Filmas „Vaikis ant ratų“ pristato mums pagrindinį herojų - tylų, paslaptingą, tačiau geros širdies ir simpatiško veido vaikiną, kurį vaidina Anselis Elgortas. Jis prisistato vardu Vaikis („B-A-B-Y, Baby,“ - atidžiai ištaria kiekvienam, nustebusiam jo vardu).
Vaikis yra neįtikėtinų gabumų vairuotojas, todėl tampa itin vertingu pagalbininku bosui Dokui (akt. Kevinas Spacey), organizuojančiam apiplėšimus. Vaikis, nors ir atsidavęs kelyje, atrodo kiek atitrūkęs nuo buities ir šio pasaulio realijų - jis rūpinasi savo neįgalia ir kurčia patėviu.
Režisierius Edgaras Wrightas, kurdamas Vaikio gyvenimo garso takelį, žengia dar vieną žingsnį į priekį. Muzika, persipindama su išorinio pasaulio garsais, tokiais kaip automobilio pyptelėjimas ar trumposios žinutės rašymas, ne tik lydi pasakojimą, bet ir egzistuoja tobulai ritmiškoje sąveikoje su veiksmu. Tai primena miuziklą, paverčiantį kasdienes scenas mažu choreografiniu ir muzikiniu spektakliu.
Nostalgija praeičiai slypi ne tik miuzikliškoje filmo formoje. Vaikis ir jo mylimoji, kavinės padavėja Debora (akt. Lily James), atrodo lyg nužengę iš XX amžiaus pradžios melodramos - gražūs, žavūs, kiek stokojantys ryškesnių charakterio savybių, tačiau mirtinai įsimylėję. Svajos apie jųdviejų bendrą gyvenimą, skambant lyriškai muzikai, prieš mūsų akis išnyra juodai baltais epizodais, primenančiais auksinio Holivudo laikus ir tikėjimą, jog meilė įveikia viską.
Režisierius, muzikinius intarpus jungdamas su efektingomis gaudynių ir susišaudymo scenomis, veiksmo filmo ir komedijos žanrais, sąmoningai kuria pastišą. Filmas apjungia automobilius, greitį, pasmerktus įsimylėjėlius ir gangsterius. Beje, filme puikiai pajuokiami tipiniai tokiose juostose pasitaikantys dialogai, pavyzdžiui, „Ar mes esame susitikę anksčiau?“ - „Nežinau.“
Edgaras Wrightas išgarsėjo filmais, galinčiais pajuokti klišes ir kartu netapti atvira parodija. Tai liudija jo ankstesni darbai: siaubo komedijos žanrą supurtęs „Zombių karalius“ (Shaun of the Dead, 2004) ir fantastinių epizodų prisodrintas „Scotas Piligrimas prieš pasaulį“ (Scott Pilgrim vs. the World, 2010).
Įnešti gyvybės į automobilių gaudynių filmą nėra lengva užduotis - čia kiekvienas naratyvo posūkis jau buvo panaudotas, o žanro varomoji jėga yra efektingos lenktynės, o ne įmantrūs siužetiniai viražai. Tačiau „Vaikis ant ratų“ netampa prastesne ar mažiau sumeistrauta pramoga. Tai filmas su puikia choreografija ir nepriekaištingu montažu, turintis visus siužetinius vingius, kurių žiūrovas gali tikėtis iš tokio žanro.
Vis dėlto, „Vaikyje ant ratų“, kuris bando vienodai atiduoti duoklę tiek kino praeičiai, tiek dabarties tendencijoms, pritrūksta tos gyvybės ir humoro, kuriuo alsavo ankstesni režisieriaus darbai.
„Kadaise buvome vaikai“ (2022 m.) – oficialus anonsas
Padedamas nuolat ausyse skambančios mėgstamos muzikos, Vaikis tiesiog tobulai vairuoja automobilį. Kadangi vairavimas yra pagrindinė Vaikio aistra, pinigai jam rūpi ne itin - jam kur kas svarbiau, kad ausinėse skambėtų jo mėgstamas ritmas, o venomis plūstų adrenalinas.
Sutikęs svajonių merginą Deborą, Vaikis ryžtasi mesti juodus darbelius ir pradeda planuoti savo pasitraukimą. Tačiau Dokas priverčia jį imtis paskutiniojo darbelio, kuris jau nuo pat pradžių atrodo pasmerktas. Vaikiui teks pasitelkti visą savo išmonę, gudrumą ir vairavimo įgūdžius, kad ištrūktų iš jo laukiančių spąstų ir apsaugotų tiek savo, tiek mylimos merginos laisvę ir gyvybę.
tags: #baby #driver #lietuviskia
