Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuoti pokyčiai, kurių medikų bendruomenė laukė ne vieną dešimtmetį, kaip rodo naujausi duomenys, svariai - daugiau nei 30 proc. - sumažino apsilankymų pas šeimos ir vaikų ligų gydytojų skaičių.
Tai reiškia, kad medikai dabar gali daugiau dėmesio skirti pacientų problemoms, o ne popierizmui.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, ugdymo įstaigoms teiktą 094/a formos pažymą, kuria būdavo teisinamos vaikų praleisto pamokos ar mažųjų neatvykimas į darželį, galima laikyti tikru, dešimtmečius augintos biurokratijos simboliu.
Be kita ko, valstybei kasmet kainavusios per 1 mln. eurų.
„Naikinti minėtą pažymą nusprendėme, nes to tikėjosi ir norėjo medikų bendruomenė. Juk medikai ilgus metus studijavo ne tam, kad pildytų nereikalingus popierius ir išrašinėtų pažymas.
Tad dėkoju visai bendruomenei, padėjusiai ir prisidėjusiai prie biurokratinės naštos mažinimo, įgyvendinant minėtą naujovę. Tenka pripažinti, kad nemažai batalijų kilo dėl šios pažymos panaikinimo, bet tikrai buvo verta.
Aistrų yra ir iki šiol, pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybėje, kuri vis bando tėvelius priversti lankomumą teisinti kitokiais medicininiais išrašais iš e. sveikatos, kur pilna asmens sveikatos duomenų. Bet, esu tikras, ilgainiui ir ši problema bus išspręsta“, - sako ministras A. Veryga.
Be to, anot ministro, perteklinės, tiesiogiai su sveikatos priežiūra nesusijusios funkcijos ilgino eiles pas gydytojus. Juk net rimtai sergantys pacientai buvo priversti ilgiau laukti gydytojų konsultacijų, siuntimų tyrimams, gydymo paskyrimo. Ypač tai aktualu per užkrečiamųjų sezoninių ligų protrūkius.
Maža to, tėvai, turintys gauti šias pažymas, sveikus ar sveikstančius vaikus turėdavo atsivesti į gydymo įstaigas ir rizikuoti, kad jie vėl susirgs.
Teigiamus pokyčius sakosi pastebėjusi ir Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė, šeimos gydytoja Toma Kundrotė.
„Šeimos gydytojų bendruomenė teigiamai vertina perteklinių pažymų atsisakymą. Darbo tikrai nepritrūkstame, tačiau tikrai jaučiame, kad pacientų, kurie ateina ne dėl bėdų, bet dėl visiškai perteklinių, anksčiau galiojusių reikalavimų, sulaukiame mažiau.
Jų sąskaita dabar žymiai daugiau dėmesio galime skirti pacientų problemoms. Kitaip tariant, biurokratijos mažinimas yra laimėjimas visiems - ir medikams, ir pacientams“, - sako gyd. T. Kundrotė.
Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo nauja bendrojo lavinimo mokyklų lankomumo užtikrinimo tvarka, patvirtinta Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu.
Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Tomas Bagdonas sako, kad nuo rugsėjo 1 d. „Iš gydymo įstaigų ir gydytojų gauname signalus, kad tėvai, siekdami pateisinti vaikų praleidžiamas pamokas, pradėjo kreiptis į gydytojus pažymų.
Primename, kad tokių pažymų gydytojai neišduoda jau ketverius metus, o apsilankymo faktą gydymo įstaigoje pacientai ar jų atstovai gali rasti E. sveikatoje.
Tikimės tėvų ir švietimo įstaigų sąmoningumo, nes artėja virusų sezonas, kai natūraliai išauga gydytojų paslaugų poreikis - bet koks papildomas krūvis gydytojams ir kitiems medicinos darbuotojams tik mažins galimybę laiku sulaukti konsultacijų ir pagalbos“, - teigia T. Bagdonas.
Pažymų Išdavimo Tvarka Ir Alternatyvos
Kartu gydytojas pasidalijo jau kelerių metų senumo informacija, skelbta Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), kad nuo 2019 rugsėjo 1 dienos pakeista formos „Medicininė pažyma dėl neatvykimo į darbą, darbo biržą ar ugdymo instituciją“ paskirtis, atsisakant jos teikimo ugdymo institucijoms, todėl gydytojai neturi pagrindimo išduoti tokios formos ugdymo įstaigoms dėl mokinio ugdymo institucijoje praleistų dienų pateisinimo.
Taip pat SAM pranešime atkreipiamas dėmesys į tai, kad iki 2019 m. rugsėjo 1 d. galiojusioje minėtoje formoje nėra eilutės, skirtos fizinio krūvio po ligos ribojimui nurodyti, o sveikatos priežiūros paslaugas reglamentuojančiuose teisės aktuose šiuo metu nenustatytas reikalavimas gydytojams pateikti informaciją mokykloms apie fizinio krūvio ribojimą po mokinio ligos.
Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas pritarė kolegai, kad medikai neturėtų pateisinti neatėjimo į švietimo ar ugdymo įstaigą priežasčių.
Portalui „Delfi“ gydytojas V. Morozovas komentavo, kad jau kelerius metus visos įmanomos pažymos apie neatvykimą į bet kokią ugdymo instituciją - universitetą, mokyklą ar darželį - panaikintos.
„Apskritai net nėra jokio dokumento, kurį būtų galima pateikti. Pažyma, kuri buvo, iš principo negali būti teikiama trečioms šalims, nes pažeidžiamas BDAR.
Sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo nuspręsta, kad užtenka tėvų raštelio, informavimo apie vaiko arba universiteto studento sveikatos būklę, taip pat to, kad jis neatvyksta ir tiek.
Bet, mokyklos nori turėti kokį nors popieriuką ir kai kurios pasitvirtino vidinę tvarką, kad tris-penkias nelankymo dienas gali pateisint tėvų raštelis, o paskui turi būti pažyma iš gydytojo. Arba būna, kad mamos kokiame darželyje susėda ir nusprendžia: jeigu vaikas ateina į darželį su sloga, jis turi turėti raštelį iš gydytojo, kad tikrai ta sloga nėra užkrečiama. Visa tai prieštarauja ministro įsakymui - mes negalime nieko tokio pateikti“, - patikino gydytojas V. Morozovas.
E. Sveikata Kaip Alternatyvus Informacijos Šaltinis
Rasti apsilankymo patvirtinimą pacientai gali E. sveikatos sistemoje, tai padaryti padės SAM parengta atmintinė.
Rekomenduojama padaryti apsilankymo aprašymo ekrano kopiją, kurioje matoma apsilankymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje informacija (skyrelis „Apsilankymas“), ir ją pateikti švietimo įstaigai skaitmeniniu formatu arba atspausdintą.
Švietimo Įstaigų Reikalavimai Ir Gydytojų Pozicija
Nepaisant to, kad tokia pažyma negalima, kai kurios švietimo įstaigos tada vis tiek reikalauja atnešti ir pateikti darželinuko, moksleivio ar studento ligos istoriją.
„Kartais tėvai skambina ir ateina vien dėl to, sakydami: „Mums reikia, kad pažymėtumėte, jog vaikas serga, kitaip neįleis į mokyklą“ arba, neatnešus pažymos, lieps susimokėti pinigus, jeigu tai yra, pvz., mokamos paslaugos.
Tai - tvarka dėl tvarkos.
Tokiu atveju supildome ligos istoriją, parašome, kad vaikas viduriuoja ar vemia 20 kartų, yra išblyškęs, matosi koks nors keistas spuogas.
Visą tą informaciją, kuri yra visiškai perteklinė ir kurios neturi teisės žinoti niekas be tėčio, mamos ir gydytojo, yra tempiama į darželį ir mokyklą, nes šios įstaigos nusprendė to reikalauti.
Negali būti nurodomas net ligos kodas“, - pasakojo pašnekovas.
Kartu gydytojas V. Morozovas pabrėžė: niekada nebuvo reikalavimo pateisinti fizinio lavinimo pamokų nelankymo priežasčių.
Tačiau visą laiką buvo toks atsakomybės pasidalijimas, kai reikalaudavo atnešti pamokų nelankymą pateisinantį raštelį, remiantis praeito amžiaus devintajame ar dešimtajame dešimtmetyje buvusiais metodiniais nurodymais, beje, skirtais fizinio lavinimo mokytojams.
Ten buvo, pvz., parašyta, kiek ilgai galima nelankyti fizinio pamokų dėl, tarkime, virusinės infekcijos, raiščių patempimo ir kitų priežasčių.
„Tie metodiniai nurodymai buvo sukurti mokytojams, bet jie jais nesiremdavo, o reikalaudavo iš medikų raštelių. Tačiau, kadangi dabar masiškai bandome atsikratyti visų nereikalingų paslaugų, kurios tik blogina prieinamumą pas gydytoją ir iškreipia visą vaizdą, jau seniai tokių pažymių dėl fizinio lavinimo pamokų neišduodame - kiekvienas fizinio lavinimo mokytojas privalo tai žinoti. Jis to ir buvo mokytas.
Viskas, ką jis turi žinoti, kad, pvz., buvo lūžusi koja, vaikas buvo pasitempęs raumenį ar persirgo sunkia virusine infekcija. Tiek užtenka“, - teigė gydytojas.
Tik išimtinais atvejais, kai dėl vienos ar kitos ilgalaikės sveikatos būklės reikalingas mokymas namuose, pvz., tris mėnesius ar pusę metų, išduodama ir gydytojo pažyma.
Bet dažniausiai tai sprendžia gydytojų konsiliumas.
„Tai - vienintelis atvejis, kai reikia gydytojo pažymos. Kitais atvejais pažyma išduodama kartą per metus, kur nurodomos bendros gydytojų rekomendacijos. Visa kita yra kokio nors tėvelių komiteto arba ugdymo įstaigų pramanas. Bet periodiškai vis dar tai atsiranda“, - sakė gydytojas V. Morozovas.
LR sveikatos apsaugos ministerija praneša, jog keičiasi tvarka dėl medicininės pažymos į darbą, darbo biržą ar ugdymo instituciją. Iki šiol, įvairūs vaikų susirgimai ir praleistos dienos darželyje, mokykloje ar būreliuose būdavo pateisinami medicininėmis pažymomis, kurias išduodavo gydymo įstaigos. Nuo 2019 metų rugsėjo 1-os dienos, gydytojai šios formos ugdymo įstaigoms dėl mokinio praleistų dienų pateisinimo pagrindimo nebeišduos, nes jos yra panaikintos.
Apie vaiko apsilankymus pas gydytoją, ugdymo įstaigos bus informuotos portale e-sveikata, kur registruojami visi vaiko vizitai pas gydytoją. Šioje sistemoje nuo šių metų yra įkeltos ir profilaktinės sveikatos pažymos.
Šiuo metu galioja tokia tvarka, kad tėveliai per mėnesį gali pateisinti 5 moksleivio praleistas dienas. Nors oficialiai „pateisinimo pažymos“ iš gydytojų yra panaikintos, norėdami pateisinti praleistas daugiau nei 5 dienas, ugdymo įstaigos kaip patvirtinimo apie apsilankymą pas medikus iš tėvų prašo išrašo iš e.sveikatos.
Dėl įrašo e.sveikatoje tenka vesti beveik pasveikusį vaiką
Taigi, kaip pastebi patys tėvai, teoriškai pažymų nereikia, tačiau praktiškai - reikia. Jie teigia, kad dažnai net dėl paprastos slogos vaiką skubama atvesti pas gydytoją tiesiog apsidraudžiant.
„Tėvai gali pateisinti tik 5 dienas per mėnesį. Jei serga ilgiau (o kiek sirgs - niekada nežinai, tai, matyt, apsidraudimui ateina iškart) - reikia kelti į dienyną, kad buvo vaikas pas gydytoją“, - socialiniame tinkle rašė viena mama.
„Jei vaikas sirgo 5 dienas ir jau beveik pasveiko, bet dar poros dienų reikia namie, tai tenka tokį jau beveik pasveikusį vesti pas gydytoją vien dėl įrašo e.sveikatoje“, - guodėsi kita moteris.
Įsitraukusieji į diskusiją svarstė, kad vis tik daugiau atsakomybės riektų palikti patiems tėvams, nes atrodo absurdiška tampyti jau sveikstantį vaiką ar jei jis susirgo įprasta virusine infekcija pas gydytoją vien dėl to, kad pamokos būtų pateisintos.
„Ministerija suskaičiavo praleistas pamokas, bet nedarė tyrimo, kokios priežastys ir kiek piktnaudžiauja, o kiek realiai serga, kiek neateina dėl nuovargio ar emocinių sunkumų. Ir gripo bei COVID-19 atvejų išauga, kai vaikai su kosuliu ir sloga eina į pamokas. Ir dar apkrovė gydytojus nebūtinais vizitais, o kai tikrai serga vaikas, tai sunku patekti“, - biurokratizmu skundėsi tėvai.
Sergamumas Tik Kyla
Nors ŠMSM atkakliai pažymi, kad gydymo įstaigos nepateisina praleistų pamokų ir neišduoda tai patvirtinančių dokumentų, o į gydytojus reikia kreiptis dėl ligos ir jos gydymo (ne dėl praleistų pamokų pateisinimo), patys gydytojai pasakoja susiduriantys su kitokia realybe.
Dar rudenį tik prasidedant peršalimo ligų sezonui šaršalą dėl laukiančio sunkmečio kėlę šeimos gydytojai patikina, kad situacija darosi tik sudėtingesnė, mat sergamumas gripu ir kitais virusais dabar tik kyla.
„Pati susiduriu su daug tokių pacientų, kurie, paklausti, kodėl atėjo tik dėl slogos, sako: „Viršijome 5 dienas“. Be to, reikia suprasti, kad lengvai sergantis vaikas, atvedamas į gydymo įstaigą, turi galimybę užsikrėsti ir kitomis infekcijomis nuo kitų sergančių“, - sako A. Astafjeva.
Patvirtinusi, kad situacija išlieka nepasikeitusi ir tvarka nėra logiška, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos (LŠGPS) pirmininko pavaduotoja Alma Astafjeva pasidalino ir savo asmeniniu pavyzdžiu.
„Kas yra šiuo metu, tai yra visiška nesąmonė. Pavyzdžiui, štai mano vaikas serga, rašau mokytojai žinutes, kad tikrai serga, bet man pasakė, kad reikės pateikti pažymą mokyklai, nes viršijome 5 dienas“, - pasakojo gydytoja.
Pasak jos, bėda ne tik tai, kad pakeitus tvarką gydytojai apkraunami bereikalingu biurokratizmu, bet tėvai pradėjo vesti sergančius vaikus į mokyklą, nes nenori kreiptis pas gydytojus, todėl rizikuojama išplatinti įvairias ligas.
„Jei per pandemiją visi buvo išmokę, kad jau geriau tas kelias dienas vaikas su sloga pabus namuose, pasidarys COVID-19 testą ir panašiai, dabar tėvai, jei jau išnaudojo tas 5 dienas, priversti leisti vaikus į mokyklą. Realybė gi tokia, kad pas šeimos gydytoją papulti yra sudėtinga. Tad jei neprisiskambini, tai ir vedi vaiką į mokyklą. O jau dabar turime didelį vaikų sergamumą ir jis didėja. Pati susiduriu su daug tokių pacientų, kurie, paklausti, kodėl atėjo tik dėl slogos, sako: „Viršijome 5 dienas“. Be to, reikia suprasti, kad lengvai sergantis vaikas, atvedamas į gydymo įstaigą, turi galimybę užsikrėsti ir kitomis infekcijomis nuo kitų sergančių, - kalbėjo A. Astafjeva.
Prašė ligos įrodymo net nepraleidus 5 dienų
Ji neslėpė, kad kitas niuansas - atostauti pamokų metų besiruošiantys tėvai: „Štai viena kolegė jau sulaukė tėvų klausimo, ar galės gegužės mėnesį pateisinti vaiko praleistas pamokas. Pacientai atviru tekstu kalba apie tai“.
Šeimos gydytoja Eglė Jodžiūnienė taip pat patvirtino, kad atvedami sveikstantys po ūmios virusinės respiracinės infekcijos, bet dar iki galo nepasveikę vaikai yra šeimos gydytojų kasdienybė.
„Ligos piką jie išsisprendė namuose, o šeimos gydytojas yra tik priemonė pateisinti 7-10 parą, nes dar pilnai nepasveiko. Realiai šeimos gydytojas tam nereikalingas. Ir ne tik jis - bet kurio kito sveikatos priežiūros specialisto laiko tam gaila. Tai lėšų, laiko švaistymas“, - konstatavo profesinės sąjungos valdybos narė.
Ji kartu papasakojo, kad yra susidūrusi ir su tokiu atveju, kai tėvai atėjo dėl ligos pažymos, kurios mokykla prašė tų 5 dienų net nepraleidus: „Buvo labai svarbus atsiskaitymas, todėl mokytoja reikalavo apsilankymo pas gydytoją fakto.“
SAM laukia konkrečių gydytojų pasiūlymų
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) portalui tv3.lt patvirtino, kad pasikeitus vaikų praleistų pamokų pateisinimo tvarkai sulaukė signalų iš medikų bendruomenės.
„Ministerija sulaukė gydytojų nusiskundimų dėl padidėjusio apsilankymų pas šeimos gydytojus skaičiaus dėl lengvų sveikatos sutrikimų, kai iš esmės gydytojo pagalba nėra reikalinga, tačiau reikia pateisinti dėl ligos praleistas pamokas“, - nurodė ministerija.
Teigiama, kad reaguodama į šią situaciją, ministerija dar rugsėjo ir spalio mėnesiais organizavo du pasitarimus su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Valstybinės ligonių kasos ir šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovais.
„Jau trijų pirmųjų šių mokslo metų mėnesių duomenys parodė, kad mokinių pamokų lankomumas gerėja. Rugsėjo mėnesio lankomumo duomenimis, gautais iš Valstybinės duomenų agentūros, mokyklos lankomumas pagerėjo 23 proc., palyginti su pernai metų tuo pačiu mėnesiu“, - nurodė ŠMSM.
„Juose buvo aptartos kilusios problemos ir ieškoma jų sprendimo būdų, tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, stebėdama pagerėjusius pamokų lankomumo rezultatus, nebuvo linkusi keisti galiojančios tvarkos. Kadangi perteklinių apsilankymų problema gydytojams išlieka aktuali, planuojama išklausyti konkrečius šeimos gydytojų pasiūlymus, kaip būtų galima siūlyti keisti mokyklos lankomumo užtikrinimo tvarkos aprašą, ir dar kartą kreiptis į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją“, - komentarą perdavė SAM atstovas Julijanas Gališanskis.
ŠMSM: lankomumas tik pagerėjo
Tuo metu ŠMSM teigė, kad tvarka pasiteisino ir kol kas ją keisti planų nėra.
„Jau trijų pirmųjų šių mokslo metų mėnesių duomenys parodė, kad mokinių pamokų lankomumas gerėja. Rugsėjo mėnesio lankomumo duomenimis, gautais iš Valstybinės duomenų agentūros, mokyklos lankomumas pagerėjo 23 proc., palyginti su pernai metų tuo pačiu mėnesiu. Pirminiais duomenimis, gruodį lankomumas gerėjo 18 proc., palyginti su pernai metų gruodžio mėnesio duomenimis. (Šie duomenys dar bus patikslinti savaitės gale). Mokyklų vadovai taip pat pastebi, kad mokiniai ir jų tėvai pradėjo atsakingiau žiūrėti į mokyklos lankymą“, - rašoma ministerijos atsiųstame atsakyme.
Be kita ko, priduriama, kad ateityje e. sveikatos registrų duomenys bus automatiškai susieti su dienynais. Pasak ministerijos, tai leis sumažinti naštą mokinių tėvams ir mokykloms dėl pamokų, praleistų dėl ligos, pateisinimo. Planuojama, kad susiejimo darbus pavyks atlikti iki ateinančių mokslo metų.
„Jei nori mėnesį atostogauti, gal reikia pamąstyti“
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas dr. Dainius Žvirdauskas savo ruožtu neįžvelgė tokios aktualios problemos dėl iš medikų reikalaujamų pateisinimo „pažymų“.
„Juk galima 5 dienas pateisinti, tad jei mokinys lengvai susirgo, tarkime, 2 dienas dali gulėti namuose, gydytis ir nereikia dėl kiekvienos praleistos dienos bėgioti pas medikus. Jei tai išties lėtinė liga, eini pas gydytoją, kreipiesi pagalbos ir gydytojas išrašo tą lapelį“, - didelės problemos neįžvelgė jis.
Pašnekovas tikino, kad jo vadovaujama įstaiga kaip tik pastebėjusi lankomumo pagerėjimą.
„Darėme stebėseną lapkričio mėnesį, tai lankomumas po rudens atostogų buvo pagerėjęs beveik 20 proc. Turėjome ir diskusiją su keletu šeimų, kurie nori išsivežti vaikus savaitei į šiltus kraštus, sakė, kad visas užduotis atliks, tas 5 dienas pateisins, kiek ir gali. Bet viena šeima nori važiuoti dviem savaitėms, tai pamokos bus nepateisintos. Tad ieškant, kaip su vaikais atostogauti, kaip ir sukeliama problema, bet būtų galima paplanuoti tas atostogas, priderinus prie vaikų atostogų. Yra šeimų, kurios mėnesiui išsiveždavo vaikus atostogų, tai gal pradės mąstyti, kad tai visų pirma svarbu mokymosi rezultatams“, - komentavo D. Žvirdauskas.
Pasak jo, kitose šalyse lankomumo tvarkos yra dar griežtesnės: „Neteko matyti Europos šalių kažkokios analizės, bet žinau konkrečiai, pavyzdžiui, Vokietijoje įvairiose žemėse yra labai griežta lankomumo tvarka. Bijau pasakyti, ar jie turi net 5 dienas, kurias gali tėvai pateisinti be mediko. Bet kuriu atveju diegiant kažkokią naujovę, naują modelį dėl lankomumo turime vykdyti intensyvią stebėseną ir prireikus daryti pokyčius.“
tags: #sveikatos #ministerija #darzelio #praleistos #dienos
