Alergija tam tikriems maisto produktams - sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis tiek mažiems vaikams, tiek suaugusiems.
Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, alergijos tam tikriems maisto produktams įprastai pastebimos dar kūdikystėje, nors dalį jų vaikas ilgainiui gali ir „išaugti“. Dažniausiai alergijas sukelia kiaušiniai, riešutai, mėsa, kviečiai ir pieno produktai. Tačiau gydytoja primena, kad alergijų nereikėtų painioti su netoleravimu, pavyzdžiui, laktozės fermento ar glitimo baltymo.
Kuo skiriasi alergija ir maisto netoleravimas bei kaip tėvams pastebėti ir kuo maitinti alergijos varginamus vaikus, pasakoja gydytoja dietologė.
Alergija ir maisto netoleravimas: skirtumai
Pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, alergija maistui - imunologinė reakcija, kylanti tuomet, kai žmogaus imuninė sistema sureaguoja į tam tikrus maiste esančius baltymus. Nepageidaujamų reakcijų spektras yra labai platus. Vieniems alergija pasireiškia bėrimu, kitiems - čiauduliu ar užgulusia nosimi, o tretiems - pasunkėjusiu kvėpavimu, dusuliu, tinimu ar kitomis, pavojų žmogaus gyvybei keliančiomis reakcijomis. Tuo tarpu maisto netoleravimas, pavyzdžiui, pieno produktų ar grūdinių kultūrų, susijęs su kai kurių fermentų trūkumu žmogaus organizme ar neimunologinėmis reakcijomis. Suvalgius tokių produktų žmogus jaučia nemalonius pojūčius pilve, skausmą, pykinimą, bendrą nuovargį.
Gydytoja vaikų pulmonologė ir alergologė prof. Laimutė Vaidelienė patvirtino, kad maisto netoleravimas netolygu alergijai. „Užsienyje maisto toleravimo pavadinimas iš esmės apibūdina mūsų anksčiau naudotą terminą pseudoalergija. Ir čia yra šiokios tokios painiavos. Nes tas maisto netoleravimas, kurį Lietuvoje suprantame kaip netoleravimą su alergija išties nėra susijęs. Nes tiek laktozės, tiek gliuteno netoleravimo atveju iš esmės trūksta tam tikrų fermentų arba yra kažkokie kiti autoimuniniai mechanizmai, kurie sukelia šių medžiagų nevirškinimą. Ir atsiranda virškinamojo trakto simptomai, tokie kai pilvo pūtimas, viduriavimas, kartais vėmimas. Tai nėra ta alergija, apie kurią kalbame“, - dėstė L. Vaidelienė.
Jos pastebėjimu, taip ir alergija kviečiams toli gražu nėra tas pats, kas gliuteno netoleravimas ir celiakija. „Žmonėms tai labai maišo. Alergija kviečiams dažniausiai gali būti mažiems vaikams, kurie dar valgo kvietines košes ar makaronus, tai būna alerginės reakcijos, kurios dažniausiai pasireiškia atopiniu dermatitu arba bėrimais. Ir tai visiškai ne tas pats, kas neturėti tam tikrų fermentų ir kažkokios medžiagos nevirškinti. Tada prieš tam tikrus kviečio baltymus pasigamina antikūnai, kuriuos randame atlikus kraujo tyrimus arba odos dūrio ėminius. Tai įrodyti paprasčiau ir tai yra alergologų darbas. Bet nustatyti tai irgi ne taip paprasta - įsijautrinti tam tikriems produktams reikia laiko“, - aiškino gydytoja.
Ji pridūrė, kad virškinimo sutrikimai gali būti ir alergijos atveju, tad norint atskirti, koks tai yra sutrikimas, būtina daryti tyrimus: „Nors celiakija arba laktozės netoleravimas tikrai nesukelia bėrimų, tačiau alergija karvės pienui gali sukelti alerginį diatezinį enteritą, kuris labai mažiems kūdikiams, dėl ko galima viduriuoti su kraujo gyslelėmis. Bet dažnai turime daryti sudėtingus diagnostinius sprendimus, nes tyrimai dar iš karto neparodo, kartais dar nebūna aišku ir paaiškėja tik tada, kai vaikas paauga.“
Gydytojos pastebėjimu, gliuteno netoleravimas ar celiakija dažniau pasireiškia šiek tiek vyresniems, o laktozės netoleravimas - dažniausiai gerokai vyresniems vaikams. Ir ji pasireiškia ne bėrimais, o virškinimo trakto sutrikimais.
Medikė atkreipė dėmesį, kad dabar ir tėvai, daug prisiskaitę apie laktozės netoleravimą, pradeda naudoti pieną be laktozės vaikui, įtaria alergiją karvės pienui, nors laktozė čia visiškai niekuo dėta. „Laktozė yra pieno cukrus, o ne baltymas, su alergija jis neturi nieko bendro. Tikrai pas mus kartais ateina tėvai, kurie jau viskuo yra „pasirūpinę“, pieną be laktozės naudoja, bet vis tiek beria. Tai reikia atkreipti dėmesį, kad tai yra visai skirtingi dalykai“, - pastebėjo L. Vaidelienė.
Dažniausi vaikų alergenai
Anot gydytojos, vaikams iki trijų metų alergines reakcijas įprastai sukelia daug baltymų turintys produktai: „Dažniausiai pasitaikantys alergenai mažiems vaikams yra mėsa (ypač vištiena), kiaušiniai, eilė riešutų (ypač žemės ir lazdyno), sezamo sėklos, karvės pienas ir įvairūs kviečių produktai. Tėvai neturėtų pamiršti, kad visi šie produktai gali būti ir sudėtine patiekalų ar įvairių maisto produktų dalimi.“
Kaip atpažinti alergijos simptomus?
Alergijos simptomai gali pasireikšti nuo kelių minučių iki kelių valandų po maisto valgymo. Tačiau kiekvienam žmogui simptomai gali būti skirtingo stiprumo - nuo vos pastebimų iki itin sunkių alerginių reakcijų. Vaikus ir kūdikius tėvai visuomet turėtų stebėti atidžiau, o pamatę ką nors neįprasto - nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją.
Alergija maistui gali pasireikšti įvairiai: bėrimu, čiauduliu, užgulusia nosimi, pasunkėjusiu kvėpavimu, dusuliu, tinimu ar kitomis, gyvybei pavojingomis reakcijomis.
Jei alergija nestipri, simptomai apsiribos bėgančia nosimi ar čiauduliu. Esant sunkiam alergijos atvejui gali atsirasti dilgėlinė, viduriavimas, stiprus veido, gerklės tinimas, alpimas ir tokie kvėpavimo sutrikimai, kaip dusulys ar kosulys. Kai organizmas yra ypač jautrus tam tikram alergenui, net trumpas kontaktas gali lemti anafilaksinį šoką.
Kryžminės reakcijos
Turint alergiją vieniems produktams gali kilti ir įvairios kryžminės reakcijos. „Žmogus gali būti alergiškas lazdyno žiedadulkėms, tačiau kryžminė reakcija gali sukelti jam alergiją ir pomidorams, o juk tai - nei savo skoniu, nei struktūra ar išvaizda visai nepanašūs produktai. Todėl žmogus, kuriam įtariama alergija, turi būti konsultuojamas gydytojo alergologo, kuris nustatys pagrindinius alergenus ir galimas kryžmines alergijas“, - sako dr. E. Gavelienė.
Ką daryti, jei įtariama alergija?
Jei esate alergiški arba auginate tam tikram maistui alergišką vaiką - įdėmiai skaitykite etiketes ir atidžiai peržiūrėkite gaminio sudėtines dalis. Suabejojus ar radus per mažai informacijos pakuotės lapelyje - venkite įtarimą keliančių produktų ir geriau rinkitės kitus“, - pataria gydytoja.
Žmonės, kuriems maisto produktai sukelia alergines reakcijas, visą reikiamą informaciją gali rasti ant maisto produkto pakuotės. Svarbu atkreipti dėmesį, kokios produkto sudedamosios dalys ženklinimo etiketėje išskirtos kitu dydžiu, šriftu, stiliumi ar fono spalva. Taip pat - jeigu produkto sudėtyje alergenų nėra, bet gali pasitaikyti jų dalelių, tai nurodoma ant produkto pakuotės po žodžių: „sudėtyje yra“ arba „gali būti (alergeno) pėdsakų“. Be to, specialiai paruoštame sudėčių kataloge pirkėjai gali rasti ir visą informaciją apie nefasuotus gaminius - jų sudedamąsias dalis ir maistinę vertę bei alergenus.
Anot gydytojos, vaikams iki trijų metų alergines reakcijas įprastai sukelia daug baltymų turintys produktai: „Dažniausiai pasitaikantys alergenai mažiems vaikams yra mėsa (ypač vištiena), kiaušiniai, eilė riešutų (ypač žemės ir lazdyno), sezamo sėklos, karvės pienas ir įvairūs kviečių produktai. Tėvai neturėtų pamiršti, kad visi šie produktai gali būti ir sudėtine patiekalų ar įvairių maisto produktų dalimi.“
Ar alergiją galima „išaugti“?
Gydytoja dietologė pasakoja, kad dalis ikimokyklinio amžiaus vaikų kai kurias alergijas gali ir „išaugti“. Tiesa, tai - labiau išimtis, o ne taisyklė. „Jei vaikas alergijos „neišauga“ - teks susitaikyti su tuo, kad alergija jį lydės visą gyvenimą. Tokiu atveju tėvai turėtų užtikrinti, kad vaiko mitybos racione to produkto būtų išvengta, nes net nedidelis alergiją sukeliančio produkto pėdsakas patiekale gali sukelti grėsmę sveikatai ir gyvybei. Turint alergiją vienintelė išeitis - visiškai atsisakyti ir nevalgyti ją sukeliančių produktų“, - sako dr. E. Gavelienė.
Pasak pašnekovės, mažiems vaikams 50-60 proc. atvejų alergiją galima įrodyti. „Tada ieškome alergeno, jei randame, palengvėja, o jei nerandame, tada ne viskas taip būna aišku. Bet, kaip minėjau, gydymas būna panašus ir dažnai pradžioje ypač mažiems vaikams paskiriame gydymą dar nežinodami, kam jis yra alergiškas“, - kalbėjo ji.
„Ir tikrai yra atvejų, kai nenaudoja karvės pieno ir laktazės, fermento, kuris virškina laktozę, kiekis organizme mažėja, nes jis neturi ką veikti. Ir ilgainiui išties galime turėti jau įgytą netoleravimą, tad kaip ir visur čia reikėtų saiko.“
Gydytoja pasakojo, kad būna ir taip, kai tėvai labai rūpinasi, padaroma labai daug tyrimų ir gydytojams telieka konstatuoti, kad ligą vaikas išaugs. „Nors tai nėra labai geras žodis, nes nėra visiškai tiesa. Šiuo metu yra įrodyta, kad vaiko imuninė sistema, kuri dar nesubrendusi, yra labai labili, reaguoja į aplinkos poveikius, o dabartinė aplinka, chemizacija, maisto priedai ir visa kita sąlygoja imuninės sistemos vystymąsi alerginio uždegimo linkme. Ir kai imuninė sistema subręsta, to įtaka tampa mažesnė ir uždegimas pamažu rimsta. Tai vadiname išaugimu, o paskui ar alergija pasireikš suaugusių amžiuje, labai priklauso nuo daugelio veiksnių“, - konstatavo L. Vaidelienė.
Kada kreiptis į gydytoją?
Alergijos simptomai gali pasireikšti nuo kelių minučių iki kelių valandų po maisto valgymo. Tačiau kiekvienam žmogui simptomai gali būti skirtingo stiprumo - nuo vos pastebimų iki itin sunkių alerginių reakcijų. Vaikus ir kūdikius tėvai visuomet turėtų stebėti atidžiau, o pamatę ką nors neįprasto - nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją.
Kodėl svarbu atskirti alergiją nuo netoleravimo?
Jei su vaiku viskas yra gerai, jis toleruoja ir laktozę, ir gliuteną, bet labai rūpestingi tėvai, pamatę, kad gal atsirado šiek tiek koks bėrimas, gal mažylis turėjo kiek problemų su virškinimo sistema, nusprendė eliminuoti tam tikrus produktus, gydytojos manymu, tai nebūtų geras sprendimas. „Tada mūsų organizmas, virškinamasis traktas nesusiduria su tomis medžiagomis, kurias pasiruošęs virškinti ir galėtų pasisavinti. Ir tikrai yra atvejų, kai nenaudoja karvės pieno ir laktazės, fermento, kuris virškina laktozę, kiekis organizme mažėja, nes jis neturi ką veikti. Ir ilgainiui išties galime turėti jau įgytą netoleravimą, tad kaip ir visur čia reikėtų saiko. Šiaip dabar labai daug kur rekomenduojama kuo mažiau medžiagų eliminuoti iš vaiko dietos, nes jis auga ir jam visko reikia, reikia ir daugiau cukraus, baltymų. Esu turėjusi diskusiją su tėvais, kad jie neduoda cukraus, nes labai nesveika. Tai reikia suprasti, kad vaikų gliukozės poreikis yra kitoks nei suaugusių - jos reikia daugiau. Nesakau, kad vaikui labai reikia saldainių, bet įvairių cukrų reikia, nes tai - lengvai įsisavinami angliavandeniai, kurių reikia augimui“, - pabrėžė profesorė.
Aplinkos poveikis ir paveldimumas
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad polinkis sirgti alerginėmis ligomis daugeliu atvejų yra paveldimas, tačiau jį tai pat gali nulemti tokie veiksniai kaip didėjanti aplinkos tarša, augantis imuninę sistemą trikdančių cheminių medžiagų naudojimas, netinkama mityba, neracionalus ir nesaikingas vaistų vartojimas.
„Daugiausiai pažeidžiama vaikų imuninė sistema, nes ji yra nesubrendusi. Ir bet kokie išorės veiksniai - įvairios cheminės medžiagos, išmetamosios dujos, maisto priedai, dažikliai, kvapikliai - visa tai daro įtaką nebrandžiai mažų vaikų imuninei sistemai, ypač kūdikiams. Ir todėl turime tiek daug alerginių ligų - niekada seniau jų tiek neturėjome, kiek turime dabar. Sakome, kad tai yra vakarietiško gyvenimo stiliaus liga arba liga iš gero gyvenimo“, - pastebėjo ji.
Alergijos: simptomai, reakcija, gydymas ir valdymas – vaizdo įrašas vaikams
Kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad alergija gali būti susijusi su aplinkos tarša, cheminių medžiagų naudojimu, netinkama mityba ir vaistų vartojimu.
Kaip gydoma alergija?
Paprastai alergija gydoma naudojant antihistamininius vaistus, imunoterapijos injekcijas, o siekiant išvengti alerginės reakcijos patariama atlikti odos dūrio testą. Šio testo tikslas - surasti, kokie konkretūs alergenai sukelia alergines reakcijas.
Jei alergija yra sezoninė, patariama visada pasitikrinti ar atsiminti, kuriuo metų laiku alergenų, tokių kaip žiedadulkės, žolės, pelėsių sporos, padaugėja. Vėlyvą pavasarį ir vasaros pradžioj alergijos kyla dėl medžių, augalų žiedadulkių. Liepos mėnesį šie alergenai pranyksta, nes augalų apdulkinimo procesai būna sustoję. O nuo rugpjūčio iki lapkričio mėnesio vyrauja rudeninė alergija, kylanti dėl piktžolių žiedadulkių. Be to, šiuo metu pradeda kristi lapai ir vysti augalai, todėl smarkiai padidėja pelėsių sporų skaičius. Kalbant apie sezoninę alergiją, pagrindinis jos požymis - kvėpavimo takų sutrikimai, pavyzdžiui, kosulys, dusulys, gleivinės patinimas ir niežulys ar šienligė. Žiemą šie simptomai mažiau pastebimi, tačiau pavasarį ir vasarą jie gali vėl suintensyvėti. Geriausiai visiems žinomas šios alergijos simptomas - užgulusi, bėganti nosis, t. y. šienligė.
Vienas tokių - „QUIXX soft“. Tai natūrali priemonė, apsauganti ir drėkinanti jautrias nosies sieneles, padedanti tinkamai filtruoti ir drėkinti orą, o tai yra svarbu, norint išsaugoti sveiką kvėpavimo sistemą. „QUIXX soft“ purškalas išplauna alergenus ir bakterijas, todėl jų poveikis nosies sienelėms sumažėja. Medicinos priemonę galima naudoti kūdikiams (nuo 6 mėnesių), vaikams ir suaugusiesiems.
tags: #apie #vaiku #alergija #masazuotojams
