Didžioji Švč. Mergelės Marijos bazilika, dar žinoma kaip Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčia, yra didžiausia Švč. Mergelei Marijai dedikuota bažnyčia Romoje. Ji yra viena iš keturių popiežiaus bazilikų Romoje, kartu su Šv. Petro bazilika, Šv. Jono Laterano ir Šv. Pauliaus už sienų bazilikomis. Nuo 1980 m. bazilika kartu su Romos istoriniu centru ir popiežiaus rezidencijos pastatais yra įtraukta į pasaulio paveldo vertybių sąrašą.
Istorija ir architektūra
Stačiakampio plano (ilgis - 92 m, plotis - 80 m) bazilika pasižymi pusapskrite apside ir aukšta varpine (apie 75 m, su 5 varpais), kuri yra aukščiausias varpinės bokštas Romoje. Aplink šonines navas pristatyta įvairaus plano patalpų. Pagrindinis fasadas yra simetriškas, vertikaliai skaidytas piliastrais, tarp kurių įkomponuotos paminklinės plokštės su skulptūriniais popiežių herbais ir įvairaus dydžio stačiakampiai langai. Virš vainikuojamojo karnizo yra baliustrada. Fasado centre dominuoja portalas, sudarytas iš 6 korintinio orderio kolonų. Virš vidurinės ir šoninių nišų kyla skulptūromis puošti sandrikai. Virš portalo yra 3 arkų lodžija, dengianti romaninio stiliaus bazilikos fasadą su rože, puošta mozaikomis (apie 1300 m., dailininkas Filippo Rusuti). Vidinis bazilikos erdvės išplanavimas dalija ją į 3 navas (centrinė - 30 m pločio, 75 m aukščio), jas skiria 36 marmuro ir 4 granito jonėninio orderio kolonos. Manoma, kad šios kolonos panaudotos iš anksčiau šioje vietoje stovėjusios bazilikos ar kitų senovės Romos pastatų. 18 a. jas suvienodino architektas Ferdinandas Fuga.
Centrinės navos sienas puošia pusapskritės arkos formos langai ir tarp jų įkomponuotos freskos. Navos lubos dekoruotos kesonais ir paauksuotos (16 a., architektai G. da Sangallo, A. da Sangallo), o grindys išklotos kosmatesku (13 a.). Mozaikomis dekoruotas virš centrinės navos kolonų esantis architravas, vaizduojantis Senojo Testamento scenas. Triumfo arka pasakoja Jėzaus vaikystės istorijas, o apsidės skliautas (13 a., meistras vienuolis Jacopo Torriti) vaizduoja Švč. Mergelės Marijos karūnavimą ir jos gyvenimo scenas.
Koplyčios ir relikvijos
Po didžiuoju altoriumi įrengta Relikvijų kripta (1864 m., architektas Virginio Vespignani). Bazilikoje yra 6 koplyčios:
- Šv. arkangelo Mykolo ir Surauktojo Šv. Petro koplyčia (gotikinė, restauruota 1750 m., su 4 evangelistus vaizduojančiomis skliautų freskomis, 15 a., dailininkas P. della Francesca).
- Relikvijų, arba Nukryžiuotojo koplyčia (perstatyta 1750 m., puošta marmuru, porfyru, altoriuje - medinis krucifiksas, 15 a. pirma pusė).
- Siksto, arba Gimimo koplyčia (1587 m., architektas D. Fontana, pastatymo metu buvo didžiausia koplyčia Romoje). Joje yra Gimimo oratorijus (5-10 a.) ir auksuotas bronzinis tabernakulis (16 a., meistras Ludovico del Duca).
16 a. Pauliaus koplyčios altoriuje įkomponuota ant kedro plokštės nutapyta hodegetrijos ikonografinio tipo ikona „Romiečių Globėja“ (Salus Populi Romani). Šis paveikslas, manoma, sukurtas 9 a. pabaigoje-11 a. pradžioje, yra vienas seniausių Švč. Mergelės Marijos atvaizdų Romoje ir garsėja malonėmis. Pirmoji jo kopija, popiežiaus Pijaus V leidimu sukurta 1569 m., netrukus pasklido po visą Europą.
Krištolo ir sidabro relikvijoriuje (1802 m., auksakalys Giuseppe Valadieras) saugomos iš 5 figmedžio lentų ir geležies suręstos ėdžios, kuriose, manoma, gimė Jėzus.
Legenda apie bazilikos įkūrimą
Pasak legendos, 358 m. rugpjūčio 5 d. popiežiui Liberijui ir patricijui Giovanni pasirodžiusi Švč. Mergelė Marija ir nurodžiusi jos garbei pastatyti bažnyčią toje vietoje, kurioje tą naktį iškris sniegas. Ant Eskvilino kalvos iškritus sniegui, popiežius pažymėjo tą vietą, o patricijus fundavo bažnyčios statybas. Švč. Mergelės Marijos garbinimas sustiprėjo po Efeso susirinkimo, kuriame jai buvo pripažintas Dievo Motinos (theótokos) titulas.
Dabartinės bazilikos statybas organizavo ir finansavo Romos vyskupas Sikstas III (popiežius 432-440 m.), kuris 431 m. rugpjūčio 5 d. baziliką pašventino (kitais duomenimis, 434 m. rugpjūčio 5 d. ją konsekravo popiežius Celestinas I). Dabartinės apsidės statybas inicijavo Mikalojaus IV (popiežius 1288-1292 m.). Bazilika nukentėjo per 1348 m. žemės drebėjimą. Po Avinjono nelaisvės (1377 m.) į Romą grįžę popiežiai kurį laiką rezidavo bazilikoje. Klemenso X (popiežius 1670-1676 m.) iniciatyva rekonstruotas galinis fasadas (1673 m., architektas C. Rainaldi). Benediktas XIV (popiežius 1740-1758 m.) inicijavo ir finansavo dabartinio bazilikos fasado (architektas F. Fuga) projektavimą ir interjero atnaujinimą. 1741 m. kovo 4 d. jis pašventino kertinį akmenį, o iki Jubiliejinių metų (1750 m.) šie darbai buvo baigti.
Ispanijos karalius Švč. M. Marijos didžiojoje bazilikoje
Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos Lietuvoje
Lietuvoje taip pat yra kelios Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios, kurios turi savo unikalią istoriją ir architektūrą. Viena iš tokių yra Žeimių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia, esanti Žeimių miestelyje. Ji minima nuo 1522 m., o dabartinė mūrinė bažnyčia buvo pastatyta 1898-1906 m. inžinieriaus Vaclovo Michnevičiaus suprojektuota.
Kita svarbi šventovė yra Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika, garsėjanti stebuklingu Marijos paveikslu. Bazilika minima nuo 1457 m., o dabartinė vėlyvojo baroko stiliaus bažnyčia buvo statoma nuo 1760 m. ir konsekruota 1786 m.
Taip pat verta paminėti Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią. Pirmoji katalikų bažnyčia Telšiuose pastatyta 1536 m. Dabartinė mūrinė bažnyčia, buvusi cerkvė, buvo konsekruota 1935 m. spalio 30 d.
