Birutė Vėsaitė - žinoma Lietuvos visuomenės ir politinė veikėja, Seimo narė. Jos politinė karjera apima daugybę svarbių pareigų ir iniciatyvų, kurios formavo Lietuvos politinį kraštovaizdį.
Asmeninis gyvenimas ir išsilavinimas
Birutė Vėsaitė gimė 1951 m. rugpjūčio 19 d. Kaune. Mokyklą baigė 1967 m. Kauno Jono Jablonskio vidurinėje mokykloje. Aukštąjį išsilavinimą įgijo Kauno politechnikos institute, kur 1974 m. baigė chemijos technologės specialybę. Vėliau, 1980 m., Vilniaus universitete baigė anglų kalbos ir literatūros studijas. 1982 m. ji baigė Leningrado Tekstilės ir lengvosios pramonės instituto aspirantūrą, o 1983 m. jai suteiktas technikos mokslų daktarės laipsnis.
Birutė Vėsaitė yra ištekėjusi už Edmundo Miliučio, inžinieriaus elektriko, ir turi sūnų Feliksą.
Karjera iki Seimo
Prieš pradėdama aktyvią politinę veiklą Seime, Birutė Vėsaitė dirbo įvairiose pareigose. Nuo 1974 iki 1984 m. ji dirbo inžiniere Kauno Dirbtinio pluošto gamykloje. Vėliau, 1984-1990 m., ėjo asistentės pareigas Lietuvos veterinarijos akademijoje. Nuo 1990 iki 2000 m. ji dirbo Lietuvos veterinarijos akademijos Chemijos katedros docente, taip pat dėstė Kauno technologijos universitete.
Be akademinės veiklos, Birutė Vėsaitė aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. 1994-2000 m. ji vadovavo Moters užimtumo ir informacijos centrui, o 1995-1996 m. buvo Jungtinių Tautų Tarptautinės darbo organizacijos konsultantė.
Politinė karjera
Birutės Vėsaitės politinė karjera prasidėjo 1990 m., kai ji tapo Lietuvos socialdemokratų partijos nare. Ji aktyviai dalyvavo partijos veikloje, buvo programos skyriaus apie švietimą bendraautorė ir Kauno skyriaus tarybos narė. Vėliau ji tapo LSDP tarybos nare, o nuo 1997 m. - LSDP Prezidiumo nare. Nuo 1999 m. ji ėjo LSDP pirmininko pavaduotojos pareigas.
Taip pat svarbi jos veikla Lietuvos socialdemokračių moterų sąjungoje, kurios narė ji yra nuo 1991 m. Ji buvo tarybos narė, užsienio ryšių koordinatorė, o nuo 1993 m. - pirmininkė. Ji taip pat buvo Socialistinio moterų internacionalo narė.
Birutė Vėsaitė buvo renkama LR Seimo nare kelis kartus: 2000-2016 m. ir vėl 2024-2028 m. Kadangi ji ilgametė Seimo narė, jai teko vadovauti ir svarbioms komisijoms. 2003-2004 m. ji pirmininkavo Seimo stebėtojų delegacijai Europos Parlamente, o 2004 m. vadovavo Seimo Verslo ir užimtumo komisijai.
Veikla Seime ir svarbios iniciatyvos
Birutės Vėsaitės politinėje veikloje buvo ir svarbių, kartais ir kontraversiškų iniciatyvų. Ji buvo viena iš Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų iniciatorių. Ši pataisa užkirto kelią alkoholio gamintojų remiamų sporto šakų tiesioginėms transliacijoms per televiziją, kas sukėlė sporto žiūrovų protestus.
Tačiau 2008 m. balandį Seimas pritarė pataisoms, kuriomis nebuvo ribojama alkoholio reklama per tiesiogiai transliuojamus ar retransliuojamus tarptautinius meno, kultūros renginius ar sporto varžybas.
2013 m. gegužę Birutė Vėsaitė, būdama ūkio ministre, pasinaudojo privačios bendrovės „Arvi“ paslaugomis - į komandiruotę Kazachstane skrido šios bendrovės išnuomotu verslo klasės lėktuvu. Tai sukėlė įtarimus dėl interesų konflikto, nes tuo pat metu Ūkio ministerija ruošė sprendimą dėl tos pačios bendrovės dalyvavimo sąlygų vienoje iš laisvųjų ekonomikos zonų. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nutraukė tyrimą, o Seimo Etikos ir procedūrų komisija nustatė, kad politikė nepažeidė teisės aktų.
Nepaisant to, 2013 m. gegužės 29 d. LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgdama į premjero Algirdo Butkevičiaus teikimą, atleido Birutę Vėsaitę iš ūkio ministrės pareigų.
Birutė Vėsaitė yra aktyviai pasisakanti įvairiais socialiniais ir ekonominiais klausimais. Pavyzdžiui, ji yra pasisakė prieš Žalgirio Arenos Nemuno saloje statybą.
Salon Polityczny Renaty Widtmann - Birutė Vėsaitė
Pastaruoju metu Birutė Vėsaitė ir toliau aktyviai dalyvauja politinėje diskusijoje. Ji yra reikalavusi paaiškinimų dėl staiga pašokusių degalų kainų, kreipdamasi į atitinkamas ministerijas ir asociacijas. Taip pat ji kreipėsi į LRT vadovybę prašydama informacijos apie protesto „Šalin rankas!“ organizavimo kaštus.
Birutė Vėsaitė taip pat yra išreiškusi savo nuomonę dėl socialdemokratų padėties koalicijoje, teigdama, kad jie gali diktuoti sąlygas. Ji taip pat griežtai atsakė prezidentui Gitanui Nausėdai dėl Reprodukcinės sveikatos įstatymo projekto, pabrėždama, kad ne prezidentas turėtų aiškinti moterims, kaip joms elgtis su savo kūnu.
Ji taip pat yra parengusi straipsnius, kuriuose dalijasi savo vizija apie Lietuvos ateitį, pavyzdžiui, apie keturių darbo dienų savaitę kaip siekiamybę.
| Pareigos | Laikotarpis |
|---|---|
| Inžinierė, Kauno Dirbtinio pluošto gamykla | 1974-1984 m. |
| Asistentė, Lietuvos veterinarijos akademija | 1984-1990 m. |
| Docentė, Lietuvos veterinarijos akademija, Kauno technologijos universitetas | 1990-2000 m. |
| Direktorė, Moters užimtumo ir informacijos centras | 1994-2000 m. |
| Konsultantė, JT Tarptautinė darbo organizacija | 1995-1996 m. |
| LR Seimo narė | 2000-2016 m., 2024-2028 m. |
| Pirmininkė, Seimo stebėtojų delegacija Europos Parlamente | 2003-2004 m. |
| Pirmininkė, Seimo Verslo ir užimtumo komisija | 2004 m. |
| Ūkio ministrė | 2012-2013 m. |
