Žaidimas yra labai svarbus vaiko vystymuisi. Žaisdami kūdikiai gali susipažinti su pasauliu. Mažyliai auga ir keičiasi labai greitai, jų žaidimai taip pat. Nors iki trijų mėnesių kūdikiai būdrauja trumpai ir jų galimybės (regėjimas, judesių kontrolė, bendravimas ir kt.) labai ribotos, su šiais mažyliais tikrai galima pažaisti.
Žaidimai ir veiklos kūdikiams
Akių kontaktas. Skirkite laiko tam, kad sukurtumėte prasmingą akių kontaktą su savo mažyliu. Tai padeda stiprinti ryšį tarp jūsų ir vaiko.
Ištiesinimas. Ilgą laiką praleidę mamos pilvuke mažyliai ir gimę dar kurį laiką būna lyg sustingę, vis sulenktomis kojytėmis ir rankytėmis. Švelniai tieskite mažylio rankytes, pirštukus, kojytes, darykite tai lėtai ir ramiai. Tai padeda kūdikiui pajusti savo kūną ir atpalaiduoti raumenis.
Girdėta muzika. Įvairūs tyrimai rodo, kad kūdikiai gali atpažinti muziką, kurią reguliariai girdėjo dar būdami mamos įsčiose. Jei jūsų mažylis nuolat girdėjo kažkokią muziką ar garsus būdamas jūsų pilvuke, leiskite jam paklausyti jos. Jei būdamas pilve kūdikis reguliariai negirdėjo muzikos, kurią galėtų pažinti jau gimęs, pasirinkite kelias dainas ar melodijas ir leiskite klausyti jų dabar. Muzika stimuliuoja kūdikio klausos ir emocinę raidą.
Garsų imitacija. Pamaloninkite savo mažylį imituodama jo garsus. Tai skatina kūdikio kalbos raidą ir jo bendravimo įgūdžius.
Nuostabieji nešiojimai. Kūdikiui būtinas fizinis kontaktas ir judesys, kurį jis juto būdamas mamos įsčiose, tad jo nešiojimas yra puikus būdas patenkinti šiuos poreikius. Tai ramina kūdikį ir stiprina jo fizinį bei emocinį ryšį su tėvais.
Nuostabieji veidrodžiai. Žaidimas su veidrodžiais yra puiki veikla jūsų mažyliui. Pastatykite veidrodį priešais kūdikį, kol jis guli ant pilvuko ar tiesiog palaikykite kūdikį priešais veidrodį. Veidrodis padeda kūdikiui pažinti save ir savo aplinką.
Skrydis lėktuvu. Suteikite savo kūdikiui galimybę, kuo įvairiau pažinti pasaulį. Viena jų yra laikyti mažylį ant rankų veidu žemyn (savo ranką ar rankas laikykite išilgai per visą kūdikio pilvuką). Tai padeda ne tik pamatyti supančią aplinką kitu kampu, bet gelbsti ir tiems mažyliams, kuriems pučia pilvuką.
Malonus pašnekesys. Kalbėjimas yra mokymasis. Kalbėjimas yra viena svarbiausių detalių kalbos vystymuisi, o kalbėjimo pamokos turi prasidėti nuo pirmosios dienos (kai kurie net sakys, kad bendravimas ir kalbėjimasis su mažyliu turi prasidėti, kai jis dar mamos pilvuke). Taigi kalbėkite su savo mažyliu kuo dažniau ir apie viską, pasakokite, ką veikiate pati, ką darote jam. Tai skatina kalbos raidą ir bendravimo įgūdžius.
Masažas. Masažo nauda niekas neabejoja, todėl nuo pat pirmų dienų galite masažuoti savo mažyli, tai padės vystytis ir stiprėti ne tik jo raumenims, bet ir kraujotakai bei virškinimo sistemai. Masažas kūdikiams iki 3 mėnesių turi labiau priminti glostymą, nei mums įprastą masažą. Švelniai glostykite, naudokite tik nedidelį švelnų spaudimą, pasirinkite laiką, kuomet abu esate tam gerai nusiteikę. Masažas stiprina raumenis, gerina kraujotaką ir virškinimą.
Skirtingos tekstūros. Leisti mažyliui pajusti skirtingos tekstūros medžiagas, daiktus yra lengvas būdas vystyti kūdikio pojūčius nuo pirmųjų gyvenimo dienų. Duokite mažyliui savo mažomis rankytėmis paliesti skirtingas medžiagas ir taip padėsite jam vystytis ir pažinti pasaulį. Apsidairykite savo namuose ir tikrai rasite daugybę skirtingus lietimo pojūčius suteikiančių daiktų. Tai stimuliuoja lytėjimo pojūčius ir pažintinę raidą.
Skaitymas. Skaityti savo vaikui, tai dovanoti jam neįkainojamą dovaną. Skaityti mažyliui rekomenduojama jam dar esant mamos pilvuke. Skaitymas lavina vaizduotę, kalbos raidą ir stiprina ryšį tarp tėvų ir vaiko.
Supkitės. Kaip ir lėktuvo žaidimas, taip ir supimasis ugdo jūsų mažylio vestibiuliarinį aparatą (vestibiuliarinis aparatas - pusiausvyros organas vidinėje ausyje). Laikykite savo kūdikį ant rankų ir švelniai supkitės kartu. Tam puikiai tiks hamakas, supynės, supamoji kėdė. Supimasis stimuliuoja pusiausvyros pojūtį.
Juoda/balta. Naujagimio regėjimas dar nėra iki galo išsivystęs. Geriausiai naujagimiams ir mažyliams iki 3 mėnesių sekasi matyti didesnio kontrasto vaizdus, tokius kaip juodos ir baltos spalvos raštus (pvz. juodus kvadratėlius baltame fone, baltus taškelius juodame fone ir pan.). Tai padeda stimuliuoti kūdikio regėjimo vystymąsi.
Gal pašokam? Šokis, tai puikus būdas kurti saugų, glaudų ir labai būtiną jūsų mažyliui fizinį kontaktą. Įsijunkite mėgiamą muziką ir linguokite laikydama kūdikį ant rankų. Šokis stiprina fizinį ryšį ir suteikia džiaugsmo.
Šviesų žaidimas. Kūdikiams patinka stebėti šviečiančius ir judančius objektus. Sudominkite savo kūdikį lėtai judančia šviesa (tamsiame kambaryje), panaudodamos tam žibintuvėlį. Tai stimuliuoja kūdikio regėjimo ir dėmesio koncentraciją.
Uostymas. Kūdikiai gimsta su puikiai išvystyta uosle. Naujagimiai savo mamos kvapą atpažįsta iš karto tik gimę. Stimuliuokite savo vaiko pojūčius švelniai pamojuodama maloniais kvapais jam šalia nosytės. Tam puikiai tinka gėlės, citrusiniai vaisiai ar vanilė. Uostymas stimuliuoja uoslės pojūtį ir prisideda prie pažintinės raidos.
Atsilenkimai. Sustiprinkite savo kūdikio raumenyną imituodama saugusiųjų pratimus. Paguldykite kūdikį ant pledo ar paklodės, atsisėskite mažylio kojų gale. Atsargiai paimkite pledo ar paklodės kampučius šalia mažylio galvytės ir švelniai, lėtai kilstelėkite link savęs taip, lyg mažylis darytų atsilenkimą, paguldykite atgal ir vėl kilstelėkite. Tai stiprina kūdikio raumenis.
Dviratininkas. Sustiprinkite mažylio kojyčių ir pilvo raumenis imituodamos dviračio minimą. Tai stiprina kojų ir pilvo raumenis.
Mobilus kūdikis. Leiskite savo mažyliui susipažinti su jį supančia aplinka vis keisdama jo buvimo vietą, tai patogu daryti mažylį paguldžius į gultuką ar tiesiog saugiai ir minkštai ant grindų. Mažylis taip susipažins su jį supančia aplinka, jos garsais, kvapais. Tai skatina pažintinę raidą ir aplinkos tyrinėjimą.
Balansavimas. Lavinkite kūdikio pusiausvyrą ir stiprinkite kaklo raumenis, saugiai ir švelniai paguldžiusi ir linguodama ant jogos kamuolio. Tai lavina pusiausvyros pojūtį ir stiprina kaklo raumenis.
Svarbu žinoti apie kūdikių sveikatą
Sloga kūdikiams. Sloga kūdikiams gali būti ne tik peršalimo pasekmė, bet ir vienas iš artėjančio dantų dygimo simptomų. Tokiu atveju sloga ypatinga - išskyros skaidrios, vandeningos, varvančios smakru, kur susijungia su gausiomis seilėmis. Vaikas gana dažnai kiša rankas į burną, niurzga, blogai miega, dažnai pabunda rėkdamas. Kūdikiams, ypač pirmosiomis savaitėmis po gimimo, nosis būna užsikimšusi ir be slogos. Kai kurie mažyliai dėl to net kelis mėnesius kvėpuoja švilpdami. Sveika nosis išskiria gleives, atliekančias svarbią valomąją funkciją. Įkvepiame orą, kuriame gausu įvairių aplinkos teršalų, tarp kurių ir infekcijas sukeliančių virusų, alergenų. Jiems pro nosį patekus į kvėpavimo takus susergame, bet gleivės sulaiko ir pašalina šiuos teršalus - taip apsaugodamos nuo ligų. Be to, nosyje oras sušyla bei sudrėkinamas. Į kvėpavimo takus patekęs šaltas oras padidina infekcijų pavojų. Nosies gleivinės paburkimą ir gausesnį sekreto išsiskyrimą provokuoja dulkės, lakiosios cheminės medžiagos, jų garai ir kiti dirgikliai. Kūdikio nosis greitai užsikemša dėl sauso oro namuose, kuris išdžiovina gleives. Susidaro trukdančios kvėpuoti plutelės, todėl mažylis šnopuoja. Kita šnopavimo priežastis - kūdikiui atsirūgus į nosies ertmę patekęs pienas. Įkvėpęs oro, kuriame yra daug ligų sukėlėjų, kūdikis gali susirgti sloga - ūminiu nosies gleivinės uždegimu. Iš pradžių iš nosies pradeda tekėti skystos išskyros, vėliau jos sutirštėja. Atsiranda čiaudulys, vaikui gali pakilti temperatūra. Kūdikiui tai rimta liga, galinti išplisti į nosiaryklę ir kitus kvėpavimo takus. Susikaupusios išskyros per platų klausomąjį vamzdį lengvai pasiekia vidurinę ausį ir sukelia uždegimą. Nosies gleivinės paburkimas ir pagausėjusios išskyros gali labai apsunkinti kūdikio kasdienybę. Užsikimšus nosytei, mažylis priverstas kvėpuoti per burną, o tada kiekvienas maitinimas jam ir mamai tampa nemažu išbandymu. Apžiojus krūtį, kūdikiui sunku arba iš viso neįmanoma kvėpuoti nosimi. Todėl jis dažnai išspjauna spenelį, verkia. Tai tikras iššūkis patiems mažiausiems, dar nemokantiems kvėpuoti per burną. Kadangi kūdikiai nemoka išsipūsti nosies, gali kauptis ir tirštėti gleivės. Esant užgultai nosytei ir ne dėl ligos, ir sloguojant, svarbu nuolat valyti nosies landas, kad palengvėtų kvėpavimas. Taigi pirmiausia turime išplauti nosytę, kad ji būtų kuo švaresnė. Tai padeda suskystinti gleives, suminkštinti sausas pluteles, tada jas galėsime lengviau pašalinti. Sloguojančiam kūdikiui gydytojo paskirti lašiukai lašinami tik į švarią nosytę. Nosies plovimui patariama naudoti izotoninį jūros vandenį, puikiai tinkantį kasdienei higienai. Jo druskų koncentracija tokia pat kaip organizmo skysčių, todėl poveikis švelnus. Izotoninis jūros vanduo atkemša užgultą nosį, sudrėkina gleivinę, todėl lengviau pasišalina sekretas. Su juo galime pašalinti nosyje susikaupusius nešvarumus, alergenus, infekcijų sukėlėjus. Jei nėra infekcijos požymių, kūdikis aktyvus ir geros nuotaikos, nerimauti neverta. Užtenka išvalyti užkimštą nosytę izotoniniu jūros vandeniu. Kad negaluojančio kūdikio būklė palengvėtų, jo kambaryje palaikykite optimalią temperatūrą ir drėgmę. Buvimas tvankioje patalpoje pablogina savijautą. Todėl sloguojančio mažylio kambarį kiek įmanoma dažniau vėdinkite skersvėju. Temperatūra jame turi būti ne aukštesnė kaip 18 laipsnių. Migdykite kūdikį gerai išvėdintame kambaryje. Grynas oras visada naudingas mažyliui: jeigu jis nekarščiuoja ir savijauta nėra itin prasta, išvežkite jį į lauką. Vėsiame ore sumažėja nosies paburkimas, palengvėja kvėpavimas ir mažylis geriau pailsi. Gulinčio kūdikio viršutinę kūno dalį laikykite šiek tiek pakeltą, kad sekretas lengvai ištekėtų. Tai palengvins kvėpavimą ir nosies ertmėse susikaups mažiau gleivių.
Tradicinės priemonės nuo slogos. Prieš naudojant tradicines priemones nuo slogos vaikui, pirmiausia verta nustatyti slogos atsiradimo priežastį. Vienos tradicinės priemonės pasiteisins esant virusinei ar bakterinei slogai, kitas naudosime esant alerginei slogai, dar kitos padės, kai sloga atsiras, pavyzdžiui, dygstant dantims. Taigi daug kas priklauso ir nuo vaiko amžiaus. Kūdikiams taikomi slogos gydymo metodai yra kitokie, nei taikomi šiek tiek vyresniems vaikams. Jei vaikui sloga atsirado neseniai ir nepasireiškė kitų nerimą keliančių simptomų (aukšta temperatūra, bendras sveikatos būklės pablogėjimas), verta griebtis toliau pateiktų tradicinių priemonių nuo slogos.
Pirmiausia išbandykite aspiratorių. Jūsų mažylis nepajėgia savarankiškai išsivalyti nosytės, todėl kvėpavimo takams išvalyti pravers specialus nosies aspiratorius, tai yra aparatas nosies sekretui ištraukti. Jis veiksmingesnis ir saugesnis už iki šiol naudotas pompas (specialius įtaisus, padedančius lengvai pašalinti gleives iš kūdikio nosytės), nes jos didele jėga siurbdavo gleives dirgindamos gleivinę. Tas pats gali nutikti ir per dažnai naudojant aspiratorių, todėl gydytojai rekomenduoja juo nepiktnaudžiauti, naudoti apdairiai. Vaistinėse galima įsigyti rankiniu principu veikiančių arba elektroninių aspiratorių.
Kitas dėmesio vertas slogos gydymo būdas - druskos tirpalo arba jūros vandens lašinimas į nosį. Šios medžiagos padeda suskystinti išskyras, taip jos lengviau pasišalina iš kvėpavimo takų.
Tinkamas skysčių kiekis ir drėkinimas gali padėti išgydyti slogą. Norėdami atskiesti kvėpavimo takus užkemšančias išskyras ir palengvinti jų ištekėjimą, nepamirškite vaikui duoti daug skysčių (geriausia šiltų) ir pasirūpinkite, kad patalpa, kurioje jis būna, būtų tinkamai drėkinama.
Gydant slogą vaikui, leidžiama naudoti inhaliacijas, tačiau tik švelnių preparatų, be kvapiųjų aliejų, nes jie gali dirginti gleivinę. Rekomenduojamos druskos tirpalo inhaliacijos, kurios švelniai suskystina išskyras ir padeda išvalyti nosį, taip palengvindamos kvėpavimą. Vaiko inhaliacijoms galima pridėti vaistažolių, pavyzdžiui, ramunėlių, čiobrelių, nes jos pasižymi dezinfekuojamuoju ir sutraukiamuoju poveikiu.
Svarbu atitinkamai guldyti vaiką miegoti. Mažus vaikus sloga vargina dažniausiai naktį. Jie neužmiega, nes negali laisvai kvėpuoti. Pravers po lovytės kojomis pakištos knygos, kad vaiko galva būtų aukščiau už liemenį ir išskyros galėtų laisvai tekėti. Tai tikrai geresnė alternatyva, nei padėti pagalvę, kuri gali neigiamai veikti gležną kūdikio stuburą. Dieną patariama kūdikį paguldyti ant pilvo.
Pasivaikščiojimai ir kambario vėdinimas prisideda prie spartesnio pasveikimo. Grynas oras gerai veikia nosies gleivinę, todėl nepamirškite vaiką išvesti pasivaikščioti (nebent pasireiškia ir kitų nerimą keliančių simptomų) ir vėdinti kambarių, nes vėdinant bus lengviau iš aplinkos pašalinti virusus ir mikroorganizmus.
Verta parinkti atitinkamą dietą slogai gydyti. Sergant sloga vaiko mitybą reikia papildyti vitaminų ir mikroelementų turinčiais produktais. Ypatingą dėmesį skirkite vitaminui C. Jis, sutraukdamas kraujagysles, numalšina slogos simptomus ir papildomai sustiprina imuninę sistemą.
Mairūnų tepalas - viena iš natūralių priemonių nuo slogos, kurią galima naudoti vienų metų amžiaus vaikui. Tepalas palengvina kvėpavimą ir apramina sudirgintą epidermį aplink nosį.
Vaiko slogą lengviau išgydysite taip pat naudodami mažiesiems skirtus nosies lašus.
Kūdikio pamėlynavimas. Sveikos, mamytės! Ar kas esate susidūrusios, kad kūdykiui ( dviejų mėn ) būtų pamėle paakiai ir aplink lupytes. Tas nesitęsia ilgai apie pusę h , pavalgius ( maitinu pati) ir tuo momentu, kai snūduriuoja , odai pašviesėjus. Kreipiausi į gydytojus, pagal kraujo tyrimus , kraujas geras, nėra mažakraujystės, kardiograma buvo atlikta, viskas gerai. Valgyti valgo, svoris auga puikiai. Gimė įvertintas 10. Gyd sakė nekreipti dėmesio, viskas gerai, nieko čia baisaus. Tas prasidėjo prieš kelias dienas. Turim reikalų su nosies paburkimu, manau pakyla pienukas į nosiaryklę. Miega galvyte aukščiau, bet net kai laikant stačiai atrūgsta, turinio pakyla į gerklę, kurį nuryja, atpila, tik kai būna dažnas maitinimas, kai neramus. Tad turime vis paburkusia nosyte. Jei kiekvienas maitinimas tampa išbandymu, o vaikas sunkiai kvėpuoja per nosį, svarbu jį atlaisvinti. Kūdikiams ypač svarbu užtikrinti tinkamą nosies higieną, nes jie dar nemoka patys išsipūsti nosies. Naudojant specialius jūros vandens tirpalus, galima atlaisvinti nosies takus ir palengvinti kvėpavimą.
Žala dėl triukšmo. Pernelyg didelė garsų gausa virsta nepageidaujamu ir nemaloniu triukšmu. Tėvams, kurie augina mažus vaikus, rekomenduojama atidžiai stebėti aplinką, kurioje jie auga. Vaikai kasdien susiduria su triukšmu namuose, darželyje, žaisdami kieme. Ilgas buvimas triukšmingoje aplinkoje neigiamai veikia vaikų klausą ir neabejotinai daro įtaką bendrai sveikatos būklei. Ypač svarbu stebėti garso lygį, kai vaikas naudojasi ausinėmis. Jos nukreipia garsą tiesiai į ausis, tad per garsiai klausydamas muzikos ar žiūrėdamas animacinius filmukus vaikas gali stipriai pakenkti savo klausai. Tėvai taip pat turėtų žinoti ir tai, jog nederėtų persistengti ir garsiai leisti muziką automobilyje. Saugaus garso riba yra iki 85 dB, o kai kurių automobilių garso sistemos gali siekti net 140 dB! Toks triukšmas yra ypač pavojingas ir net draudžiamas. Paprastai žmogus savo širdies dūžius girdi 10 dB garsu. Parke girdime medžių šlamesį 30 dB garsu, lietus ir įprastinė kalba sukelia 50 dB garsą. 70 dB - jau garsi kalba, o 90 dB - riksmas. Ilgas buvimas triukšmingoje aplinkoje sukelia įvairius klausos sutrikimus. Triukšmas neigiamai veikia vaikų kalbos vystymąsi, motyvaciją, dėmesio koncentraciją. Taip pat didėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, gali sutrikti virškinimo sistemos veikla, labai nukenčia ir miego kokybė. Ne veltui šiuolaikinė industrinė kultūra yra vadinama triukšmo kultūra. Triukšmas - toks įprastas ir kasdienis gyvenimo palydovas, kad dažnai net pamirštame, jog egzistuoja ir tyla. Dažnai nuvykus į kaimą ir atsidūrus pievose ar laukuose, kuriuose nesigirdi miesto šurmulio, pajuntamas spengimas ausyse nuo tylos intensyvumo. Tai tyla, kurios nedrumsčia muzika, televizorius, buitinių prietaisų ūžesys ir kiti pašaliniai garsai. Supažindinti vaikus su tyla naudinga nuo mažų dienų. Šią temą labai gražiai pristato Deboros Underwood „Tylioji knygelė“. Knygelėje, kurią iliustravo dailininkė Renata Liwska, jaukiais piešinėliais ir trumpais sakinukais pasakojama apie neaprėpiamą tylos įvairovę bei jos grožį. Ar kada pagalvojote, kad žuvys tyliai plaukioja po vandeniu? O galbūt mėgstate tyliai laižyti ledinukus? Gal net esate pajutę, kad tyloje su geru draugu galima susikalbėti ir be žodžių? Kokia dar gali būti tyla? Patyrinėję „Tyliają knygelę“, atrasite tylą iš naujo. Nes prašymas ar, dar blogiau, nurodymas laikytis tylos vargu ar pasieks prie triukšmo pratusio vaiko ausis. Nors visiškai triukšmo ir neišvengsime, tačiau galime tiek save, tiek vaikus apsaugoti nuo jo daromos žalos. Nors ir smagu garsiai pasiklausyti mėgstamos dainos, tačiau svarbu tuo nepiktnaudžiauti ir saugoti savo klausą. Juk ji - vienas svarbiausių jutimo organų. Pamėginkime kartais išgirsti ir tylą.
Žala dėl vaikštynių. Tačiau specialistai įspėja naudoti ją atsargiai. Nes vaikštynės negarantuoja jokios naudos kūdikiui, o štai žalą kelia didžiulę. Naujo tyrimo duomenys atskleidė, kodėl ši praktika yra tokia rizikinga ir kodėl turėtume atkreipti į tai dėmesį. Tačiau niekas neatsižvelgia į įspėjamąsias etiketes ir neklauso specialistų rekomendacijų uždrausti šį įtaisą. Todėl nemažai vaikų vis dar atsiduria skubiosios pagalbos skyriuje dėl susižalojimų, kurių būtų galima nesunkiai išvengti. „Gera žinia ta, kad per pastaruosius 25 metus su kūdikių vaikštynę susijusių susižalojimų skaičius smarkiai sumažėjo, bet svarbu, kad visi suprastų, kokią grėsmę šie gaminiai kelia vaikams“, - teigė vyresnysis tyrimo autorius ir epidemiologijos specialistas iš Nacionalinės vaikų ligoninės, JAV, Gary Smithas. Būtent dėl šio įtaiso paskirties kyla daugiausiai problemų. Vaikštynės vaikams kelia nepastebimą pavojų, ypatingai esant laiptams, aštriems daiktams ar lengvai prieinamiems pavojingiems prietaisams. G.Smith ir jo komanda surinko duomenis iš JAV skubios pagalbos skyrių nuo 1990-ųjų m. iki 2014-ųjų m. Jie yra pirmieji, kurie tiria pagal federalinės vyriausybės 2010-ųjų metų privalomuosius saugos reikalavimus vaikiškų vaikštynių poveikį. Per 24-erius metus tyrimas atskleidė, kad dėl vaikštynės sukeltų susižalojimų skubios pagalbos skyriuje buvo gydomi net 230,676 vaikai iki 15 mėnesių amžiaus, pranešė sciencealert.com. Daugiau nei 90 proc. šių sužalojimų buvo galvos ir kaklo, dažniausiai tai buvo minkštųjų audinių pažeidimai, galvos smegenų sukrėtimas ar uždaros galvos traumos. Apskritai dauguma šių nelaimingų atsitikimų buvo nukritimas nuo laiptų.
1997-aisiais m. buvo įvestas savanoriškas apsaugos standartas, kuris reikalavo, kad kūdikių vaikštynės būtų platesnės negu durys arba, kad turėtų sustabdymo mechanizmą, kuris sustabdo vaikštynę vienam ratui pasislinkus už laipto krašto. Tada 2010-aisiais m. buvo įgyvendintas privalomas apsaugos standartas, apimantis griežtesnes gamintojų taisykles. Jie pristatė stovėjimo stabdžių pavyzdį. Panašu, kad tai suveikė, nes susižalojimų skaičius ženkliai sumažėjo: nuo 20,650 vaikų 1990-aisiais m. iki 2,001 vaiko 2014-aisiais m., mat sumažėjo susižalojimų, susijusių su laiptais, skaičius net iki 91 proc. Praėjus ketveriems metams po 2010-ųjų m. privalomų saugos standartų, sužeidimų skaičius sumažėjo dar 22 proc. Nors pagerėjęs tėvų ugdymas ir supratimas dėl vaikštynių daromos žalos taip pat nemažai prisidėjo prie to, vis dėlto tai nėra pakankamai veiksmingas būdas spręsti šiai problemai. Ankstesni tyrimai parodė, kad 59 proc. šeimų, kurių vaikai buvo gydomi dėl vaikštynės sukeltų susižalojimų, jau žinojo galimus pavojus prieš incidentą. 32 proc. tėvų prisipažino, kad net ir po nelaimės vis dar naudojasi įtaisu. Tačiau vaikštynės kelia ne tik fizinį pavojų, šis žaislas taip pat gali pakenkti vaiko pažinimo vystymuisi. Kai vaikiškos vaikštynės buvo pristatomos rinkai, jos buvo parduodamos kaip vaikščiojimo ir motorinių įgūdžių skatinimo priemonė.
Žala nėštumo metu. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad laukiantis vaikelio labai svarbu būsimai mamai rūpintis savo sveikata, laikytis medikų nurodymų, gyventi sveikai, atsisakyti žalingų įpročių tokių kaip alkoholio, narkotikų ar tabako vartojimas. Tai labai kenkia būsimam vaikeliui, t.y. „Dar daugiau - tai galima prilyginti kėsinimuisi į dar negimusio kūdikio gyvybę, kas yra neatsakinga ir lengvabūdiška. Taip elgtis - nevalia. Be to, ir aplinka bei bendruomenė turėtų elgtis atsakingai, ne tik neščioji. Svarbu suvokti, kad sėkmingam nėštumui užtikrinti reikalinga ne tik medicininė priežiūra, bet ir atsakingi būsimos mamos veiksmai nėštumo metu. Saugios alkoholio dozės nėščiajai nėra, narkotikai ir tabakas - taip pat. O jei nėščioji visa tai vartoja kartu - daroma dar didesnė žala būsimai gyvybei“, - pabrėžia viceministrė L. „Svarbu suprasti, kad poveikį gali turėti ir vienkartinis alkoholio pavartojimas, nes jis lengvai pereina per placentą ir pažeidžia besiformuojantį vaisių, o tai gali sukelti vaisiaus alkoholinį sindromą (VAS). Šis sindromas lemia besivystančio kūdikio augimo atsilikimą, nervų sistemos vystymosi sutrikimus, organų vystymosi anomalijas. Labiausiai alkoholis ir jo skilimo produktai pažeidžia kūdikio smegenis“, - sako viceministrė L. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, iš 1000 naujagimių 1-3 gimsta su sunkia alkoholio žala vaisiui, tad VAS spektro atvejų skaičius sudaro apie 1 procentą bendroje populiacijoje. Tyrimai rodo, kad iki 30 proc. moterų vartoja alkoholį nėštumo metu, tad teoriškai ir Lietuvoje nėštumo metu galėtų alkoholį vartoti iki 9000 moterų per metus. Nėštumo metu joks alkoholio kiekis nėra saugus. Tad nėštumo metu alkoholio vartojimo reikėtų atsisakyti. Pirmosiomis nėštumo savaitėmis moteris gali nežinoti, kad laukiasi, o alkoholio vartojimas šiuo laikotarpiu taip pat yra pavojingas ir gali padaryti negrįžtamą žalą būsimam vaikeliui. Priklausomybės ligų sritis yra labai jautri, vis dar gajūs stereotipai, kad tai ne liga, o tik blogas įprotis, ar valios stoka. Sudėtingesniais atvejais pagalba gali būti teikiama priklausomybių ligų centruose penkiuose didžiuosiuose miestuose, psichikos sveikatos centruose, reabilitacijos bendruomenėse, anoniminių alkoholikų grupėse. Vaikelio besilaukianti moteris pirmiausia turi kreiptis pas šeimos gydytoją. Fiziologinio nėštumo metu moters sveikata rūpinasi šeimos gydytojas, akušeris arba gydytojas akušeris ginekologas, jei moters nėštumas yra didelės rizikos.
Priežiūra šaltuoju metų laiku. Jei yra dideli šalčiai, kaip prognozuojama artimiausią savaitę, pasivaikščiojimus lauke teks apriboti. Kūdikiams iki vienerių metų nerekomenduojame kišti nosies į lauką, kai jutiminė temperatūra žemesnė nei -10 laipsnių, o jei pučia vėjas, didelė drėgmė, verta atidėti išėjimą kai bus aukštesnė temperatūra. Primenu, kad jei diena saulėta, siūlau atidengti vežimėlio stogelį ir vaikui pasimėgauti natūraliai gaunamu vitaminu D, nes būnant uždarytam lyg jurtoje ir tas laukas praranda prasmę. Naujagimius prie gryno oro verta pratinti kitą dieną grįžus iš ligoninės. Akušerė I.Girdvainienė primena, kad naujagimius prie gryno oro verta pratinti kitą dieną grįžus iš ligoninės. Akušerė I.Girdvainienė primena, kad naujagimius prie gryno oro verta pratinti kitą dieną grįžus iš ligoninės. Akušerė I.Girdvainienė primena, kad naujagimius prie gryno oro verta pratinti kitą dieną grįžus iš ligoninės.
Apsirengimas šaltuoju metų laiku. Į lauką kūdikį verta rengti sluoksniuojant - pirmas sluoksnis gali būti merino vilnos ar paprastos medvilnės siaustinukas, o ant viršaus užmauti šliaužtinukai. Jei itin šalta ar mama mano, jog vaikas jautresnis - trečias sluoksnis gali būti ir papildomas megztinis. Ant šių sluoksnių reikia aprengti žiemos drabužį - ant šiuolaikinių kombinezonų vaikams dažniausiai rašoma optimali temperatūra iki kurios jie yra tinkami. Pirštinių užtenka tų, kurios prikabintos prie siaustinuko ir paties kombinezono, kaip ir kojų apsaugų. Tikrų, kietų batų vaikams, kol jie nevaikšto auti nerekomenduojama. Žinoma, reikia nepamiršti uždėti šiltos kepurytės. Žiemą pagalvokite apie vežimėlio dugną, nes žmogutis juk tik guli. Kai kurie gamintojai jau iškart siūlo specialius čiužinukus, kitais atvejais verta įtiesti avikailį ar vilnonę antklodę. Aprengtą kombinezonu mažylį galima prikloti, bet tik ne šimtu sluoksnių, nes tuomet sunku bus įvertinti ar ne per karšta. Kaip įprastai, ar mažylis neperkaito galima patikrinti paliečiant jo kaklo raukšlę tarp nugaros ir pakaušio. Akušerė primena, kad lauke šalta nosytė ar atvėsę skruostukai nėra rodiklis, kad vaikui šalta. Taip pat pusvalandis iki išėjimo žiemą būtina vaiko skruostus patepti riebiu tepalu, nes vaikų odelė plonesnė, lengviau nušąla ir išsausėja.
Tinkamiausias laikas žiemą. Vaikų gydytojas R.Selvestravičius pastebi, kad nors oficialiai sakoma, kad į lauką vaikams nevertėtų eiti, kai temperatūra yra žemesnė nei -25 laipsniai šalčio, iš tiesų verta išėjimus apriboti ir esant vos šilčiau. Su pradinukais į lauką verta eiti jei ne daugiau nei -15 laipsnių šalčio. Jei norite nuo kalniuko pačiuožinėti su pradinukais rekomenduojame eiti tada, kai yra -10 laipsnių šalčio. Na, nieko tokio ir -12 ar -13 laipsnių, bet kai -15 laipsnių šalčio verta įvertinti jutiminę temperatūrą, drėgmės rodiklius, vėjo stiprumą. Vaikus jis rekomenduoja aprengti, kaip sumuštinį, tai yra sluoksniuojant drabužius. Apatiniam sluoksniui pasak gydytojo geriausia rinktis specialią aprangą, kuri greitai sugeria ir išgarina sukauptą drėgmę: „Medvilniniai drabužiai nėra tokie tinkami, ne s vaikai suprakaituoja, o medvilnė ilgai lieka drėgna, tada gresia peršalimas.“ Taip pat žiemą vaikams tinkamiausios kumštinės pirštinės, nes pirštai ne taip greitai sušąla nei pirštuotose. Viršutinius drabužius verta rengtis tinkamo dydžio ar net didesnius, tik ne per mažus. Tas pats su žieminiais batais - geriau didesni, nei spaudžiantys, nes taip sutrinka kraujotaka, galūnės greičiau sušąla. Trukmę, kiek būti lauke su vaikais, gydytojas pataria nusistatyti vadovaujantis sveiku protu. Jei vaikai dūksta ant kalniuko, stato sniego tvirtovę - gali pabūti ir ilgiau, nes jie juda ir jiems šilta. Jei šeima išėjo ramiai pasivaikščioti, vaikas sušals greičiau todėl buvimo lauke trukmė turėtų būti trumpesnė. Taip pat, kaip ir kūdikius, R.Selvestravičius rekomenduoja vaikus patepti apsauginiais kremais nuo šalčio. Gydytojas R.Selvestravičius atviras - kaukių vaikams, jei šeima lauke yra viena, dėti neverta. „Svarbu, kad jie būtų riebūs ir nebūtų drėkinantys, nes juose būna vandens, kuris dar labiau nušaldys vaiko odelę. Dabar dažnam kyla klausimas dėl kaukių - mano asmenine nuomone, kai tokie šalčiai, tie virusai lauke natūraliai neišgyvena. Be to, kaukės itin greitai prisikvėpuoja ir sudrėgsta, o drėgmė traukia šaltį, vaiko veidas gali greičiau nušalti. Tad jei viena šeima eina į vietą, kur nėra žmonių, vaikams kaukių siūlau nedėti“, - pastebi gydytojas. Sušalus - sušildyti natūraliai. Jei grįžus namo vaikas skundžiasi nejaučiantis kojų ar rankų pirštų, įtariate, kad nušalo, svarbu tos vietos nekišti į karštą vandenį, nes galite nudeginti. Taip pat negalima vaikų trinti jokiais spiritiniais tirpalais, nes vaikai per odą absorbuoja alkoholį. Sušalusias galūnes galite priglausti prie šiltos kūno vietos, stipriau patrinti delnais siekiant sudirginti nervų galūnes ir kraujotaką. Pirmas nušalimo požymis, kai tos kūno dalies spalva tampa gelsva, panaši į marmurą, nepraeina jos aptirpimas ar atsiranda nušalimo pūslės.
