Iškilus sunkumams labai svarbu pripažinti sau, kad Jums reikalinga pagalba.
Vaikų ir paauglių psichologai stengiasi pamatyti ir suprasti kiekvieną vaiką individualiai, darbo metodus taip pat pritaiko kiekvieno vaiko poreikiams. Nors įvairios taikomos metodikos gali skirtis, tikslas išlieka tas pats - suprasti ir padėti vaikui bei jo šeimai įveikti sunkumus. Pirmoje konsultacijoje paprastai dalyvauja tik tėvai ir psichologas, šios konsultacijos metu aptariama, kas paskatino kreiptis pagalbos, su kokiu sunkumu susiduriama, aptariami lūkesčiai, tikslai ir pradinis konsultacijų planas. Kai vaikas yra vyresnis, tai būna, kad jis taip pat dalyvauja jau pirmame susitikime kartu su tėvais. Paprastai jaunesnių vaikų atvejais svarbus aktyvesnis tėvų dalyvavimas, o vyresni vaikai ar paaugliai dažnai konsultacijose dalyvauja savarankiškiau.
Vaikų psichologinio konsultavimo tikslas dažniausiai yra išspręsti konkrečius, neseniai kilusius vaiko ar paauglio sunkumus (pvz., netekties atveju, pakeitus mokyklą, tėvų skyrybų atveju, atsiradus naujoms baimėms ir pan.). Į vaikų psichologą paprastai kreipiamasi tuomet, kai kilusiems sunkumams įveikti nebepakanka paties vaiko ar paauglio pastangų ir aplink esančių artimųjų pagalbos.
Konsultacijų metu vaikas yra kviečiamas pasikalbėti jam svarbiomis temomis. Kartais nutinka taip, kad vaikams, patiriantiems sunkumų, yra nelengva apie juos kalbėti žodžiais. Tokiais atvejais konsultacijose yra naudojamos ir kitos priemonės, padedančios vaikui papasakoti apie sunkumus, - žaidimai, piešiniai ir pan. Kadangi šeima yra labai svarbi vaiko pasaulio dalis, psichologo konsultacijos įprastai 1 k./mėn. yra teikiamos ir vaiko tėvams.
Vaikų ir paauglių psichoterapija turi daug panašumų su psichologiniu konsultavimu - abiem atvejais siekiama padėti įveikti įvairius vaikams ir paaugliams kylančius sunkumus. Visgi, psichoterapija tikslingesnė tuomet, kai problemos yra užsitęsusios. Psichoterapeutas pokalbiu siekia padėti vaikui ar paaugliui geriau save pažinti, suprasti savo jausmus, priimti ir integruoti skausmingas patirtis ir traumas, atrasti savo stiprybes, numatyti ateities galimybes ir pan. Vaikų psichoterapijoje dažnai naudojami ir kiti metodai, padedantys vaikams pasakoti apie savo vidinį pasaulį, - žaidimų terapija, piešimas, lipdymas, vaidyba. Psichoterapijos tikslai yra atstatyti ir palaikyti vaiko sveiką asmenybės raidą ir lengvinti simptomus. Siekiant geriausio rezultato, psichoterapijos metu siekiama glaudaus bendradarbiavimo su artimiausia vaiko aplinka.
Psichologinio įvertinimo tikslas - geriau suprasti vaiko vidinį pasaulį, raidos ypatumus, emocinę būseną, pažinti vaiko stipriąsias puses, suprasti sunkumus bei jų priežastis ir numatyti pagalbos strategijas. Psichologinis įvertinimas yra atliekamas psichologo arba psichoterapeuto. Vertinimo procesą apima susitikimai su vaiko tėvais/globėjais ir pačiu vaiku, specialistais, dirbančiais su vaiku, dokumentų analizė. Įvertinimas baigiamas išvados pristatymu tėvams - susitikimo metu pristatomos įvertinimo išvados, rekomendacijos bei galima pagalbos strategija.
Žmogus - sociali būtybė, tačiau kiekvieno žmogaus socialiniai įgūdžiai, gebėjimas užmegzti ir išlaikyti ryšį skiriasi. Naudodami socialinių įgūdžių ugdymo dailės priemonės grupėje dalyviai mokosi užmegzti saugų ryšį su kitais grupės dalyviais, stiprinamas bendrumo, priklausymo grupei jausmas. Naudodami socialinių įgūdžių ugdymo dailės priemones grupėje vaikai mokosi atpažinti savo jausmus, juos įsisąmoninti bei išreikšti priimtinu būdu. Vaikai mokomi tinkamų streso įveikimo, emocijų valdymo būdų, kūrybinio ir kritinio mąstymo, ugdomi tarpasmeninio bendravimo įgūdžiai, gebėjimas priimti sprendimus. Grupės metu ugdomas gebėjimas išsakyti savo jausmus, atrasti bendrų dalykų su kitais grupės nariais, gauti palaikymą, išklausyti, atsakyti, palaukti. Užsiėmimų metu siekiama kurti saugią erdvę vaiko saviraiškai, ugdyti socialinius įgūdžius, savireguliaciją, savęs pažinimą per įvairius sensorinius pojūčius.
Muzikos terapija yra kliniškai ir moksliškai įrodyta sveikatos priežiūros intervencija, naudojama siekiant individualių terapinių kliento tikslų. Proceso metu terapeutas bendradarbiauja su klientu (ar klientų grupe) naudodamas muziką ir susikuriantį terapinį ryšį kliento psichosocialinės sveikatos gerinimui. Vaikams ir paaugliams, turintiems emocijų ir elgesio sunkumų, muzikos terapija gali padėti gerinti socialinius įgūdžius, savireguliacijos procesus, kelti pasitikėjimo savimi jausmą, patirti kūrybinį malonumą. Muzika vaikams ir paaugliams suteikia galimybę pažinti savo jausmus, išreikšti emocijas, padeda išsikrauti, atsipalaiduoti, nurimti, sutelkti dėmesį. Grupinės terapijos metu vaikai ir paaugliai patiria sėkmę, jaučiasi išgirsti ir išklausyti, mokosi priimti save ir kitą. Svarbu pabrėžti, kad užsiėmimuose visas dėmesys koncentruojamas į procesą, tai, kas vyksta čia ir dabar, todėl muzika yra tik priemonė, bet ne tikslas siekiant gerinti klientų savijautą ir psichosocialinę gerovę.
Dailės terapija skirta fizinei ir psichikos sveikatai stiprinti, pasitelkiant dailę, kūrybos procesą ir psichoterapinius santykius. Dailės terapija nėra skirta norintiems išmokti piešti, jos metu svarbus pats kūrybinis procesas, taikant įvairias technikas - lipdymą iš molio, tapymą, piešimą ir kt. technikas, išreiškiamos mintys, jausmai ir potyriai, kuriuos pasakyti žodžiais gali būti sunku. Dailės terapijos procesui vadovauja dailės terapijos specialistas, kuris suteikia žmogui saugią aplinką, padeda įsijungti į kūrybinį procesą ir jį panaudoti labiau pažįstant ir ugdant save, sprendžiant psichologines problemas, mokantis socialiai prisitaikyti. Dailės terapijos metu lavėja smulkioji motorika, pažintiniai gebėjimai, bendravimo įgūdžiai, emocinis intelektas, vaizduotė, ugdoma savivertė bei savivoka, savęs pažinimas.
Tėvystė, be abejo, yra viena iš nuostabiausių patirčių, kurią gali patirti žmogus. Tačiau ji taip pat nėra be iššūkių. Nepriklausomai nuo to ar esate mama, ar tėtis, visi susiduria su iššūkiais ir sunkumais. Siekiant sėkmingai susidoroti su šiais iššūkiais, psichologinė pagalba gali tapti nepakeičiama priemone. Tėvystė dažnai yra vienas iš gyvenimo įvykių, kurį lydi dideli iššūkiai ir gausūs jausmai. Nepaisant viso to džiaugsmo ir meilės, kurią atneša tėvystė, ji taip pat gali būti susijusi su daugybe emocinių, socialinių ir šeimos iššūkių. Psichologinė pagalba tėvams yra specializuota paslauga, kuri padeda tėvams susidoroti su įvairiais iššūkiais, su kuriais jie susiduria dėl tėvystės. Ši pagalba apima individualias konsultacijas su kvalifikuotais psichologais, turinčiais specialų išsilavinimą ir patirtį dirbant su šeimomis. Psichologinė pagalba tėvams tampa būtina, kai tėvai susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip emociniai sunkumai, konfliktai šeimoje, arba problemos, susijusios su vaikų elgesiu. Psichologinė pagalba yra naudinga ir tiems tėvams, kurie nori pagerinti savo tėvystės įgūdžius, stiprinti savo šeimos santykius, arba išvengti bei lengviau išspręsti konkrečias problemas, kurios gali kilti per tėvystės kelionę.
Tėvystė dažnai lydi įvairios emocijos, nuo džiaugsmo iki nerimo, pasididžiavimo ir baimių. Daugelis tėvų susiduria su emociniais sunkumais, kurie gali atsirasti dėl per didelių lūkesčių, streso ar nuovargio, susijusio su tėvyste. Psichologinė pagalba tėvams, tiek mamoms, tiek tėčiams, yra puiki priemonė šiems jausmams suprasti ir valdyti. Tėvystė dažnai reikalauja suderinti šeimos poreikius ir rasti kompromisus tarp tėvų ir vaikų, o tai gali sukelti įvairių konfliktų. Psichologinė pagalba tėvams gali padėti išspręsti šiuos šeimos iššūkius, stiprinti tėvų sąveiką ir pagerinti šeimos santykius.
Kiekvienas vaikas yra unikalus, ir tėvams gali prireikti specifinių įgūdžių, kad suprastų ir teisingai reaguotų į vaiko poreikius. Psichologinė pagalba gali padėti tėvams suprasti, kaip vaikai mąsto, jaučia ir elgiasi, ir kaip tai gali paveikti jų ugdymąsi. Psichologo konsultacijos suteikia tėvams įrankius ir strategijas, kurios padeda suprasti vaiko elgesio motyvus, tobulinti komunikaciją su vaiku ir rasti efektyvius ugdymo metodus, atsižvelgiant į vaiko individualias savybes.
Psichologinė pagalba tėvams gali turėti gilią įtaką jų savigarbai. Tėvystė dažnai sukelia keblumų ir abejonių dėl savo gebėjimų. Psichologo konsultacijos padeda tėvams suprasti, kad jų vaidmuo šeimoje yra vertingas, ir kad patirta kritika ar iššūkiai yra neišvengiami tėvystės aspektai. Viena iš svarbiausių tėvystės užduočių yra užtikrinti, kad vaikai augtų sveiki ir laimingi. Psichologinė pagalba tėvams suteikia konkrečių įrankių ir patarimų, kaip tai pasiekti. Psichologai gali padėti tėvams suprasti, kaip vaikai skirtingais amžiais mąsto ir elgiasi, ir kaip juos geriau suprasti, bendrauti, padėti įveikti kylančius raidos iššūkius. Tėvai taip pat gali mokytis, kaip taikyti skirtingas ugdymo strategijas atsižvelgiant į savo vaiko poreikius ir individualias savybes.
Sėkminga tėvystė dažnai priklauso nuo efektyvios komunikacijos tarp tėvų ir gerų santykių šeimoje. Psichologinė pagalba gali stiprinti tėvų sąveiką, padėdama jiems suprasti vienas kitą geriau. Tėvai mokosi efektyvių komunikacijos įgūdžių, suvokia, kaip bendradarbiauti tarpusavyje sprendžiant problemas ir konfliktus bei kaip sukurti šeimoje sveikus ir pagarba pagrįstus santykius.
Tėvai dažnai turi glaudų ryšį su ugdymo įstaigomis, kuriose jų vaikai mokosi. Tokios ugdymo įstaigos, kaip mokyklos ar darželiai, gali turėti didelę įtaką vaikų lavinimui ir ugdymui. Psichologinė pagalba tėvams yra naudinga ne tik šeimos aplinkoje, bet ir švietimo srityje. Psichologo konsultacijos gali tėvams padėti geriau suprasti, kaip efektyviau bendrauti su ugdymo įstaigos personalu, įskaitant mokytojais, darželio auklėtojais ir vadovais. Kai tėvai susiduria su vaiko mokymosi problemomis, psichologinė pagalba gali padėti nustatyti šaltinius ir rasti sprendimus. Psichologinė pagalba taip pat gali padrąsinti tėvus aktyviai dalyvauti švietimo procese.
Tėvystė yra nuostabi patirtis, kuri gali pakeisti gyvenimą ir pripildyti džiaugsmo. Tačiau ji taip pat atneša daug iššūkių ir klausimų. Svarbu pažymėti, kad psichologinė pagalba yra prieinama visiems tėvams, be jokio lyčių skirtumo. Tėvystės iššūkiai ir jausmai nepriklauso nuo to, ar esate mama ar tėtis. Psichologo konsultacijos yra suteikiamos visiems, nepriklausomai nuo lyties, ir tai yra svarbu suprasti. Suprasti emocinius iššūkius: tėvystė gali atnešti įvairius emocinius sunkumus, įskaitant stresą, nerimą, depresiją ir kitas problemas. Gerinti tėvų ir vaikų santykius: tėvų ir vaikų santykiai yra pagrindinis aspektas šeimoje. Psichologinė pagalba tėvams, tiek mamoms, tiek tėčiams, yra svarbi priemonė, padedanti suprasti, valdyti iššūkius ir pagerinti tėvystės patirtį.
Jei jaučiate, kad Jums gali būti naudinga specialisto konsultacija, kviečiame susisiekti su mumis Jums labiausiai patogiu būdu - telefonu +37064655468, užpildę užklausos formą arba registruodamiesi konsultacijai.
Vaikai ir paaugliams susiduria su įvairiais emociniais sunkumais ir išgyvenimais. Apie 50 % psichikos sveikatos sutrikimų pasireiškia dar vaikystėje, iki 14 metų. Tad šiuo gyvenimo laikotarpiu ypatingai svarbus jų palaikymas, supratimas ir tinkama pagalba. Jei vaikas ar paauglys to negauna, galimi ilgalaikiai tiek emociniai, tiek elgesio sunkumai. Laiku negauta tinkama pagalba ne tik veikia vaikų bei paauglių gyvenimo kokybę, bet taip pat gali išaugti į sunkesnius psichikos sveikatos sutrikimus suaugus.
Jeigu pastebite, kad jūsų vaikui sunkiai sekasi susikaupti, išlaikyti dėmesį veiklos metu, taisyklingai kalbėti, sklandžiai pasakoti, atsiminti eilėraštį, dainelę, laikytis taisyklių, suprasti mokytojo reikalavimus ar megzti socialinius ryšius, bendrauti, susirasti draugų, tada nedelskite ir kartu su vaiku ieškokite jam reikalingos pagalbos. Nelaukite, kol vaikas praras mokymosi motyvaciją, nenorės eiti į mokyklą, sumažės jo savivertė, pasitikėjimas savo jėgomis ir pan., - kreipkitės į specialistus. Bendradarbiaukime, stiprindami vaiko emocinį pamatą, asmeninio potencialo didinimui!
Vaikai, kuriems dar nėra 16 metų, be tėvų sutikimo negali apsilankyti pas psichologą. Tačiau ne visi tėvai sutinka, kad jų vaikas kreiptųsi tokios pagalbos - vieni nepripažįsta psichologų kompetencijos, kiti baiminasi, kad pagalbos paieška yra silpnumo ženklas. Psichologė Sonata Vizgaudienė pabrėžia: jei vaikas kreipiasi pagalbos, specialistai turi reaguoti, tačiau tolesniam darbui ir ilgalaikėms konsultacijoms jau privalomas tėvų sutikimas. Būna, kad įvairios baimės sutrukdo kreiptis kvalifikuotos pagalbos, o problemas šeima bando išspręsti pati, pasakoja S. Vizgaudienė. „Jei vaikas nori apsilankyti pas psichologą, vadinasi, jo gyvenime yra kažkas, su kuo jis jaučiasi nesusitvarkantis ir suvokia, kad jo aplinkoje tarsi nėra tų žmonių, kurie galėtų iki galo jį suprasti ir tinkamai reaguoti, padėti. Jei vaikams apribojama pagalba ir problemos nėra sprendžiamos, kalba S. Vizgaudienė, jos gilėja. „Labai normalu su kito žmogaus pagalba vėl atrasti savo stiprybes ir galimybes. Tam tikrą išsilavinimą turintis žmogus geba greičiau pastebėti, ko žmogui reikia, tad reikiamu metu gali stipriai pasitarnauti gyvenimo kokybei pagerinti“, - akcentuoja S. Vizgaudienė.
Jei vaikas prašo pagalbos, jis susiduria su sunkumais ir jaučia, kad nepakanka tos pagalbos, kurią gauna iš artimiausios aplinkos. Vaikas gali bandyti nusižudyti, galime pražiūrėti depresijos simptomus, vaikas gali pradėti žalotis. Portalui LRT.lt psichologė komentuoja, kad toks pagalbos prašymo neigimas nepadeda ir tarpusavio santykiams. Anot jos, tėvams draudžiant kreiptis į psichologus, didelė tikimybė, kad pagalbos vaikas ieškos kitur. Vieniši vaikai, kuriems reikia pagalbos, bet jos negauna, ieško bendraminčių, paramos šaltinių kitose vietose. Virtualioji erdvė taip pat yra viena tų vietų, kurioje vaikai ieško pagalbos“, - įspėja J. S. Psichologė teigia, kad tokiu vaiko pažeidžiamumu gali pasinaudoti suaugę žmonės, vaikas taip pat gali susirasti kitų paramos šaltinių ar problemos sprendimo būdų, kurie yra nekonstruktyvūs.
Pasak S. Vizgaudienės, priežastys, kodėl tėvai nenori, kad jų vaikas lankytųsi pas psichologą, yra labai individualios, tačiau ji išskiria kelias. Jei norima gero rezultato, kuris turėtų ilgalaikę reikšmę vaikui, psichologas tikrai turi bendradarbiauti su šeima, tėvai turi būti įtraukti į pagalbos procesą, turi būti atsižvelgiama į jų norus ir įsiklausoma į tai, kaip geriausiai galima susivienyti ir padėti vaikui“, - pasakoja S. Vizgaudienė.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė Neringa Martišienė LRT.lt sako, kad pirminės psichologo konsultacijos turėtų būti prieinamos visiems žmonėms - ir vaikams, ir suaugusiesiems. Įžvelgęs, kad vaikui gali būti reikalinga sudėtingesnė pagalba, mokyklos psichologas visada turi galimybę kontaktuoti su vaiko tėvais ir motyvuoti juos, pagrįsdamas savo įžvalgas, o tėvai turėtų atsižvelgti į specialistų rekomendacijas ir būti suinteresuoti suteikti vaikui visą reikalingą pagalbą, teigia N. Martišienė. „Civiliniame kodekse yra nustatyta, kad vaikus iki pilnametystės prižiūri tėvai. Be abejo, išskiria N. Martišienė. Tėvų atsisakymas rūpintis vaiko sveikata, taip pat ir psichikos, gali būti vertintinas kaip vaiko teisių pažeidimas. N. Martišienė. „Tėvų atsisakymas rūpintis vaiko sveikata, taip pat ir psichikos, gali būti vertintinas kaip vaiko teisių pažeidimas. Tokiu atveju būtų inicijuotas paslaugų šeimai teikimas ir siekiama atidžiai įvertinti, kokios priežastys lėmė tokią nuomonę. Ji priduria, kad turėtų keistis visuomenės nuostata psichikos sunkumų atžvilgiu - nors pamažu požiūris darosi pozityvesnis, išankstinių nuostatų dar nepavyksta atsisakyti, LRT.lt sako N. Martišienė. „Gėda, kaltė ir kiti panašūs jausmai dažnai mus apriboja nuo kreipimosi į psichikos sveikatos specialistus. Ši sritis vis dar stigmatizuota. O iš esmės nesvarbu, kokį sutrikimą turi žmogus, svarbiausia, kaip jis sąmoningai ieško pagalbos. Mūsų visų pareiga yra jį nukreipti taip, kad gautų tą pagalbą.
S. Vizgaudienės teigimu, tokiais atvejais, kai tėvai neleidžia lankytis pas psichologą, alternatyva gali būti pagalbos linijos, vis dėlto, sako psichologė, vienkartinės pagalbos neretai neužtenka - dažniausiai reikalinga ilgalaikė, nuosekli pagalba. „Jei visą laiką skambinu į pagalbos linijas, kad ir kas antrą dieną, vis tiek atsiliepia skirtingi žmonės, tada vėl iš naujo turiu pasakoti, dėl ko kreipiuosi, - tai niekaip neorientuota į ilgalaikę pagalbą. Tai padeda susiprasti jausmuose, labai padeda kritinėse situacijose, todėl labai rekomenduojama kreiptis, bet, jei norisi didesnio ir rimtesnio pokyčio, reikia nuoseklesnės pagalbos“, - atkreipia dėmesį S. Vizgaudienė.
O kaip turėtų reaguoti tėvai, išgirdę, kad vaikas nori kreiptis į psichologą? Vaikų linijos psichologės J. S. Jasiulionės manymu, pirmiausia tėvai turėtų kaip įmanoma ramiau įsiklausyti į vaiko norą. Sakyčiau, labai gerai kiek atsitraukti nuo situacijos, pasakyti, kad „gerai, girdžiu, kad nori eiti pas psichologą, man tai yra netikėta arba man tai sukėlė nerimą, noriu apgalvoti, o vėliau mes su tavimi apie tai pasikalbėsime“. Nebus taip, kad tai yra slaptas tik psichologo ir vaiko kontaktas.
Anot S. Vizgaudienės, tėvai turėtų į tai pažiūrėti labai ramiai. „Siūlyčiau šį nerimą nuvyti į šoną, labiau įsiklausyti į vaiką, pasiteirauti, ar yra kas nors, į ką turėtume atkreipti dėmesį, kaip padėti dar nenuėjus pas psichologą, bet, aišku, pastiprinti tą norą, kad „jei nori, gali kreiptis“. Tada ir vaikas jausis suprastas, palaikomas, žinos, kad tėvai reaguoja į norus ir pageidavimus“, - pasakoja S. Vizgaudienė. „Gal atėjome iki ribos, kai metas pokyčiams, galbūt kurį laiką ko nors nepastebėjome. Ėjimas pas psichologą neretai būna iš vidaus ateinantis labai aiškus suvokimas, kad taip, kaip gyvenu dabar, toliau gyventi negaliu, kad reikia ką nors daryti. Tai yra labiau pozityvu, jokiais būdais ne negatyvu, nes yra vidinis impulsas keistis“, - sako S. Vizgaudienė.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pacientas iki šešiolikos metų negali būti gydomas ar gauti sveikatos priežiūros paslaugų prieš vieno iš jo tėvų valią, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Įstatymai gali numatyti atvejus, kai asmens sveikatos priežiūrai atlikti yra būtinas nepilnamečio paciento vieno iš tėvų ar jo atstovo pagal įstatymą rašytinis sutikimas. „Taip pat nepilnametis asmuo gali kreiptis į savivaldybės visuomenės sveikatos biurą ir gauti psichologinės gerovės paslaugas - individualų arba grupinį psichologinį konsultavimą (suteikiama iki 5 individualių arba grupinių konsultacijų), dalyvauti grupiniuose streso valdymo, emocijų pažinimo ir raiškos, konfliktų valdymo ir kituose psichikos sveikatą stiprinančiuose užsiėmimuose.
Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius). Konsultuoja krizių įveikimo specialistai. Pagalba teikiama nusižudžiusiųjų artimiesiems. Informacija svetainėje pateikiama glaustai, atsižvelgiant į specifinius kiekvienos tikslinės grupės poreikius. Savižudybės krizę patiriančiam asmeniui suteikiama informacija apie įvairius pagalbos būdus ir jos teikėjus konkrečioje savivaldybėje, ir ko jis gali tikėtis, kreipdamasis pagalbos telefonu, internetu ar susitikęs su specialistu. Norintieji padėti išgyvenantiems savižudybės krizę šioje svetainėje sužinos apie rizikos ženklus, priežastis ir mitus apie savižudybes, ras patarimų, kaip tinkamai suteikti pagalbą. Specialistams pateikiama išsami informacija, kaip elgtis konkrečioje situacijoje. Svetainėje taip pat publikuojamos savižudybės krizę išgyvenusiųjų istorijos.
Reikalingos psichologinės pagalbos įstaigos:
- KRIZIŲ ĮVEIKIMO CENTRAS, Antakalnio g. 97, LT-10220 Vilnius (skubi anoniminė psichologinė pagalba: +370 5 244 2244)
- PSICHIKOS SVEIKATOS KLINIKA, Pylimo g.
- VšĮ ANTAKALNIO POLIKLINIKA, psichologo konsultacijos (104 kab.) Antakalnio g.
- VILNIAUS M. PSICHOLOGINĖ-PEDAGOGINĖ TARNYBA, A. Vivulskio g.
- Vaikų ligoninės, VšĮ VULSK filialo, Vaiko raidos centras, Vytauto g.
- VšĮ VILNIAUS MIESTO PSICHIKOS SVEIKATOS CENTRAS, Vasaros g.
- RESPUBLIKINĖ VILNIAUS PSICHIATRIJOS LIGONINĖ, Parko g.
- SANTAROS KLINIKOS, Psichiatrijos skyrius, Santariškių g.
- VšĮ RESPUBLIKINĖ VILNIAUS UNIVERSITETINĖ LIGONINĖ, Psichosomatinių susirgimų skyrius, Šiltnamių g.
- ĄŽUOLYNO KLINIKA (privati), Ąžuolyno g.
- VšĮ VILNIAUS PRIKLAUSOMYBIŲ LIGŲ CENTRAS, Gerosios Vilties g.
- VAIKO RAIDOS CENTRAS, SANTAROS KLINIKŲ FILIALAS, Santariškių g.
Lidija Neikurs - 5d. Vyro ir žmonos vaidmenys šeimoje
Specialistai:
- Violeta Pilipuitienė - Vaikų psichologė
- Vita Povilaitytė - Vaikų psichologė - psichoterapeutė
- Inga Baškauskaitė - Boronova - Klinikinė logopedė
Paslaugos:
- Konsultacijos: Profesionali psichologinė ir logopedinė pagalba tėvams ir vaikams padėsianti išspręsti iškylančias problemas.
- Vertinimas: Renkame ir analizuojame informaciją apie vaiko santykį su aplinka, siekdami jam padėti.
Papildoma informacija:
- Pinigai vietoje dovanos: psichologė atskleidžia galimas pasekmes vaiko mąstysenai.
- Paramos skyrimas: Informacija, kaip skirti paramą per Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS).
