Nors tėvams gimstant kūdikiui svarbiausia, kokios spalvos akis jis paveldėjo - mamos ar tėčio, medikams daug svarbiau, kad vaiko akys būtų sveikos. Šie požymiai padės atpažinti dažniausių vaiko akių ligų simptomus.
1. Užakęs ašarų latakas
Gimstant plėvelė kanalėliuose turi suplyšti, kad ašaros sutekėtų į maišelį prie nosies. Kartais ši plėvelė lieka sveika, ir net ne vienos, bet abiejų akių. Tada kampuose prisikaupia pūlių, o jos pačios būna sklidinos skysčio. Nosis nėra vilgoma ašaromis ir naujagimiui sunku kvėpuoti, gali prireikti itin skubios pagalbos kuo greičiau atverti ašarų latakus. Jei vaikas nedūsta, galima palaukti iki trijų mėnesių. Atliekant procedūrą skiriamas vietinis nuskausminimas, latakams išvalyti užtenka vos kelių minučių. Po procedūros akys nustoja ašaroti ir pūliuoti. Kartais ašarų latakai savaime atsiveria maždaug iki vienų metų.
Ašaros neleidžia akims išdžiūti ir saugo jas nuo įvairiausių mikrobų dauginimosi. Jos gaminasi ašarų liaukoje ir, nuskalavusios akies obuolį, nuteka į vidinį akies kampą (arčiau nosies). Viršutiniame ir apatiniame vokuose atsiveria ašarų latakai: po vieną kiekviename voke. Per juos ašaros patenka į nosies ašarų kanalą, o juo - į nosies ertmę. Normalios būklės nosies ašarų kanalas turi būti pralaidus. Jeigu jis dėl kokių nors priežasčių užsikimšęs, ašaros kaupiasi ir išsilieja per apatinio voko kraštą, t. y. akys ašaroja. Sutrinka mikrobų šalinimas, vystosi uždegimas, akys parausta. Pirmųjų dviejų mėnesių kūdikių nosies ašarų kanalą dažniausiai užkemša želatinos plėvelė. 95 proc. vaikų šis kamštis susigeria iki gimimo. Akytės ašaroja, pūliuoja, paspaudus ašarų maišelio sritį, išsiskiria pūlingo sekreto. Dažniausiai negaluoja viena akytė. Tai būdingas šiai ligai požymis, bylojantis, kad sergama ne paprasčiausiu konjunktyvitu - akių junginės uždegimu (akių junginė yra jungiamojo audinio plėvelė, dengianti abiejų akių vokų užpakalinius paviršius ir jungianti vokus su akies obuoliu, vidiniame akies kampe), kuriam esant uždegimas apima abi akytes. Daliai naujagimių maždaug 14 gyvenimo dieną želatinos kamštis rezorbuojasi ir uždegimas išnyksta savaime be pasekmių. Atsiradus pirmiesiems simptomams, kol nėra ūmaus dakriocistito, masažuojama ašarų maišelio srityje, spaudžiant iš viršaus žemyn. Masažo tikslas - išstumti želatinos kamštį. Tuo pačiu metu lašinami antibiotikų tirpalai. Jei ašarojimas nepraeina, plaunami ašarų takai: per viršutinį ašarų lataką švirkščiamas antiseptinis tirpalas, tuo pat metu laikant užspaustą apatinę ašarų akutę. Jei dakriocistitas nepraeina, ašarų takai zonduojami Baumano zondu, po to plaunami antiseptiniais ir antibakteriniais tirpalais. Kad ašarų takuose nesusidarytų randų, po zondavimo gerai juos plauti fermentų tirpalais. Po zondavimo dakriocistitas dažniausiai praeina. Optimalus kūdikių dakriocistito gydymo laikas - iki šešių mėnesių. Sunkūs dakriocistito atvejai yra pakankamai reti, dažniausiai pakanka palašinti į akis vaistų ir visi nemalonumai pamirštami. Žinoma, nedera pasikliauti savigyda. Svarbiausia kreiptis į gydytoją, kai liga tik prasideda.
2. Akių uždegimas (Konjunktyvitas)
Jei naujagimis gimsta sirgdamas akių uždegimu, akys gali ne tik pūliuoti. Gali skirtis vyzdžių dydis, rainelių spalva, o baltmė būti paraudusi. Vėliau akių junginės uždegimu (konjunktyvitu) mažylis gali susirgti į jas patekus bakteriniam ar virusiniam užkratui. Jei uždegimą sukelia bakterijos, akys parausta, ašaroja, pūliuoja, rytais vokai būna sulipinti traiškanų, o sergant virusinės kilmės uždegimu jos nepūliuoja arba pūliuoja mažai, išskyros būna vandeningos. Tinkamai (kaip skyrė gydytojas) lašinant ir laikant vaistukus uždegimas nesunkiai išgydomas. Dažno kūdikio akys ne pūliuoja, o tik traiškanoja. Jas pakanka atsargiai valyti vatos tamponėliu, suvilgytu atvėsusiu virintu vandeniu.
Paraudusios akys, ašarojimas, sulipę vokai rytais - tai požymiai, kuriuos tėvai atpažįsta akimirksniu. Tačiau didžiausias klausimas dažnai būna ne tik „kaip gydyti?“, bet ir „ar mano vaikas užkrečiamas darželyje ir kiek ilgai?“. Konjunktyvitas (akies junginės uždegimas) vaikams gali būti virusinis, bakterinis arba alerginis. Nuo tipo priklauso užkrečiamumas, reikalingos priemonės namuose ir taisyklės, kada saugu grįžti į ugdymo įstaigą.
Konjunktyvitas - akies junginės (plonos membranos, dengiamos akių baltumą ir vidinį vokų paviršių) uždegimas. Simptomai: paraudimas, ašarojimas, deginimas ar niežėjimas, svetimkūnio pojūtis, šviesos baimė, išskyros, ryte - sulipę vokai. Virusinis - dažnai lydi peršalimo požymiai (sloga, gerklės perštėjimas). Išskyros vandeningos, pradžioje pažeidžia vieną akį, per 24-48 val. pereina į kitą. Bakterinis - gausios tirštos geltonai-žalsvos išskyros, ryškus vėlyvų dienos ir ryto vokų sulipimas. Gali prireikti antibiotinių lašų/tepalo. Alerginis - abipusis niežėjimas, ašarojimas, perštėjimas, patinę vokai; lydi čiaudulys, vandeninga sloga.
Kas yra konjunktyvitas? Virusinis ir bakterinis konjunktyvitai - taip, gali plisti kolektyvuose. Virusai ir bakterijos perduodami kontaktiniu būdu: rankos-akis, dalijantis rankšluosčiais, patalynėmis, žaislais, liečiant bendrus paviršius. Aerozolinis plitimas (per kosulį/čiaudulį) taip pat galimas, ypač kartu esančios kvėpavimo takų infekcijos metu. Virusinis: dažniausiai nuo simptomų pradžios iki 7-10 dienų. Bakterinis: pradėjus antibiotinius akių lašus/tepalą, užkrečiamumas reikšmingai sumažėja po 24 val.. Svarbiausias kriterijus - užkrečiamumo rizika ir savijauta. Virusinis: rekomenduojama likti namuose kol sumažėja išskyrų ir vaikas laikosi higienos (nesitrina akių, plauna rankas). Daug darželių prašo palaukti bent 48 val. Bakterinis: jei paskirti antibiotiniai lašai - į darželį galima po 24 val.
Rankų higiena: plauti muilu ir vandeniu bent 20 sek. prieš ir po akių priežiūros, pasinaudojus tualetu, prieš valgį. Žaislų ir paviršių dezinfekcija: ypač kietų paviršių, durų rankenų, stalviršių, tabletų ekranų. Šiltos/drungnos kompresijos 2-4 k./d. po 2-3 min. Pirmoji pagalba. Ne. Antibiotikų „profilaktikai“ lašinti nereikėtų - tai didina atsparumo riziką ir gali dirginti akis. Prevencija - higiena ir aplinkos kontrolė. Neteisingas lašinimas: neliečiant buteliuko galiuku blakstienų ar akies, tarp skirtingų vaistų - 5-10 min.
Konjunktyvitas - tai akių junginės (priekinės akies obuolio dalies ir vidinio vokų paviršiaus) uždegimas. Naujagimiams infekciją dažniausiai sukelia gimdymo metu patekęs užkratas; kūdikiai ir vaikai konjunktyvitu suserga, kai akis pažeidžia virusai, bakterijos ar alergenai. Konjunktyvito simptomai gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo infekcijos sukėlėjo. Pavyzdžiui, jeigu konjunktyvitą sukėlė bakterijos arba alergija, iš abiejų akių gausiai teka išskyros. Virusinio konjunktyvito atveju gali būti paveikiama tik viena akis, vėliau - ir kita, akys parausta, negausiai ašaroja. Ligos sukėlėją galima nuspėti pagal simptomus arba paėmus tepinėlį iš akių.
Virusinis konjunktyvitas. Konjunktyvitą sukeliantys virusai (tarp jų gali būti ir Herpex simplex - lūpų pūslelinę sukeliantis virusas) prasiskverbia pro nosiaryklės gleivinę ir išplinta į akių vokų jungines. Virusinis konjunktyvitas gali pasireikšti kaip peršalimo ligos komplikacija. Dažniausiai jis siejamas su sloga: t. y. jeigu kūdikis ar vaikas ja susirgo, tikėtina, kad gali pasireikšti ir konjunktyvitas.
Bakterinis konjunktyvitas. Dažniausiai jį sukelia stafilokokai, streptokokai, chlamidijos ir kitos bakterijos. Jos patenka nuo rankų, odos, per viršutinius kvėpavimo takus, užsikrečiama nuo sergančio žmogaus.
Alerginis konjunktyvitas. Alerginį konjunktyvitą gali sukelti įvairūs aplinkos dirgikliai: augalų žiedadulkės, dulkės, gyvūnų pleiskanos ir kt.
Reakcinis konjunktyvitas. Dirbtinės ašaros. Kartais konjunktyvitui gydyti pakanka tiesiog kruopščiai praplauti akis vadinamomis dirbtinėmis ašaromis bent kelis kartus per dieną (kuo tai daroma dažniau, tuo geriau). Akių lašai. Galima lašinti homeopatinius lašus, parduodamus be recepto. Antibiotikų lašai. Kartais paprastų gydymo būdų neužtenka ir daroma prielaida, kad konjunktyvitą sukėlė bakterijos, todėl kūdikiui arba vaikui į akis reikia lašinti receptinių antibiotikų lašus. Jei uždegimas didelis (t. y. Antihistamininiai vaistai. Konjunktyvito gydymas naminėmis priemonėmis. Kai kurie gydytojai konjunktyvitui gydyti vis dar rekomenduoja naudoti ramunėlių arbatą, kitų vaistažolių nuovirus, kiti griežtai pasisako prieš liaudiškas priemones ir akims plauti tiesiog rekomenduoja naudoti virintą vandenį.
3. Žvairumas
Neretai tėvams atrodo, kad kūdikis žvairuoja. Toks įspūdis gali kilti, kai dalį akies (šalia nosies) dengia trečiasis vokas ir nematyti akies obuolio baltmės arba yra užkritęs vienos akies vokas, labiau įkritusi viena akis. Kūdikio akyčių judesiai iki dviejų keturių mėnesių dar nesuderinti, nėra abiakės regos, todėl vaikelis gali žvairuoti. Ryšys tarp akių atsiranda maždaug antrą mėnesį. Kai akių raida tampa įprasta, jos niekur „nebeklaidžioja“, žvairumo įspūdis dingsta. Tačiau jei tėvams neramu, gali ir anksčiau kreiptis į vaikų okulistą. O jei sulaukęs trijų mėnesių vaikas vis tiek žvairuoja, gydytojo konsultacija tiesiog būtina. Pasitaiko, kad vaikas turi įgimtą žvairumą. Vaikui iki vienų metų daug dažniau akytės pakrypsta dėl raumenų pokyčių. Jei taip nutinka, mažylį reikia operuoti, kai sulaukia dvejų ketverių metukų. Kai vaikas žvairuoja dėl didelės toliaregystės, trumparegystės ar astigmatizmo, liga išnyksta laiku paskyrus akinius arba pradėjus dengti sveiką akį (kad žvairoji įprastų prie darbo), mankštinti. Bet kartais prireikia operacijos (sulaukus vienų ar trejų metukų). Būna, ne vienos.
4. Akių traumos
Kūdikis akis gali susižeisti žaislo ar kokio nors daikto aštriu kampučiu. Jau vaikštantis mažylis dažnai parpuola kieme ir gali susižeisti akis. Jei tėvai to nematė, supūliavus akytei nueina į vaistinę ir nuperka lašiukų nuo akių uždegimo, užuot kreipęsi į gydytoją, kuris ištrauktų svetimkūnį, suteiktų kitą reikiamą pagalbą. Apmaudu, bet kai kuriems per vėlai pas gydytoją patekusiems vaikams akių traumos pasekmės būna skaudžios. Todėl supūliavus akiai tėvai turėtų nieko nelaukdami kreiptis į gydytoją, kad šis nustatytų priežastį ir skirtų gydymą.
5. Retinopatija
Vaiko, kuris gimsta anksčiau laiko, akių tinklainės kraštuose gali suvešėti jungiamasis audinys, kuris ilgainiui perauga į stiklakūnį, atitraukia tinklainę ir į ją nepatenka šviesos spinduliai. Vaikas nemato viena arba abiem akimis. To išvengti padeda vyzdžius plečiantieji lašiukai ir laiku atlikta operacija (prišaldoma tinklainė).
6. Toliaregystė
Ši yda dažniausia, bet, laimei, galinti mažėti. Kūdikis silpnai mato artimus daiktus, todėl sulaukęs šešių devynių mėnesių jau turi nešioti akinukus. Jie būtini, nes apsaugo ir nuo žvairumo, gerina psichomotoriką, kūdikis būna geriau nusiteikęs, noriau bendrauja. Be akinių gresia silpnaregystė, nes atsiranda pokyčių regos centruose. Tada norint pagerinti regą reikia ilgą laiką nuolat nešioti akinukus ir dengti gerai matančią akytę.
7. Trumparegystė
Jei akių galia laužti šviesos spindulius yra per stipri, kūdikis silpnai mato tolimus daiktus. Nedidelio laipsnio liga gali savaime išnykti, tačiau gydytojas turi vaikučio akis dažnai tikrinti. Tad reikia paisyti patarimo, kada vėl ateiti. Didelė trumparegystė niekur nedings. Nuo šešių mėnesių kūdikiui reikia akinių.
8. Astigmatizmas
Tai akių būklė, kai jos skirtingai laužia šviesos spindulį įvairiose plokštumose, todėl aiškų tašką mato kaip blankią, be ryškių kontūrų dėmę. Nuo pusės metų nešiojami akiniai pagerina akies terpių laužiamąją galią ir suteikia regai aštrumą.
9. Katarakta
Lęšiuko drumstis gali būti įgimta. Kataraktą galima įtarti, jei vaiko akies vyzdys yra pilkas arba su pilkomis dėmėmis. Tai pastebėjus būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Jis paskirs operacijos laiką. Įprasta operuoti nuo dviejų mėnesių iki vienų metukų.
10. Akių vokų paburkimas
Net gerai pailsėjus naktį ir nejaučiant jokio nuovargio ryte, akių vokai vis tiek gali būti paburkę. Galimos net kelios priežastys, sukeliančios akių vokų paburkimą. Viena iš pagrindinių priežasčių - alergijos. Tai dažniausia problema, kuri sukelia akių vokų paburkimą, tačiau gera žinia ta, kad tai pagydomi ir išvengiami alergijos simptomai. Dažniausiai tokią organizmo reakciją iššaukia alergijos iš aplinkos, pavyzdžiui: žiedadulkės, dulkės, pelėsis. Tokiu atveju geriausias gydymas - akių lašai be konservantų. Taip pat alergijos simptomus sumažina šaltas akių kompresas ar tiesiog kelias minutes prie akių palaikyti ledo kubeliai.
Antroji paburkusių akių vokų priežastis yra akių išsausėjimas arba blefaritas. Blefaritas, tai akių vokų uždegimas, kurį dažniausiai sukelia susikaupęs bakterijų kiekis voko krašte, kitaip sakant riebalinių odos liaukučių užsikimšimas. Išsausėjusioms akims puikiai padeda dirbtinės ašaros, tačiau esant akių vokų uždegimui rekomenduojama kreiptis į akių ligų gydytojus. Kadangi uždegimas gali privesti prie ilgai varginančių simptomų, tokių kaip: deginimo jausmas, traiškanotos akys, nuolatinis svetimkūnio jausmas akyse. Skirtingai nei alergijos atveju, esant blefaritui reikalingas šiltas, ramunėlių akių kompresas.
Dar viena priežastis, kurios žmonės tikrai galėtų išvengti - per didelis druskos vartojimas. Druska apriboja skysčių pasisavinimą ir tokiu būdu skysčiai pradeda kauptis organizme sukeldami paburkimą tiek veide, tiek akių vokuose. Atsiradus papildomiems simptomams arba pasikartojančiam akių vokų paburkimui, visuomet rekomenduojame apsilankyti pas gydytoją. Apžiūros atidėliojimas taip pat gali sukelti negrįžtamų pasekmių ateityje.
Akių patinimą gali sukelti įvairios priežastys, tad norint užkirsti kelią galimoms problemoms reikėtų apsilankyti pas gydytoją oftalmologą ar optometristą, nustatysiantį tikslią diagnozę.
Šilti kompresai. Ant pažeistos akies švelniai uždėkite šiltą rankšluostuką. Šalti kompresai. Druskos tirpalas. Patinus vaiko akių vokams ir paakiams svarbiausia stebėti, kaip jis jaučiasi ir kokių dar simptomų be patinimo pasireiškia.
