Nėštumo metu moters organizmas patiria daug pokyčių, o kai kurie vaistai gali neigiamai paveikti nėštumo eigą, sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, pakenkti vaisiaus vystymuisi, sukelti įgimtų anomalijų, cerebrinį paralyžių ar net kūdikio mirtį. Manoma, kad dėl netinkamų vaistų vartojimo nėštumo metu įvyksta apie 1 proc. tokių atvejų. Šios atsargumo priemonės atsirado po 1960 metais įvykusios tragedijos, kurią sukėlė preparatas „Talidomidas”. Tuo metu šio preparato vartojo daugelis nėščiųjų kaip raminamąją ir migdomąją priemonę. Po šio skaudaus įvykio farmakologai visame pasaulyje susirūpino, ar saugu nėštumo metu vartoti vaistų. Pradėjus tirti jų poveikį nėščiosioms, buvo prieita prie išvados, kad absoliučiai saugių vaistų nėra, yra tik saugesnių ir nesaugių.
Deja, būsimosioms mamytėms retai kada pavyksta nesusirgti per devynis nėštumo mėnesius, ką jau kalbėti apie tas, kurios serga lėtinėmis ligomis. Spręsdami, kokius vaistus skirti (o gal visai neskirti) nėščiajai, specialistai paprastai suskaičiuoja žalos ir naudos santykį, t. y. medikamentai skiriami, jeigu ligos sukelti padariniai yra sunkesni negu vaistų.
Vaistų poveikis vaisiaus vystymuisi
Kai kurie medikamentai gali pažeisti tėvų lytines ląsteles dar prieš įvykstant apvaisinimui ir po to sukelti pakitimus vaikelio organizme, todėl jų patariama nevartoti bent 5-6 mėnesius iki planuojamo nėštumo. Embriotoksiniai medikamentai yra tie, kurie žalingai veikia embrioną antrą-trečią nėštumo savaitę. Dėl jų poveikio jis gali nustoti vystytis. Teratogeniniai medikamentai žalingai veikia vaisių nuo trečios iki 8-10 nėštumo savaitės ir sukelia vystymosi anomalijų. Koks tai bus pažeidimas, priklauso nuo to, kuriuo nėštumo metu buvo vartojami šie vaistai, t. y. kokioje vystymosi stadijoje buvo mažylis. Teratogeninis medikamento poveikis priklauso nuo vaisto cheminės sudėties, dozės, sugebėjimo patekti per placentą ir išsiskirti iš organizmo. Jeigu vartojami keli preparatai, jų teratogeninis poveikis susideda ir būna stipresnis. Jeigu vienu metu vartojami keli teratogeniniai medikamentai, pavojus, kad vaikas gali gimti apsigimęs, gerokai padidėja. Fetotoksiniai vaistai veikia jau subrendusį pilvelyje esantį vaikelį. Šis žalingas poveikis pasireiškia struktūriniais ir funkciniais mažylio vystymosi nukrypimais.
Kaip vaistai patenka per placentą?
Kad vaistas paveiktų ir vaikelio organizmą, jis turi iš motinos kraujotakos per placentą patekti į vaisiaus kraujotaką. Placenta - tai tam tikras barjeras, apsaugantis vaikelį nuo žalingo poveikio. Todėl ar vaistai pakenks, didele dalimi priklauso nuo placentos būklės, t. y. kaip ji vykdo apsaugines funkcijas. Apsauga sumažėja, kai yra placentos nepakankamumas, kuris išsivysto po įvairių ligų ir akušerinių komplikacijų. Todėl vaistai ir jų skilimo produktai vaikelio organizme gali kauptis ilgesnį laiką. Kaip vaistai patenka per placentą, priklauso ir nuo vaistų fizinių bei cheminių savybių. Per ląstelių membranas geriau prasiskverbia riebaluose tirpios medžiagos, blogiau - tirpios vandenyje. Be to, per placentą kur kas geriau prasiskverbia iš mažų molekulių sudaryti medikamentai, blogiau - tie, kurių molekulės didelės. Pavyzdžiui, kraujo krešėjimą mažinantis preparatas heparinas sudarytas iš didelių molekulių ir todėl per placentą nepatenka ir vaikelio kraujo krešėjimo nepaveikia. Tuo tarpu lengvai per placentą patenkantys vaistai, kaupiasi vaisiaus organizme ir gali sukelti nepageidaujamą poveikį, netgi sunkias komplikacijas. Pavyzdžiui, sulfanilamidiniai preparatai gali toksiškai paveikti vaikelio eritrocitus.
Vaistų klasifikacija pagal riziką nėštumo metu
Vaistai nėštumo metu skirstomi į kelias kategorijas pagal potencialią riziką vaisiui:
- A grupė: Tai vaistai, kuriuos nėščiosios bei vaisingo amžiaus moterys vartojo nedideliais kiekiais ir jie nesukėlė vaikeliui įgimtų anomalijų ar kitokio neigiamo poveikio.
- B grupė: Tai vaistai, kuriuos nėščiosios bei vaisingo amžiaus moterys vartojo nedideliais kiekiais ir jie nesukėlė vaikeliui įgimtų anomalijų ar kitokio neigiamo poveikio.
- C grupė: Tai vaistai, kurie atliekant tyrimus su gyvūnais pasižymėjo teratogeniniu ir embriotoksiniu poveikiu.
- D grupė: Šie vaistai sukelia arba įtariama, kad gali sukelti įgimtas vaikelio anomalijas arba negrįžtamai paveikti jo organizmą.
- E grupė: (Ši grupė nėra aiškiai apibrėžta pateiktame tekste, tačiau paprastai reiškia vaistus, kurių vartojimas nėštumo metu yra visiškai nerekomenduojamas dėl didelės rizikos.)
Veiksniai, įtakojantys vaistų poveikį nėštumo metu
Pavojai vartojant vaistus nėštumo metu susiję su keliais veiksniais: koks preparatas parenkamas, kokia vaisto dozė ir kaip vaistas patenka į moters organizmą. Parinkdamas vaistus gydytojas turi atsižvelgti į nėštumo periodą, nes svarbi vaikelio vystymosi stadija ir jo jautrumas vaistams. Svarbu, kokia moters šalinimo organų - kepenų ir inkstų - būklė, nes per juos išskiriami vaistai.
Vaistų patekimas į organizmą
Geriamieji vaistai nėštumo metu iš virškinimo sistemos lėčiau patenka į kraujotakos sistemą dėl pablogėjusios kraujotakos ir sulėtėjusių žarnyno judesių. Dauguma vaistų nėščiosios skrandyje dėl rūgščių ir fermentų poveikio suyra ir veikia silpnai. Jeigu nėščioji tabletę padeda po liežuviu, jos neveikia virškinimo sistemos fermentai, todėl vaistai pradeda veikti net 2-3 kartus greičiau negu geriamieji. Vartojant vaistų rektalinių žvakučių pavidalu, veikliųjų medžiagų nesuardo virškinimo fermentai, jie patenka tiesiai į kraujotaką. Nėštumo metu vartojant įvairius tepalus, kremus biologiškai aktyvios medžiagos gali kauptis poodiniame sluoksnyje, nes riebalų sluoksnis šiuo metu padidėja 3-4 kg. Dėl to vaistai pasižymi ne tik aktyvesniu vietiniu poveikiu, bet ir prasiskverbia į kraujotaką ir veikia visą organizmą. Tiek į raumenis, tiek į veną leidžiami vaistai veikia itin greitai, nes veikliosios medžiagos patenka tiesiai į kraujotaką. Todėl vaisto dozės turi būti itin tikslios ir mažesnės negu geriamųjų vaistų.
Penicilinas ir jo dariniai nėštumo metu
Manoma, kad gydomosios natūraliųjų penicilinų dozės nepasižymi nei teratogeniniu, nei embriotoksiniu, nei fetotoksiniu poveikiu. Plataus veikimo spektro pusiau sintetinis penicilinas ampicilinas gerai prasiskverbia pro placentą, ir vaisiaus kraujyje susidaro gydomoji koncentracija. Nenustatyta, kad vidutinės gydomosios ampicilino dozės pasižymėtų teratogeniniu, embriotoksiniu ar fetotoksiniu poveikiu. Cefalosporinai lengvai prasiskverbia pro placentą ir vaisiaus kraujyje susidaro didelė jų koncentracija. Aminoglikozidai, gentamicinas ir amikacinas priskiriami C vaistų kategorijai, tobramicinas - D. Nėščiosioms negalima gerti chloramfenikolio, kuris toksiškai veikia kūdikio kraujodarą. Metronidazolis gerai prasiskverbia pro placentos barjerą. Jis priklauso B vaistų kategorijai.
Benzilpenicilinas (Penicillin G Sodium)
Benzilpenicilinas yra riboto antibakterinio poveikio, betalaktaminis natūralus penicilinas, jautrus penicilinazei. Jis slopina bakterijų sienelės sintezę, todėl sukelia bakterijas naikinantį poveikį. Kad vartojamas nėštumo metu benzilpenicilinas sukeltų toksinį poveikį embrionui, teratogeninį ar mutageninį poveikį, duomenų iki šiol nėra. Benzilpenicilino patenka į motinos pieną. Nors iki šiol nepastebėta jokių nepageidaujamų reakcijų žindomiems kūdikiams, reikia nepamiršti jautrumo padidėjimo ar neigiamo poveikio kūdikio žarnyno florai galimybės.
Indikacijos: Penicilinui jautrių mikroorganizmų sukeltos infekcijos, pavyzdžiui, Laimo boreliozė (nuo antrosios ligos fazės).
Kontraindikacijos: Padidėjęs jautrumas (alergija) penicilinams, cefalosporinams ar kitiems beta laktaminiams antibiotikams. Taip pat reikėtų vengti vartoti, jei anksčiau pasireiškė netoleravimo požymiai.
Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės:
- Jei atsiranda alergijos simptomų, vaistinio preparato vartojimą būtina nedelsiant nutraukti.
- Prieš pradedant gydyti penicilinu, reikia gerai išsiaiškinti, ar pacientui nebuvo padidėjusio jautrumo reakcijos penicilinų grupei.
- Ligoniams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, dozę reikia mažinti.
- Probenecidas slopina kai kurių kartu vartojamų penicilinų eliminaciją pro inkstus, todėl didėja pastarųjų medikamentų koncentracija.
- Nustatyta, kad vartojant antibiotikų sustiprėja geriamųjų antikoaguliantų poveikis.
- Kadangi penicilinai veikia tik besidalijančius mikroorganizmus, kartu su antibiotikais, sukeliančiais bakteriostatinį poveikį, benzilpenicilino vartoti negalima.
- Benzilpenicilinas gali trumpam sumažinti estrogenų ir progesterono koncentraciją kraujo plazmoje, todėl gali mažėti geriamųjų kontraceptikų veiksmingumas.
Galimas šalutinis poveikis:
- Retai: laikinas kraujodaros sutrikimas (mažakraujystė, trombocitopenijos, leukopenijos), nervų sistemos sutrikimai (sąmonės, judesių sutrikimas, traukuliai - ypač vartojant dideles dozes ar esant inkstų funkcijos sutrikimams).
- Labai retai: kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas, ūminis intersticinis nefritas.
- Gali pasireikšti Jarišo-Herksheimerio reakcija (staigus karščiavimas, šaltkrėtis, galvos skausmas ir kiti simptomai) gydant Laimo ligos ar sifilio komplikacijas.
- Gali sukelti sunkų, ilgalaikį viduriavimą dėl antibiotikų vartojimu susijusio kolito (pseudomembraninio kolito).
Amoksicilinas
Amoksicilinas yra plataus spektro antibiotikas, gautas iš penicilino. Jis veikia slopindamas bakterijų ląstelių sienelių formavimąsi, galiausiai sunaikindamas bakterijas. Dėl šio veikimo amoksicilinas yra veiksmingas nuo įvairių infekcijų, kurias sukelia jautrios bakterijos. Žinomas dėl savo veiksmingumo ir gana lengvo šalutinio poveikio, amoksicilinas dažnai yra pirmo pasirinkimo vaistas bakterinėms infekcijoms gydyti.
Kam gydyti vartojamas amoksicilinas?
- Kvėpavimo takų infekcijos
- Šlapimo takų infekcijos (UTI)
- Odos ir minkštųjų audinių infekcijos
- Ausų, nosies ir gerklės infekcijos
- Virškinimo trakto infekcijos (pvz., H. pylori infekcija)
Vartojimas nėštumo metu: Nors amoksicilinas paprastai laikomas saugiu nėštumo metu, visada svarbu pasitarti su gydytoju prieš pradedant vartoti bet kokius vaistus.
Galimas šalutinis poveikis:
- Pykinimas ir vėmimas
- Lengvas viduriavimas
- Alerginės reakcijos (bėrimas, niežulys, patinimas, pasunkėjęs kvėpavimas)
- Sunkus viduriavimas (Clostridioides difficile infekcija)
Sąveika su kitais vaistais:
- Antikoaguliantai (pvz., varfarinas): gali sustiprinti kraują skystinančių vaistų poveikį.
- Probenecidas: gali padidinti amoksicilino kiekį kraujyje.
- Metotreksatas: gali sumažinti metotreksato klirensą.
- Alopurinolis: gali padidinti bėrimo atsiradimo riziką.
Amoksicilinas yra vertingas antibiotikas, turintis daug naudos gydant bakterines infekcijas. Pacientai turėtų vartoti amoksiciliną tiksliai taip, kaip paskirta, ir baigti visą kursą, kad infekcija būtų visiškai išgydyta ir būtų išvengta atsparumo antibiotikams.
Vaistų vartojimas nėštumo metu| gyd. klinikinė farmakologė E. Karinauskė
Bendros rekomendacijos nėščiosioms
Nėštumo metu imunitetas funkcionuoja visiškai kitaip, todėl net ir menkiausia infekcija gali nulemti sunkią ir ilgai besitęsiančią ligą. Antibiotikai padeda sunaikinti patogenines (t. y., ligas sukeliančias) bakterijas. Visuomet vartojant antibiotikus būtina laikytis gydytojo nurodymų. Būtinai atlikite tyrimus, patvirtinančius, kokio tipo infekcija (t. y., ar ją sukėlė bakterijos, ar virusas).
Jeigu Jums ar Jūsų artimam žmogui yra bakterinė infekcija, amoksicilinas yra plačiai naudojamas ir veiksmingas antibiotikas, kurį gali skirti gydytojas. Jei kažką skauda ar maudžia, iškart griebtis antibiotikų tikrai nebūtina, tačiau jei infekciją sukėlė bakterijos, veikiausiai nebus kitos išeities, kaip tik vartoti antibiotikus.
Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia, arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą, pasitarkite su gydytoju. Visada svarbu konsultuotis su gydytoju dėl bet kokių vaistų vartojimo nėštumo metu, kad būtų užtikrintas tiek motinos, tiek vaisiaus saugumas.
tags: #penicilinas #nestumo #metu
