Informacija apie asmenis, kurie dalyvavo Krymo aneksijoje ir kituose su tuo susijusiuose įvykiuose, yra svarbi, tačiau šiuo metu trūksta tiesioginių duomenų apie Svetlanos Glebovos gimimo metus. Vis dėlto, pateiktoje medžiagoje yra informacijos apie kitus svarbius asmenis, kurie vaidino reikšmingą vaidmenį 2014 m. įvykiuose Kryme ir Donbase.
Politiniai ir kariniai įvykiai Kryme ir Donbase
2014 m. vasario 27 d., dalyvaujant Rusijai palankiems ginkluotiems asmenims, Sergejus Aksionovas buvo išrinktas „Krymo ministru pirmininku“. 2014 m. kovo 1 d. jo „išrinkimą“ laikinai einantis Ukrainos prezidento pareigas Oleksandras Turčynovas dekretu paskelbė nekonstituciniu. Sergejus Aksionovas vykdė aktyvią lobistinę veiklą, kad 2014 m. kovo 16 d. įvyktų „referendumas“, ir buvo vienas iš asmenų, pasirašiusių 2014 m. kovo 18 d. „sutartį dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos Federacijos“. 2014 m. balandžio 9 d. Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas jį paskyrė į laikinai einančio vadinamosios Krymo Respublikos „vadovo“ pareigas. 2014 m. spalio 9 d. jis buvo oficialiai „išrinktas“ vadinamosios Krymo Respublikos „vadovu“. Nuo 2019 m. rugsėjo mėn. jis yra Rusijos Valstybės Tarybos narys.
Eidamas „Krymo Autonominės Respublikos“ aukščiausiosios tarybos pirmininko pareigas Vladimiras Konstantinovas atliko svarbų vaidmenį „aukščiausiajai tarybai“ priimant sprendimus dėl „referendumo“, nukreipto prieš Ukrainos teritorinį vientisumą, ir ragino balsuotojus balsuoti už Krymo nepriklausomybę 2014 m. kovo 16 d. „referendume“. Jis buvo vienas iš asmenų, pasirašiusių 2014 m. Nuo 2014 m. kovo 17 d. jis yra vadinamosios Krymo Respublikos „valstybės tarybos“ „pirmininkas“. Nuo 2019 m. rugsėjo mėn. jis yra Rusijos Valstybės Tarybos narys.
Kaip buvęs „Krymo ministro pirmininko pavaduotojas“ R. I. Temirgalijevas atliko svarbų vaidmenį „aukščiausiajai tarybai“ priimant sprendimus dėl 2014 m. kovo 16 d. „referendumo“, nukreipto prieš Ukrainos teritorinį vientisumą. 2014 m. birželio 11 d. jis atsistatydino iš vadinamosios „Krymo Respublikos“ „ministro pirmininko pirmojo pavaduotojo“ pareigų.
2014 m. vasario 23 d. A. M. Chalijus tapo „Sevastopolio liaudies meru“ gavęs liaudies pritarimą ir sutiko su šio „balsavimo“ rezultatais. Jis vykdė aktyvią kampaniją, kad po 2014 m. kovo 16 d. referendumo Sevastopolis taptų atskiru Rusijos Federacijos vienetu. Jis buvo vienas iš asmenų, pasirašiusių 2014 m. kovo 18 d. „sutartį dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos Federacijos“. 2014 m. balandžio 1-14 d. jis laikinai ėjo Sevastopolio „gubernatoriaus“ pareigas ir buvo „išrinktas“ Sevastopolio miesto „įstatymų leidžiamosios asamblėjos“ pirmininku. Jis buvo Sevastopolio miesto „įstatymų leidžiamosios asamblėjos“ narys iki 2019 m.
2014 m. kovo 3 d. P. A. Zima, „ministro pirmininko“ S. V. Aksionovo buvo paskirtas naujuoju Krymo saugumo tarnybos (SBU) vadovu ir su šiuo paskyrimu sutiko. Rusijos žvalgybos tarnybai (FSB) jis suteikė svarbios informacijos, įskaitant duomenų bazę. Tai apėmė informaciją apie Euromaidano aktyvistus ir žmogaus teisių gynėjus Kryme. Jis atliko svarbų vaidmenį neleidžiant Ukrainos valdžios institucijoms kontroliuoti Krymo teritoriją. 2014 m. kovo 11 d. buvę Krymo saugumo tarnybos (SBU) pareigūnai paskelbė apie nepriklausomos Krymo saugumo tarnybos suformavimą.
Būdamas Krymo Aukščiausiosios Rados vicepirmininku Sergejus Tsekovas kartu su Sergejumi Aksionovu inicijavo neteisėtą Krymo Autonominės Respublikos (KAR) vyriausybės atstatydinimą. Į šiuos veiksmus jis įtraukė Vladimirą Konstantinovą, grasindamas jį atleisti iš pareigų. Jis viešai pripažino, kad Krymo Parlamento nariai ėmėsi iniciatyvos pakviesti Rusijos karius užimti Krymo Aukščiausiąją Radą. Nuo 2014 m. jis yra vadinamajai Krymo Respublikai atstovaujantis Rusijos Federacijos Federacijos Tarybos narys; vėl paskirtas 2019 m. rugsėjo mėn.
Rusijos pareigūnų ir verslininkų vaidmuo
Daugelis Rusijos Federacijos pareigūnų ir verslininkų aktyviai rėmė Rusijos ginkluotųjų pajėgų panaudojimą Ukrainoje ir Krymo aneksavimą. Tarp jų yra:
- Sergejus Aksionovas: Paskirtas Krymo „vadovu“, pasirašė sutartį dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos Federacijos.
- Vladimiras Konstantinovas: Pirmininkavo Krymo Aukščiausiosios Tarybos priimant sprendimus dėl „referendumo“.
- A. M. Chalijus: Buvo „Sevastopolio liaudies meras“, aktyviai agitavo už Sevastopolio prisijungimą prie Rusijos.
- P. A. Zima: Vadovavo Krymo saugumo tarnybai, teikė informaciją Rusijos FSB.
- Sergejus Tsekovas: Inicijavo Krymo vyriausybės atstatydinimą ir kvietė Rusijos karius.
- A. A. Klishas: Federacijos Taryboje viešai pritarė Rusijos pajėgų dislokavimui Ukrainoje.
- Aleksandras Totoonovas: Buvęs Rusijos Federacijos Federacijos Tarybos Tarptautinių reikalų komiteto narys.
- A. B.: Aktyviai rėmė Rusijos ginkluotųjų pajėgų panaudojimą Ukrainoje ir Krymo aneksavimą.
- A. V.: Buvęs Rusijos karinių pajėgų vadovas, atsakingas už veiksmus Kryme, kenkiančius Ukrainos suverenitetui.
- V. I.: Buvęs Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas, pritaręs Rusijos pajėgų dislokavimui Ukrainoje.
- Krymo rinkimų komisijos pirmininkas: Atsakingas už Krymo „referendumo“ administravimą.
- Buvęs Rusijos karinių pajėgų vadas: Atsakingas už Rusijos karinių pajėgų veiksmus Kryme.
- Buvęs Ministras Pirmininko pavaduotojas: Atsakingas už Krymo autonominės Respublikos integracijos į Rusijos Federaciją priežiūrą.
- Rusijos Federacijos prezidento įgaliotasis atstovas: Įgyvendino konstitucines Rusijos vadovo teises Kryme.
- Buvęs Krymo reikalų ministras.
- Buvęs Rusijos Federacijos prezidento įgaliotasis atstovas.
- Šiaurės Osetijos-Alanijos vadovas.
- Buvęs Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas: Atsakingas už teisės aktų inicijavimą integruojant Krymą į Rusiją.
- Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vadas, Rusijos Federacijos gynybos ministro pirmasis pavaduotojas: Atsakingi už karinę agresiją prieš Ukrainą.
- A. N.: Vienas iš vadinamosios Donecko Liaudies Respublikos pasiskelbusių vadovų, prašęs Rusijos intervencijos.
- R. A. Kadyrovas: Čečėnijos Respublikos prezidentas, palaikęs Krymo aneksiją ir ginkluotą sukilimą Ukrainoje.
Verslininkai, tokie kaip Aleksandras Pumpyanskis, Aleksandras Vinokurovas, Andrejus Melničenka, Dmitrijus Mazepinas, Michailas Oseevskis, Michailas Polubojarinovas, Sergejus Kulikovas, Vadimas Moškovičius, Vladimiras Kirijenka, Andrejus Gurjevas, Dmitrijus Konovas, taip pat dalyvavo susitikimuose su prezidentu Putinu, aptariant sankcijų poveikį ir palaikant Rusijos politiką.
Putino karas Ukrainoje, paaiškinimas
Svetlanos Glebovos profesinė veikla
Kalbant apie Svetlaną Glebovą, pateiktoje medžiagoje ji minima kaip psichiatrė, dirbanti Vilniaus pataisos namuose. Ji nurodo, kad tarp kalinių yra daug narkomanų, alkoholikų ir psichopatų, ir kad trys ketvirtadaliai visų kalinių turi psichinių nukrypimų. Dėl šių sutrikimų jie dažnai elgiasi impulsyviai ir nesugeba tinkamai išreikšti savo emocijų. S. Glebova pasakoja, kad per savo 10 metų darbo įkalinimo įstaigose praktiką ji yra susidūrusi su atvejais, kai gydytojams teko nukentėti nuo pacientų rankos, įskaitant fizinį smurtą. Taip pat ji pastebi, kad naujų medikų, pasirenkančių darbą įkalinimo įstaigose, nėra, o kalėjimų medikai, skirtingai nei pareigūnai, lieka be socialinių garantijų.
Įkalinimo įstaigų medikai susiduria su nuolatiniu psichologiniu smurtu ir patiria didelę atsakomybę už savo darbą. Jie siekia geresnių atlyginimų ir darbo sąlygų, tačiau, anot S. Glebovos, situacija negerėja.
