Švyturiai - tai ne tik statiniai, rodantys kelią laivams. Tai - istorijos liudininkai, simboliai, įkvepiantys pasakojimus ir aistras. Nuo seniausių laikų jie kviečia į krantą jūros toliuose klajojančius laivus, perspėja apie pavojus ir tampa neatsiejama pakrančių civilizacijos dalimi.
Švyturių istorija: nuo laužų iki modernių statinių
Tolimoje praeityje, kai dar nebuvo šiuolaikinių navigacijos priemonių, jūreiviams kelią rodydavo gamtinė navigacija: žvaigždės, saulė, vėjas. Vėliau ant pakrančių aukštumų deginami laužai tapo pirmaisiais švyturių pirmtakais. Ant kalvų ar uolų žaižaruojanti ugnis blyksėdavo iš didelių tolių, tapdama aiškiu orientyru kranto link.
Pirmasis žinomas švyturys pastatytas Aleksandrijoje dar III a. pr. m. e. ir prastovėjo kone 1 500 metų. Jis buvo vadinamas septintuoju pasaulio stebuklu. Nilo deltoje iškilęs 130 metrų švyturys buvo pirmasis didžiulis statinys - bokštas - žmonijos istorijoje. Bokšto viršų puošė milžiniška Dzeuso statula.
Švyturių paskirtis buvo nukreipti laivus į saugų uostą. Kiek vėliau atsirado švyturių, kurie ne tik rodė kelią kranto link, bet ir įspėdavo jūreivius apie uolas, seklumas, pavojingus rifus.
Švyturiai tapo svarbia prekinių laivų navigacijos priemone, ypač kai jūrinės valstybės ėmė plėtoti prekybos ryšius. Jau tūkstančius metų prieš mūsų erą pasaulio vandenis raižė įvairios paskirties laivai, gabenantys viską - nuo tauriųjų metalų iki prieskoninių žolių.
Lietuvos švyturiai: pasididžiavimas ir istorija
Šiandien Baltijos jūros skalaujamų šalių pakrantėse stypso daugiau nei 70 švyturių. Mūsų krašte yra 7 švyturiai: 4 - jūriniai ir 3 - Kuršių marių. Laivybos kelrodžiai yra įrašyti į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių registrą. Kiekvienas švyturys saugo savo istoriją, turi architektūrinę vertę.
Klaipėdos švyturys
Seniausias Lietuvos švyturys - Klaipėdos, pastatytas dar 1796 metais. Jo statybos darbai pradėti 1788 m. Mėmelio (senasis Klaipėdos pavadinimas) miesto tarybos nutarimu. Tuometį statinį sudarė 6 bronziniai atšvaitai, atspindėję lajinių žibintų šviesą. Vėliau buvo įrengti sidabro plokštelėmis dengti atšvaitai, atspindintys alyva kūrenamų lempų šviesą. XIX a. pradžioje Klaipėdos švyturys buvo paaukštintas, taip pat jame įrengta nauja galingesnė žibintų sistema. Tačiau per Antrąjį pasaulinį karą švyturys buvo visiškai sugriautas, po kelerių metų atstatytas, o 1953-iaisiais perstatytas iš naujo. Šiandien Smiltynėje stūksantis 44 m aukščio Klaipėdos švyturys nuo jūros nutolęs per pusę kilometro, o jo signalas vandenyje pastebimas už 33 km.
Nidos švyturys
Nidos švyturys stūkso ant Urbo kalno pusiasalyje, skiriančiame Baltijos jūrą nuo Kuršių marių. 79 m virš jūros lygio iškilęs švyturys nuo jūros nutolęs per 900 m, o jo mirksėjimas matomas už 40 km. Šis navigacijos įrenginys padeda jūreiviams orientuotis vandenyse ir tuo pat - specialiu sutartiniu ženklu - įspėja, jog čia nėra uosto. Šio švyturio statyba pradėta XIX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Raudonų plytų statinio aukštis siekė kone 30 m. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui vokiečiai susprogdino bokštą, bet netrukus jis buvo atstatytas, o po karo perstatytas.
Šventosios švyturys
Šventosios švyturio aukštis - 39 m, jis nutolęs nuo jūros per 780 m. Švyturio skleidžiamas signalas pastebimas už 31 km. Tvirtas metalinių konstrukcijų statinys pastatytas 1957-aisiais, o po 7 metų įrengtas garso signalas.
Juodkrantės švyturys
Juodkrantės švyturys 1950 m. iškilo Kuršių Nerijoje, Juodkrantėje, ant Raganos kalno. Statinio aukštis - 20 m, atstumas iki jūros - 900 m, šviesa sklinda 33 km spinduliu.
Ventės rago švyturys
Ventės rago švyturys, savaime suprantama, iškilęs Ventės rage. Pastatytas 1837 m. Tiesa, tąsyk - medinis, tik vėliau, po daugiau kaip 20 metų, pradėtas statyti mūrinis statinys. Švyturio aukštis - 11 m, nuo marių jis nutolęs per 30 m, o signalas matomas už 3,5 km.
Pervalkos švyturys
Pervalkos švyturys stovi dirbtinėje Kuršių marių saloje. Šio laivų kvieslio aukštis - 14 m, signalas matomas už 13 km. Švyturys buvo pastatytas 1900 m., vėliau - 1948 ir 1960 m. - perstatytas.
Uostadvario švyturys
Uostadvario švyturys statytas 1873-1876 m. Raudonų plytų statinys yra aštuonkampio formos, sujungtas su gyvenamuoju namu. Rusnės saloje esantis Uostadvario švyturys navigacijai nebenaudojamas, bet yra puikus apžvalgos bokštas.
Aistringasis farologas: Aidas Jurkštas
Palangiškis farologas, knygų apie švyturius autorius Aidas Jurkštas tikina, kad domėjimasis švyturiais, jų atsiradimo istorijomis, techninėmis galimybėmis - didelė jo aistra. „Švyturiai - tai istoriniai objektai, atlikę ir vis dar atliekantys savo misiją - padėti jūrų keliautojams. Tai kranto pagalbos jūrai simbolis, kito (navigacijos) pasaulio ženklai. Švyturiai - žmonijos civilizacijos palydovai. Ir šiandien dar tebestovi tūkstančius metų menantys šie statiniai.“
Aidas Jurkštas pabrėžia, kad kurdamas knygą informacijos ieškojo visur - archyvuose, bibliotekose, internete. „Svarbiausia - žinoti, ko ieškai“, - šypsosi pašnekovas ir patikina, kad tam reikia begalės laiko, lėšų ir, be abejo, didelio noro. Medžiagą rinko kasdien, kantriai, po kruopelytę. Juokiasi, kad, nors ir nėra poliglotas, kaupdamas informaciją pamažėl ėmė perprasti įvairias kalbas. „Informaciją apie Baltijos švyturius rinkau devyniomis kalbomis. O kai giliai kapstai, atrandi išties įspūdingų dalykų“, - tikina Aidas.
Pasak jo, pasaulyje yra keliolika tūkstančių švyturių. Jų istorija - labai marga, o navigacijos objektų įvairovė - dar margesnė. Daugybė švyturių yra išnykę, sugriauti per karus. Kai kurie prisikelia iš naujo - perstatomi, rekonstruojami. Švyturiai skiriasi savo funkcijomis, dydžiu, galingumu.
Aidas Jurkštas prisipažįsta surengęs daugiau kaip 30 asmeninių parodų, nupiešęs apie 1 500 švyturių. Pasak jo, daug piešinių sugulė į „Baltijos švyturių istoriją“. „Ateityje kursiu darbus, skirtus savo knygoms iliustruoti, - tai didžiausia sklaida. O viena didžiausių svajonių - įkurti Baltijos švyturių muziejų. Ir būtinai šalia tikro švyturio. Turiu gyvo, veiklaus muziejaus viziją. Lietuvoje tam puikiai tiktų Ventės rago, Klaipėdos, galbūt Nidos švyturys. Tikiuosi, juridinės ir kitokios kliūtys anksčiau ar vėliau išnyks ir mano vizija taps tikrove“, - planais dalijasi pašnekovas.
Virtuali paroda. Kodėl Klaipėdos krašte atsirado švyturiai?
Švyturių metai vaikams
Klaipėdos lopšelio-darželio „Traukinukas“ „Boružėlės“ skyriaus priešmokyklinės grupės „Drugeliai“ mokytojos Regina Chochulia ir Inesa Raudonė nuo 2024 m. sausio 8 d. iki 2024 m. vasario 23 d. organizavo projektą „Švyturių metams paminėti“. Vaikai kartu su mokytojomis ar tėveliais domėjosi Lietuvos jūriniais (Nidos, Juodkrantės, Klaipėdos ir Šventosios) ir Kuršių marių (Pervalkos, Ventės rago ir Uostadvario) švyturiais.
Vaikai kūrė, konstravo švyturius iš įvairių priemonių (antrinių žaliavų, kartono dėžių, pakuočių, statybinės, gamtinės ir kitų medžiagų). Sulaukė 173 įvairia technika sukurtų „Švyturių“ nuotraukų ir šiltų, nuoširdžių, prasmingų palinkėjimų švyturiui. Tokie projektai puiki galimybė mokytis ir geriau pažinti save bei kitus, visiems kartu prisidėti prie savo tautos vertybių puoselėjimo.
Priešmokyklinėje grupėje „Drugeliai“ vyko veiklos, kurių metu vaikai sužinojo Baltojo švyturio istoriją, smagiai praleido laiką IKT pagalba susipažindami su Lietuvos švyturiais. Ugdytiniai susidomėję žiūrėjo nuotraukas, iškarpas iš laikraščių su švyturių vaizdais. Organizavo kūrybinį užsiėmimą - edukaciją „Švyturių istorijos“. Tautodailininkas Gintaras Eidukas papasakojo vaikams apie vieną iš septynių pasaulio stebuklų - Aleksandrijos švyturį.
Dauguma šeimų vyko prie Klaipėdos švyturio. Vaikams labai norėjosi užlipti į Klaipėdos švyturio viršūnę bei pamojuoti atvykstantiems laivams, tačiau tokios galimybės nebuvo. Keletas šeimų aplankė Šventosios švyturį. Vaikai džiaugėsi, kad Ventės Rage galėjo patekti į švyturio apžvalgos aikštelę. Labai patiko lipti į švyturį suktais siaurais laiptais. Užlipus į švyturį, atsivėrė plati Kuršių marių panorama, nerijos bei Rusnės salos vaizdai.
Po išvykų projekto dalyviai kūrė, konstravo savitą švyturį iš įvairių priemonių. Kurti švyturius pakvietė visą darželio bendruomenę. Sukurtus švyturius vaikai atnešė į darželį ir kovo 18 d. vyko paroda.
