Visos mūsų šalyje registruotos transporto priemonės privalo būti apdraustos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Kitą draudimo rūšį - kasko draudimą - vairuotojas renkasi savo valia.
Privalomasis transporto priemonės draudimas galioja eismo įvykio metu ir atlygina nuostolius, kurie dėl vairuotojo kaltės sukelto eismo įvykio gali atsirasti kitiems asmenims, jų sveikatai, transporto priemonei, joje esančiam turtui, kelio statiniams ar kitiems objektams.
Draudikų teigimu, draudimo kaina yra kiekvienos draudimo bendrovės skaičiuojamų rizikos faktorių visuma. Kainos nustatomos kiekvienam klientui individualiai pagal tam tikrą formulę, kurioje vertinami įvairūs kriterijai. Pasak AB „Lietuvos draudimas“ Gyventojų turto draudimo skyriaus vadovo Andriaus Gimbicko, kaina vartotojui priklauso nuo keliolikos skirtingų kriterijų, pagal kuriuos jų įmonė vertina konkretaus kliento riziką. Tarp šių kriterijų - kliento asmeninė drausmingumo istorija, bendras avaringumo lygis šalyje. Taip pat yra vertinami automobilio parametrai, vairavimo patirtis, kitų vairuotojų, naudosiančių automobilį, patirtis ir drausmingumas, vietovė, kurioje dažniausiai bus naudojamas automobilis.
„Šiems rodikliams kylant, brangsta ir su tuo susijusios paslaugos. Pavyzdžiui, to paties automobilio draudimo kaina Lietuvoje ir kitoje ES šalyje gali skirtis keletą kartų dėl minėtų aplinkybių“, - teigia A. Valdiškus automobilius naudojančioms įmonėms, anot jo, viskas galioja tas pats - kriterijai, parko nuostolingumas ir pan.: „Priklauso nuo kliento turimo parko, įvykių, atskiro rizikos vertinimo. Mes parduodame riziką - ją įsivertiname ir parduodame.“
Remiantis Lietuvos banko informacija, nuo 2013 iki 2015 m. lengvųjų automobilių privalomojo draudimo vidutinis metinis įmokos dydis šiek tiek mažėjo. Buvo stebimas 1,5-1,9 proc. kasmetinis mažėjimas. „Šiais metais vidutinių išmokų didėjimas bus taip pat neišvengiamas ir turėsime ne mažesnį kaip 3 proc. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, pernai į avarijas pakliuvo vidutiniškai 6 iš 100 privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu apsidraudusių privačių bendrovės klientų. didesnė negu 2015-aisiais. Dėl nuostolingesnių ir dažnesnių eismo įvykių, kuriuos sukėlė privatūs klientai, per 2016 m. bendrovė atlygino rekordiškai daug nuostolių - apie 17 mln.
Tarp pagrindinių avaringumo augimo priežasčių, „Lietuvos draudimo“ vertinimu, - ir kasmet po 3 proc. „Vieniems vairuotojams įmokų dydis nekinta, o kitiems gali ir ūgtelėti. Tokiu būdu surenkant draudimo įmokas atsiranda daugiau adekvatumo ir draudimo kaina labiau atitinka draudimui tenkančią riziką. Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau avarijų, nepaisant saugumo priemonių, kurias taiko kelininkai, policija, automobilių gamintojai. Tai padidino ir draudikų išmokų mastą. „Be to, brangesni automobiliai ir jų remontas taip pat turėjo įtakos išmokų dydžiui - už eismo įvykius ir automobilių remontą Lietuvos draudimo bendrovės šiemet sumokėjo daugiau“, - sako A. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje direktoriaus pavaduotojas Gintaras Markevičius pasakojo, jog transporto priemonių vairuotojai ir transporto priemonės yra skirstomi į įvairias klientų grupes pagal vairavimo stažą, drausmingumą, variklio galią ir t. t.
Nors privalomuoju draudimu vairuotojai turi draustis nuo 2001 metų, iki šiol dar yra nemažai vairuotojų, kurie šio reikalavimo nepaiso. „Tipinis privalomojo draudimo neturinčio vairuotojo portretas būtų 20-30 metų vyras, važinėjantis kuriame nors šalies didmiestyje. BTA kiekvienais metais administruoja mažiausiai po kelis šimtus įvykių, kuriuos sukėlę vairuotojai buvo neapsidraudę.
Telšių lopšelis-darželis „Saulutė“ ir jo vidaus tvarkos dokumentai
Telšių lopšelis-darželis „Saulutė“ veiklą reglamentuoja daugybė vidaus tvarkos dokumentų, kurie užtikrina įstaigos veiklos sklandumą ir atitiktį teisės aktams. Tarp jų:
- Darbo tvarkos taisyklės, patvirtintos 2018 m. sausio 18 d.
- Finansų kontrolės taisyklės, patvirtintos 2014 m. lapkričio 3 d.
- Suminės darbo laiko apskaitos taikymo tvarkos aprašas, patvirtintas 2017 m. gruodžio 29 d.
- Darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2017 m. gruodžio 29 d.
- Tėvų įnašų aplinkos ir ugdymo reikmėms panaudojimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2017 m. lapkričio 8 d.
- Žoliapjovės, kuro ir tepalų naudojimo kontrolės tvarkos aprašas, patvirtintas 2017 m. lapkričio 8 d.
- Tarnybinių telefonų limitų nustatymo ir naudojimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2017 m. lapkričio 8 d.
- Atostogų suteikimo ir išvykimo į kvalifikacijos tobulinimo renginius tvarkos aprašas, patvirtintas 2017 m. lapkričio 8 d.
- Darbo pareigų pažeidimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2017 m. lapkričio 8 d.
- Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašas, patvirtintas 2017 m. lapkričio 6 d.
- Labdaros ir paramos gavimo ir panaudojimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2017 m. lapkričio 6 d.
- Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2017 m. lapkričio 6 d.
- Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarkos aprašas, patvirtintas 2017 m. spalio 31 d.
- Darbo tarybos sudarymo tvarkos aprašas, patvirtintas 2017 m. spalio 18 d.
- Darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos tvarkos aprašas, patvirtintas 2017 m. spalio 18 d.
- Neformaliojo švietimo, papildančio ugdymą, organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2017 m. rugsėjo 29 d.
- Patyčių prevencijos ir intervencijos vykdymo tvarkos aprašas, patvirtintas 2017 m. rugsėjo 1 d.
- Viešųjų pirkimų organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2017 m. rugpjūčio 28 d.
- Pirmos pagalbos organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2017 m. balandžio 4 d.
- Vaikų apžiūros dėl asmens higienos ir su ja susijusių užkrečiamųjų ligų profilaktikos tvarkos aprašas, patvirtintas 2016 m. lapkričio 30 d.
- Darbuotojų veiksmų vaikui susirgus ar patyrus traumą ir teisėtų vaiko atstovų informavimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2016 m. lapkričio 30 d.
- Pagalbos pagal gydytojų rekomendacijas užtikrinimo vaikams, sergantiems lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, tvarkos aprašas, patvirtintas 2016 m. lapkričio 30 d.
- Pirmos pagalbos organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2016 m. balandžio 4 d.
- Banko sąskaitų valdymo ir apskaitos tvarkos aprašas, patvirtintas 2016 m. vasario 29 d.
- Darbuotojų darbų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2013 m. gruodžio 2 d.
- Atsargos ir jų nurašymo tvarka, patvirtinta 2017 m. lapkričio 8 d.
- Inventorizacijos atlikimo tvarka, patvirtinta 2017 m. lapkričio 8 d.
- Direktoriaus informavimo apie sąmatų vykdymą tvarka, patvirtinta 2017 m. rugpjūčio 31 d.
- Darbuotojų etikos kodeksas, patvirtintas 2017 m. rugsėjo 1 d.
Šie dokumentai apima įvairias įstaigos veiklos sritis, pradedant nuo finansų ir darbo santykių, baigiant vaikų sveikatos priežiūra ir saugumu. Tai užtikrina, kad visi darbuotojai laikytųsi nustatytų taisyklių ir procedūrų, o įstaiga veiktų skaidriai ir efektyviai.
Lietuvoje draudėjų, apdraustųjų ir naudos gavėjų interesams atstovauja Draudėjų asociacija. Ji turi būti nustatoma, atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems). „Jeigu paaiškėtų, jog iš tikrųjų visose ar daugelyje draudimo bendrovių pabrango šios rūšies draudimas ir jokių objektyvių to priežasčių nėra, tokie draudimo kompanijų veiksmai turėtų būti vertinami per konkurencijos teisės prizmę“, - teigė jis. Draudėjo ir apdraustojo sąvokos, pasak T. Paulausko, reglamentuotos Draudimo įstatyme. Apdraustasis - gyvybės ir sveikatos draudimo sutartyje nurodytas fizinis asmuo, kurio gyvenime atsitikus draudžiamajam įvykiui, draudikas privalo mokėti draudimo išmoką; civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kurio turtiniai interesai, atsirandantys iš civilinės atsakomybės, yra draudžiami; turto draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kurio turtiniai interesai yra draudžiami. „Draudėjas ir apdraustasis gali nesutapti. Pavyzdžiui, tėvas gali apdrausti savo vaiką gyvybės draudimu.
tags: #telsiu #darzelio #transporto #draudimo #ivaziavimas #i
