Vaikų higiena yra vienas iš svarbiausių tėvų uždavinių, nes nuo mažens įskiepyti higienos įgūdžiai padeda išvengti daugelio sveikatos problemų visą gyvenimą. Asmeninės higienos taisyklių laikymasis yra būtinas vaiko sveikatai ir daugelio ligų prevencijai. Jauname amžiuje vaikai dažnai kontaktuoja su įvairių bakterijų ir virusų nešiotojais, tad tinkamai laikantis higienos, vaikas sumažina tikimybę susirgti virusinėmis ir bakterinėmis infekcijomis, odos bei kitomis ligomis. Asmeninė vaikų higiena taip pat vaidina svarbų vaidmenį formuojant gerus įpročius.
Vaikų ir paauglių higieną apima tam tikros taisyklės, kurios skirtos jų sveikatai palaikyti ir stiprinti. Vaikų ir paauglių higienos pagrindai - tai tinkama kūno, burnos ertmės bei lytinių organų priežiūra, taip pat teisingas asmens higienos priemonių, drabužių ir avalynės naudojimas. Vaikams ir paaugliams asmeninė higiena yra ypač svarbi, nes jų kūnas dar tik vystosi ir nėra toks atsparus išoriniams veiksniams, kaip suaugusiųjų.
Prakaitavimo ypatumai vaikystėje
Kūdikiai pradeda prakaituoti gana skirtingai, kai kurie net po savaitės ar dviejų nuo gimimo. Tai natūralus procesas, tokiu būdu jie atiduoda šilumą. Ar daugiau, ar mažiau prakaituos vaikas priklauso nuo prakaito liaukų veikimo ir genų. Iki metų amžiaus dažniausiai prakaituoja vaikų galva, padai, delnai ir pečių juosta. Nuo 5 - 6 metų amžiaus vaikai pradeda prakaituoti ir pažastyse. Dažnai pasitaiko, kad vaikus vargina kojų prakaitavimas.
Vaikai yra linkę į dažnesnius susirgimus, kurių metu prakaitavimas nėra išvengiamas. Vaikai gausiau prakaituoja pirmomis miego valandomis. Taip yra dėl to, kad prakaito liaukas reguliuoja nervų sistema, tad kai žmogus nurimsta, šilumos perteklius atiduodamas į išorę, jog organizmas neperkaistų. Tai būdinga jautriems ar labai aktyviems vaikams. Suaugę žmonės reaguoja į temperatūros pokyčius, patys gali pasirūpinti savimi, tačiau vaikai to nesugeba. Jie judrūs, bėgiodami bei žaisdami sukaista, nepastebi, kai suprakaituoja ar staiga atvėsta oras. Vaikai dažniausiai peršąla kuomet sukaista ir staiga atvėsta. Aprangoje susikaupęs prakaitas atšąla, o atvėsę drėgni rūbai padidina peršalimo tikimybę.
Kasdienis kūno procesas - prakaitavimas, neretu atveju mums atneša diskomforto ar net gėdos pojūtį, nepaisant to, jog jis mūsų organizmui yra labai reikalingas. Oda žmogaus organizme yra vienas didžiausių paviršiaus plotą turinčių organų, o kur yra odos, ten yra ir prakaito liaukų. Tad puikiai visi pažįstame kaip nerimaujant drėksta delnai ir pažastys, sportuojant - pėdos, rasoja kakta ir nugara. Visas šias svarbias funkcijas atlieka būtent tas sekretas, kurio taip nemėgstame ir kurio pirmai progai pasitaikius mielai atsikratytume. Kita vertus, juk dažniausiai ne pats prakaitas mus glumina ar erzina, o būtent jo skleidžiamas kvapas. Nors įvardiname prakaitą kaip visų negandų kaltininką, patys galime puikiai įsitikinti, jog tas prakaitas, kuris kaupiasi ant delnų ar veido, neturi jokio kvapo, o pažastų srityje, pėdose besikaupiantis prakaitas gali turėti itin atstumiančius aromatus. Taip jau nutinka, jog būtent šiose vietose, kaip pažastyse, pėdose, tarpsta bakterijos, kurios ir lemia prakaito kvapą, tad ne pats prakaitas sukelia mums problemų, o bakterijos, kurios lemia nemalonius mūsų kūno kvapus.
Intensyvus prakaitavimas gali būti nemalonus tiek dėl juntamo kvapo, tiek dėl matomų drėgnų dėmių ant drabužių. Tai ne tik sukelia diskomfortą, bet ir gali lemti nepasitikėjimą savimi. Vaistininkė Gabija Kruopytė teigia, kad toks prakaitavimas gali būti hiperhidrozės - būklės, kai prakaitavimas tampa pernelyg intensyvus ir nepriklauso nuo oro sąlygų ar fizinio aktyvumo - požymis. „Padidėjęs prakaitavimas gali būti susijęs su keliomis priežastimis. Dažniausiai jį lemia genetika - jei jūsų tėvai buvo linkę stipriai prakaituoti, tikėtina, kad ir jūs susiduriate su tuo pačiu. Hormoniniai pokyčiai, ypač paauglystės, nėštumo ar menopauzės metu, taip pat gali padidinti prakaito išsiskyrimą“, - pasakoja vaistininkė G.
Dezodorantų ir antiperspirantų pasirinkimas vaikams
Net jei jūsų vaikas laikosi visų higienos taisyklių, stebi savo sveikatą ir nuolat atlieka vandens procedūras, jis negali išvengti prakaito atsiradimo. Be minėtų priežasčių, reikėtų atkreipti dėmesį ir į kitą, kuri gali būti susijusi su įvairiomis ligomis. Taigi, gausus prakaitavimas kupinas tokių pasekmių: gali atsirasti sveikatos problemų, kurios pasireiškia odos dirginimu. Ateityje dėl šios reakcijos gali susidaryti net abscesai ir žaizdos, su kuriomis kovoti reikės naudoti specialius vaistus; gali kilti kompleksai.
Šiuolaikinėje vaikų higienos kosmetikos rinkoje yra platus dezodorantų pasirinkimas ir asortimentas. Visa vaikams skirtų antiperspirantų linija pateikiama tokia forma: dezodorantai - blokuoti kvapą ir naikinti bakterijas; antiperspirantai - atlikti prakaito blokatoriaus funkciją ir sumažinti prakaito liaukų veiklą; antiperspirantiniai dezodorantai. Jie yra universalūs ir universalūs. Kiekvienas iš aukščiau išvardytų fondų gali skirtis savo sudėtimi ir forma. Kiekvienas vartotojas gali pats nuspręsti, kokiai dezodoranto formai teikti pirmenybę.
Kūdikių dezodoranto sudėtis yra labai svarbi. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko saugumas ir sveikata yra pirmoje vietoje tarp tėvų, bus aktualu, jei pasakysime, kurie komponentai yra priimtini, o kurių iš viso neturėtų būti vaikiškame dezodorante. Taigi, higienos vaikų priemonė turėtų būti sudaryta iš: vaistažolių ekstraktų - mėtų ir šalavijų; natūralios kilmės medžiagų, kurios turi džiovinimo efektą - tai soda, krakmolas ir kosmetinis molis; eterinių aliejų, kurie turi antiseptinių savybių. Galima daryti išvadą, kad leidžiami tik natūralūs ingredientai. Tačiau įvairios cheminės priemaišos neįtraukiamos, nes jos gali pakenkti gležnai vaiko odai ir sukelti alerginę reakciją. Žinoma, galite naudoti dezodorantą, kuriame yra antibakterinių ingredientų.
Ekspertai teigia, kad dezodorantą galite naudoti mergaitei nuo 10 metų. Daugeliu atvejų būtent nuo šio amžiaus jai prasideda brendimo laikotarpis, kurį lydi hiperhidrozė, kitaip tariant, aktyvus prakaitavimas. Tėvai dažnai klausia savęs, ar, pavyzdžiui, šią kosmetikos priemonę galima naudoti mergaitei nuo 6 iki 9 metų. Atsakymas: nepageidautinas. Sūnų auginantys tėvai taip pat turi žinoti, koks amžius yra priimtinas norint pradėti naudoti dezodorantą kaip priemonę kovojant su prakaitu. Paaugliui berniukui dezodorantą leidžiama naudoti tik nuo 12 metų, ne anksčiau. Šis rodiklis taip pat tiesiogiai susijęs su brendimu.
Svarbu suprasti skirtumą tarp dezodorantų ir antiperspirantų, kad būtų galima pasirinkti tinkamiausią priemonę. Dezodorantai nesustabdo prakaitavimo, tačiau jie naikina bakterijas, kurios sukelia nemalonų kvapą, ir maskuoja jį kvapiosiomis medžiagomis. Ši priemonė labiau tinka tiems, kurie prakaituoja saikingai, tačiau nori išvengti nemalonaus kvapo. Tuo tarpu antiperspirantai, priešingai, mažina prakaito išsiskyrimą, nes jų sudėtyje yra aliuminio junginių, kurie laikinai užkemša prakaito liaukas. Norint pasiekti geriausią efektą, svarbu tinkamai naudoti šias priemones. Vaistininkė G. Kruopytė pataria dezodorantą tepti ant švarios, sausos odos ryte arba pagal poreikį dienos eigoje. „Antiperspirantas turėtų būti tepamas prieš miegą, kai prakaito liaukos yra mažiau aktyvios - taip veikliosios medžiagos geriau įsigers ir užtikrins efektyvesnę apsaugą kitą dieną. Taip pat svarbu leisti jam pilnai išdžiūti prieš rengiantis pižamą“, - pabrėžia vaistininkė G.
Dezodorantai šalina bakterijų, patekusių į prakaitą, sukeliamą nemalonų kūno kvapą. Antiperspirantai susiaurina prakaito liaukas ir lėtina prakaitavimą. Stiprius antiperspirantus patariama naudoti tik tuomet, jei vargina pernelyg gausus prakaitavimas ir išsiaiškinti, dėl ko prakaituojate taip gausiai. Juos tepkite ant sausos, švarios, be jokių žaizdelių odos. Jei pasitepusi antiperspirantu jaučiate, kad peršti ar degina odą, geriau jo atsisakyti. Įdomu tai, kad normalus prakaitavimas yra nepastebimas, o normaliai prakaituojančio visiškai sveiko žmogaus prakaito kvapas beveik nejuntamas.
Yra dezodorantų - antiperspirantų, apsaugančių kūną nuo prakaitavimo 24, 72 val. ar netgi savaitę. Jie skirti sportuojančioms arba gausiai prakaituojantiems žmonėms. Tačiau jų sudėtyje yra aliuminio druskų arba alkoholio, galinčių sukelti alergines reakcijas ir sudirginti pernelyg jautrią odą. Be to, šios medžiagos prasiskverbia pro odą ir gali turėti nepageidaujamų šalutinių reiškinių.
Ekologiška ir nekenksminga alternatyva yra mineralinių druskų akmenėliai. Jie buvo naudojami netgi antikos laikais. Tiesa, itin gausaus prakaitavimo, jie dažniausiai nesustabdo, bet žmonėms neturintiems šios problemos yra puiki priemonė per vasaros karščius, ir ne tik. Jais patariama trinti drėgną odą, ant kurios lieka nematomas ir nejuntamas apsauginis sluoksnis, maždaug 48 val. stabdantis nemalonų kvapą sukeliančių bakterijų dauginimąsi prakaite. Akmenėliuose nėra jokių chemikalų, kvepiklių, emulgatorių, alkoholio. Mat šie akmenukai yra natūralus gamtos produktas. Jie nelipnūs, netepa drabužių. Tinkami pažastims ir pėdoms net jei oda jautri ir dirgli. Vienos akmenėlio pakanka metams ar ilgiau ir juo gali naudotis visa šeima.
Kalbant apie vyrišką dezodorantą 11 metų vaikui, svarbu atkreipti dėmesį į jo sudėtį. Vyriški dezodorantai gali būti agresyvesni ir turėti stipresnių kvapų, kurie netinka jautriai vaiko odai. Verčiau rinktis specialiai vaikams arba paaugliams skirtus dezodorantus, kurie yra švelnesnės sudėties, pagaminti iš natūralių ingredientų ir nekelia rizikos alerginėms reakcijoms.
Higienos taisyklės vaikams ir paaugliams
Vaikų asmeninės higienos taisyklės apima kasdienį maudymąsi, drabužių keitimą, odos ir kūno priežiūrą, dantų valymą, nagų ir plaukų priežiūrą. Be to, labai svarbu rinktis vaikams skirtas kūno priežiūros priemones.
Burnos higienos priežiūra būtina dar prieš atsirandant pirmiesiems dantims. Kūdikio burnytę reikia nuvalyti sterilia minkšta servetėle, suvilgyta virintu vandeniu. Tai turėtų būti daroma ryte ir vakare. O kai atsiranda pirmieji dantukai, reikia įsigyti specialų dantų šepetėlį ir dantų pastą pagal vaiko amžių. Tėvai turi valyti vaikams dantis kasdien, du kartus (ryte ir vakare). O vyresniame amžiuje, kai vaikas pradeda valytis dantukus pats, jam reikia paaiškinti dantų valymo techniką ir išmokyti išsiskalauti burną. Tačiau iki maždaug 6 metų vaikui reikės pagalbos ir jo veiksmų kontrolės, nes iki šio amžiaus greičiausiai jis pats negalės tinkamai išvalyti burnos ertmės.
Jei pastebite, kad po maudynių vaiko oda išsausėja, kreipkitės į savo pediatrą, kuris parinks drėkinamąsias priemones. Vaiką būtina prausti po kiekvieno sauskelnių keitimo. Vaikui augant jį reikia išmokyti taisyklingai naudotis puoduku, kaip nusirengti ir apsirengti. Paaiškinkite, ką reikia daryti po šlapinimosi ir tuštinimosi. Iš pradžių šį procesą turi kontroliuoti tėvai, tačiau pamažu vaikas išmoks pasirūpinti savimi.
Vyresni vaikai, kurie jau yra pakankamai savarankiški, turėtų nusiprausti kasdien - tai gali būti greitas nusiprausimas po dušu. Taip pat kiekvieną dieną reikia keisti apatinius. Be to, mergaitei pradėjus eiti ant puoduko, reikia paaiškinti, kad reikia naudoti tualetinį popierių ir valyti reikia iš priekio į galą, kad bakterijos nepatektų į makštį.
Paauglystėje įvyksta staigūs hormoniniai pokyčiai, todėl paauglys turi būti psichiškai pasiruošęs pokyčiams, kurie įvyks jo kūne. Neretai paauglystėje ant veido gali atsirasti spuogų (dažnai tai yra kompleksų priežastis), todėl paaugliui odos higienos palaikymas tampa labai svarbus. Norėdami tinkamai prižiūrėti odą, galite pasikonsultuoti su kosmetologu, kuris rekomenduos tinkamą kosmetiką paaugliams. Be to, paaiškinkite savo paaugliui, kad negalima pačiam spausti spuogų, kadangi gali įnešti infekciją. Taip pat paauglystėje prakaito liaukos pradeda sunkiai dirbti, todėl svarbu dažnai praustis, kad išvengti nemalonaus prakaito kvapo. Praustis po dušu reikia ryte ir vakare, taip pat pasportavus, ypatingą dėmesį skiriant lytiniams organams.
Paauglystėje didelę reikšmę įgyja intymi higiena ir tinkamas lytinis švietimas. Turėtumėte pasikalbėti su savo paaugliu apie fiziologinius pokyčius, kurie lydi brendimo pradžią. Svarbu, kad paauglys kuo daugiau reikalingos informacijos gautų iš savo tėvų, o ne iš vyresnių draugų ar bendraamžių. Taip paauglys žinos, kad susidūrus su bet kokia problema gali kreiptis į tėvus.
Paauglystėje taip pat reikėtų valytis dantis 2 kartus per dieną bent po 2 minutes. Paaugliui reikėtų paaiškinti šio ritualo ignoravimo pasekmes: kariesą, dantenų uždegimą, apnašas bei blogą burnos kvapą. Taip pat svarbu išmokyti naudoti dantų siūlą, kuris padeda pašalinti maisto likučius ir bakterijas tarp dantų. Dantų šepetėlis neturi būti kietas ar per minkštas. Pirmuoju atveju jis gali pakenkti dantenoms ir dantų emaliui, o antruoju - nesusidoroti su apnašų pašalinimu. Pas odontologą patartina lankytis du kartus per metus: apžiūrai ir profesionaliai higienai.
Paauglystėje berniukams pradeda augti ūsai ir barzda, todėl tėtis turi išmokyti sūnų naudotis skustuvu. Be to, turėtumėte pasakyti berniukui, kad paauglystei būdingi šlapi sapnai ir pirmosios erekcijos. Išmokykite berniuką laiku pasikeisti apatinius ir tinkamai nusiplauti lytinius organus. Paauglys turėtų žinoti, kad šie pokyčiai nėra gėdingi, tai tiesiog brendimas ir iš berniuko jis virsta vyru.
Merginoms reikia žinoti apie menstruacijų pradžią ir su šiuo procesu susijusius pokyčius. Paauglystė - tinkamas metas apsilankyti pas ginekologą, kuris apžiūrės ir plačiau papasakos apie mėnesinių ciklą. Svarbu išmokyti palaikyti išorinius lytinius organus švarius ir naudoti tinkamas asmenines higienos priemones. Be to, mergaitėms paauglystėje pradeda aktyviai augti plaukai pažastų ir bikinio srityje, todėl reikia supažindinti su šių sričių priežiūra. Be to, labai svarbu pasirinkti tinkamą kosmetiką mergaitėms, o ypač intymios higienos priežiūros priemones.
