. Kubilinskas), "Užkeiktieji vienuoliai" (A. Vienuolis).
Kūriniai, turintys originalų siužetą su tautosakos elementais:
- Proza: Kai kurie Motiejaus Valančiaus "Vaikų knygelės" apsakymai, "Užburti lobiai" (P. Tarasenka), "Jurgio Paketurio klajonės" (K. Boruta), "Sieksnis, Sprindžio vaikas", "Didysis medžiotojas Mikas Pupkus" (V. Petkevičius), "Kaukučiai ir Varinis Šernas" (G. Beresnevičius).
Rekomenduojamos literatūros sąrašu siekiama padėti pradinių klasių mokytojams susiorientuoti vaikų literatūros gausoje ir pasirinkti vertingiausius lietuvių ir kitų tautų autorių vaikų literatūros kūrinius kalbos ugdymo veikloms (lietuvių kalbos ir kitų dalykų pamokose), taip pat mokinių skaitymo laisvalaikiu rekomendacijoms.
tags: #tautosakos #ir #grozines #literaturos #kuriniai #ikimokyklinio
