Vykstant su nepilnamečiu vaiku į užsienį, kyla daug klausimų dėl reikalingų dokumentų ir sutikimų. Ypač aktualu tai tampa, kai tėvai yra išsiskyrę arba vaikas keliauja ne su abiem tėvais. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindines taisykles ir niuansus, susijusius su nepilnamečių kelionėmis bei galimybe gyventi užsienyje be tėvų priežiūros.
Kelionės į Šengeno erdvę
Į Šengeno erdvei priklausančias valstybes nepilnametis laikinai gali išvykti vienas, t. y. nelydimas įstatyminių atstovų (tėvų arba globėjų/rūpintojų) ar vieno iš jų, arba lydimas asmens, kuris nėra vaiko įstatyminis atstovas, be vaiko įstatyminio atstovo ar vieno iš jų sutikimo. Šiuo metu Šengeno erdvei, kurioje nėra sienų kontrolės, priklauso 26 valstybės.
Kelionės į ne Šengeno valstybes
Vaikų laikiną išvykimą iš Lietuvos į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 22 d. nutarimas Nr. 292 „Dėl vaikų laikino išvykimo į užsienio valstybes tvarkos“.
Sutikimo poreikis keliaujant su vienu iš tėvų
Jei vienas iš tėvų vyksta atostogų į užsienį drauge su vaiku, kito tėvo rašytinio sutikimo nereikia. Pavyzdžiui, jei mama su dukra vyksta atostogų, tėtis neturi pasirašyti, kad sutinka, jog nepilnametė dukra viešės kitoje šalyje. Abu tėvai šiuo atveju turi susitarti tarpusavyje.
Santuokos nutraukimo pasekmės ir kelionės
Jei vaiko tėvai yra nutraukę santuoką, reikėtų atkreipti dėmesį, kokios nuostatos dėl vaiko vykimo į užsienio valstybes yra nustatytos santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje. Gali būti nurodyta prieš kiek laiko reikia informuoti kitą tėvą apie kelionę į užsienį, kokią informaciją pateikti kitam tėvui, pavyzdžiui, į kokią šalį vykstama, kokia kelionės trukmė ir kokiomis sąlygomis bus keliaujama.
Kelionės su trečiaisiais asmenimis
Vaikui į užsienio valstybę vykstant ne su tėvais, o, pavyzdžiui, su seneliais ar kitais asmenimis, reikalingas bent vieno iš tėvų rašytinis notariškai patvirtintas sutikimas.
Būtini dokumentai kelionei
Taip pat vykstant su nepilnamečiu vaiku atostogauti į užsienį svarbu pasirūpinti ir kitais dokumentais: vaiko Lietuvos Respublikos pasu ar asmens tapatybės kortele. Vaikų asmens dokumentai galioja trumpiau - nuo dviejų iki penkerių metų, todėl reikia atkreipti dėmesį į datas. Be to, jei vaiko pavardė nesutampa su vieno iš tėvų, su kuriuo vaikas vyksta, pavarde, reikėtų pasiimti ir vaiko gimimo liudijimą.
Nuolatinis gyvenimas užsienyje: kada tai nebe atostogos?
Jei atostogos su vaiku užtrunka ir tampa panašesnės į nuolatinį gyvenimą užsienyje, tai gali tapti neteisėtu vaiko išvežimu ar laikymu. Vertinant, kada atostogos užsitęsė, reiktų atsižvelgti į aplinkybes. Pavyzdžiui, jei tėvai susitarė, kad vaikas išvažiuoja atostogų į Jungtines Amerikos Valstijas vienam mėnesiui, o praėjus dviem jis vis dar negrįžta, mokymosi sutartis Lietuvoje jau nutraukta, tikėtina, kad išvyka tapo ne atostogomis, o gyvenimu užsienyje.
Neteisėtas vaiko išvežimas ir laikymas
Neteisėtas išvežimas bus traktuojamas tuo atveju, kai vienas iš vaiko tėvų išsiveža vaiką iš įprastinės vaiko gyvenamosios valstybės į kitą be kito vaiko tėvo sutikimo. Neteisėtas laikymas - kai vaikas pasilieka užsienio valstybėje ilgesniam laikui negu kitas iš tėvų buvo sutikęs. Neteisėtai išvežus ir negrąžinus vaiko, yra pažeidžiamos globos teisės - vienas iš tėvų negali bendrauti su vaiku. Tokiu būdu padarinių patiria tiek neteisėtai iš gyvenamosios vietos išvežtas arba negrąžinamas į ją vaikas, tiek ir asmuo, kurio globos teisės yra apribojamos. Vienas iš vaiko tėvų, be kurio sutikimo nepilnametis buvo išvežtas į kitą šalį, turi teisę kreiptis į atitinkamas institucijas ir siekti vaiko grąžinimo į Lietuvą.
Gyvenamosios vietos keitimas: sutikimas būtinas
Nesvarbu ar vaiko tėvai susituokę ar ne, išvykstant su nepilnamečiu gyventi į kitą šalį, būtina informuoti kitą vaiko tėvą. Tokiais atvejais teks gauti rašytinį sutikimą. Įstatymai numato, kad jei vienas tėvas nori išsivežti nepilnametį gyventi į kitą valstybę, tam reikia antrojo iš tėvų raštinio sutikimo. Jeigu duoti patvirtinimą pastarasis atsisako, tuomet ginčą sprendžia teismas. Nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta tik su mama arba tėčiu, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo - išvykimo nuolat gyventi į užsienį.
Tėvų ir vaikų bendravimo teisė
Vienas iš tėvų, kuris negyvena su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime, o galimybę susitikti su vaiku privalo užtikrinti vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Tuo atveju, jei skyrium gyvenantis tėvas ar motina nepagrįstai nesutinka duoti leidimo išvykti nuolatiniam gyvenimui į užsienį ir nepavyksta taikiai susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos šiam gyvenant užsienyje, galima kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos su Lietuvoje gyventi liekančiu tėvu ar motina nustatymo.
Svarbu: Pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą. Norėdami gauti nemokamą individualią konsultaciją, užduokite klausimą internetu arba užsiregistruokite į gyvą susitikimą VU Teisės klinikos biure.
