Alkoholizmas Lietuvos šeimose - problema, apie kurią dažnai vengiama kalbėti, tačiau jos pasekmes gali jausti kartos. Alkoholizmo problema dažnai slepiama arba nepripažįstama šeimoje, tad realybė dažnai neatsispindi oficialioje statistikoje. Anot pašnekovės, ši problema, priešingai nei įprasta manyti, nėra tik regionų gyventojų rūpestis. Regionuose dėl mažesnio gyventojų skaičiaus šias problemas lengviau pastebėti nei miestuose, kur gyvena didesnis skaičius žmonių, ypač jei šie įpročiai slepiami.
Vaikystė ir paauglystė - tai žmogaus asmenybės, jo gyvenimo nuostatų, santykių su aplinka formavimosi tarpsnis, žinių ir esminių moralinių bei etinių įgūdžių kaupimo metas. Vaikas nuolat formuojasi, o alkoholis, kaip žiauriausias nuodas, pažeidžia visa, kas geriausia, tauriausia yra žmoguje, ir palieka tik tai, kas primityviausia ir negarbinga. Kai svaigalus geria suaugę žmonės, griaunamos visuomenės dorovės, moralės normos. Tuo tarpu į kiekvieną vaikų skatinimą gerti svaigalus, net netiesioginį, ar tai būtų šeimoje, kine, per vakarus ar televizijos laidose, reikia žiūrėti kaip į sunkų nusikaltimą prieš žmoniją ir jos ateitį. Geriantys tėvai iš vaikų vagia vaikystę ir jaunystę, pažinimo ir atradimų džiaugsmą, turiningo gyvenimo laimę.
Alkoholizmas - tai lėtinė liga, pasižyminti nuolatiniu, nekontroliuojamu alkoholio vartojimu, kuris sukelia fizinį, psichologinį ir socialinį poveikį žmogaus gyvenimui. Tai priklausomybės liga, kai žmogus nebegali kontroliuoti savo potraukio vartoti alkoholį, net jei tai turi žalingų pasekmių jo sveikatai, santykiams ar socialiniam gyvenimui. Pagrindinė alkoholizmo atsiradimo priežastis yra pats alkoholis, kadangi jo vartojimas aktyvina smegenyse esančius malonumo centrus taip sukeldamas pasitenkinimą. Nuolatinis alkoholio vartojimas išbalansuoja smegenų cheminių medžiagų atsargas, sutrikdo medžiagų apykaitą ir tai sukelia stiprų potraukį alkoholiui, nuo kurio ilgalaikio vartojimo išsivysto priklausomybė. Genetika čia vaidina nemenką vaidmenį, nes alkoholizmo gali būti paveldimas. Genetinis alkoholizmo paveldimumas sudaro apie 50-60 proc. Likę 40-50 proc. dažniausiai yra nulemti aplinkos veiksnių, tokių kaip auklėjimas, gyvenimo būdas, požiūris ir daugybė kitų faktorių. Svarbūs ir tam tikri asmenybės bruožai, tokie kaip uždarumas, egocentrizmas, nekantrumas ir pernelyg didelis pasitikėjimas savimi, kurie gali didinti polinkį į priklausomybę. Alkoholio vartojimas taip pat gali būti vienas iš būdų kovoti su neigiamomis emocijomis, stresu ar psichologinėmis problemomis.
Alkoholizmas šeimoje yra viena iš sudėtingiausių socialinių problemų, kuri įtakoja ne tik priklausomą asmenį, bet ir visą šeimos sistemą. Alkoholizmas ne tik kenkia asmens sveikatai ir gyvenimo kokybei, bet ir sukelia ilgalaikį emocinį, psichologinį ir socialinį poveikį visiems šeimos nariams, įtakoja jų fizinę, psichinę ir emocinę gerovę. Priklausomybė alkoholiui dažnai būna susijusi su stigmomis, nepasitikėjimu ir neigimu, todėl, teikiant pagalbą šeimai, pirmiausia būtina sukurti pasitikėjimo ir saugumo atmosferą. Tai reikalauja atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo įgūdžių, gebėjimo klausytis ir suprasti bei suteikti klientui erdvę atvirai kalbėti apie savo problemas.
Psichologė pabrėžia, kad vaikų, augančių šeimose, kuriose piktnaudžiaujama alkoholiu, psichologinė būklė dažnai būna sudėtinga. Šie vaikai dažniausiai gyvena nesaugioje, nepastovioje aplinkoje, neturinčioje aiškių normų. Jiems tenka išgyventi daug prieštaringų emocijų: gėdą dėl tėvų, nerimą, liūdesį, pyktį. Gali būti būdingos mokymosi, sveikatos problemos, sunkumai užmezgant ir palaikant socialinius ryšius. Kai kada vaikams pasireiškia tik trumpalaikės pasekmės: nerimas, emocinė sumaištis, emocinis nestabilumas, baimė, nepasitikėjimas aplinka, stresas dėl galimų nenuspėjamų tėvų reakcijų. Taip pat galimos ir ilgalaikės pasekmės: žemas savivertės jausmas, sunkumai santykiuose, emocinė priklausomybė, prieraišumo ir psichosocialinės problemos. Didėja rizika susirgti depresija, patirti smurtą arba jį kartoti, gali kilti savižudiškos mintys.
Specialistės teigimu, žalingoje aplinkoje gyvenantys vaikai elgiasi skirtingai. Vieni tampa uždari, liūdni, dirglūs, kartais agresyvūs, vengia artimų emocinių ryšių. Dažna problema yra socialinė izoliacija: vaikai vengia bendraamžių, nes jaučia gėdą arba nenori, kad kiti sužinotų apie jų šeimos sunkumus. Jie gali prastai mokytis, konfliktuoti su mokytojais ir draugais, - pastebi RPLC specialistė. Anot specialistės, socialinė stigma, neva tai yra „vidinė šeimos problema“, slegia vaikus ir vaikystėje, ir suaugus.
Ikimokyklinio amžiaus etape vaikai yra itin priklausomi nuo tėvų emocinio prieinamumo ir fizinio saugumo. Kai šeimoje vyrauja alkoholio vartojimas, vaikai dažnai patiria emocinį nesaugumą dėl nenuspėjamo tėvų elgesio. Jie gali būti apleisti, nesulaukti pakankamos priežiūros, o tai stabdo emocinę bei pažintinę raidą.
Vyresnio amžiaus vaikams kyla kitų iššūkių. Mokyklinio amžiaus, 7-12 metų, vaikams būdingas didėjantis gebėjimas suvokti šeimos dinamiką ir tėvų elgesio ypatumus. Esant priklausomybei nuo alkoholio šeimoje, vaikas gali prisiimti atsakomybę už tėvų elgesį, imtis globėjo vaidmens jaunesniems šeimos nariams ar stengtis kompensuoti tėvų funkcijų trūkumą. Tačiau sudėtingiausiai su šia problema tvarkosi paaugliai. Tai yra tapatybės formavimosi, savarankiškumo stiprėjimo ir vertybių perorientavimo laikotarpis. Augant šeimoje, kurioje piktnaudžiaujama alkoholiu, paaugliai dažniau patiria emocinius sunkumus, tokius kaip depresiniai simptomai, padidėjęs nerimo lygis, menka savivertė bei pasitikėjimo savimi stoka.
Gyvenime, ir ne tik profesiniame, dažnai susiduriu su tokiomis istorijomis, ir kiekviena jų yra individuali. Pusė mano pažįstamų užaugę alkoholio problemą turinčiose šeimose. Žinau nemažai gerai pasibaigusių istorijų, ir nemažai su bloga pabaiga. Neretai su alkoholį žalingai vartojančiais tėvais užaugę vaikai pasiekia gerų rezultatų, sukuria sveikas šeimas, bet tai nereiškia, kad jie nesusiduria su anksčiau išvardintais sunkumais.
Vaikai mokosi streso valdymo, emocinės raiškos ir konfliktų sprendimo iš aplinkos. Augdami aplinkoje, kurioje alkoholio vartojimas laikomas norma, vaikai dažnai perima tokio elgesio modelį, išmoksta netinkamų emocijų reguliavimo ir streso įveikos modelių. Tačiau nebūtinai vaikai perims tėvų modelį - jie gali remtis kitos šeimos ar žmogaus pavyzdžiais.
Tėvystė nėra apie tobulumą, o apie pastangas kurti ryšį ir būti šalia, kai vaikui to labiausiai reikia. Priklausomybė turi emocinių pasekmių, o emocinė aplinka yra gyvybiškai svarbi. Tylėjimas didina stigmą, o tai didina žalą. Alkoholizmas - visos šeimos liga. Alkoholio priklausomybę turinčio žmogaus elgesys turi įtakos jo santykiams ne tik su antrąja puse, bet ir su vaikais. Alkoholio vartojimas yra pagrindinis veiksnys, griaunantis šeimų santykius. Priklausomybe nuo alkoholio sergantis asmuo paveikia visus šeimos narius. Tokia šeima dažniausiai yra chaotiška, neprognozuojama, tad ir vaidmenys bei tvarka tokioje šeimoje nėra aiškūs. Minėtosios šeimos dažniausiai pasižymi tėvystės įgūdžių stoka, prastu namų ūkio valdymu, šeimos narių tarpusavio bendravimo trūkumu.
Moksliniai faktai byloja, kad vaikai jaučiasi vieniši, pikti, nusivylę ar nervingi dėl tėvų negalėjimo nustoti vartoti alkoholį, kad juos slegia mintys dėl tėčio ar mamos alkoholio vartojimo ar su tuo susijusių sunkumų. Alkoholio priklausomybę turinčių tėvų suaugusiems vaikams sunku užmegzti bei išlaikyti artimus santykius, jie bijo būti apleisti. Šie vaikai ne kartą buvo išduoti, jais ne kartą buvo manipuliuojama ir naudojamasi. Juos nuolat lydi nesaugumo jausmas, nepatiklumas ir baimė būti įskaudintiems, o tai trukdo suartėti su kitais, net jei naujieji pažįstami atrodo patikimi ir padorūs.
Visi nuo alkoholio priklausomų tėvų vaikai auga panašioje aplinkoje. Personažai gali būti kitokie, bet alkoholikų namuose vyksta gana panašūs dalykai. Konkretūs įvykiai gal ir skiriasi, bet iš esmės namų, kuriuose gyvena alkoholio priklausomybę turintis asmuo, aplinka visada yra tokia pati. Visą laiką tvyro įtampa ir nerimas.
Nepaisant skausmingos patirties, daugelis alkoholikų vaikų suaugę ilgainiui sugeba prisitaikyti gyvenime, mokytis, dirbti, siekti savo tikslų. Kiekvieno žmogaus istorija yra unikali, tačiau visos turi vieną bendrą bruožą - nematomus randus, kuriuos užaugę alkoholikų vaikai nešiojasi su savimi. Supratimas apie tai, kas vyksta jų viduje, suteikia jėgų keistis ir kurti sveikesnį bei laimingesnį gyvenimą. Prisiminkite, kad jūs nesate vieni. Kai susižeidžiame, likęs randas primena tai, ką patyrėme. Jei būdami vaikais augame šalia tų, kurie yra priklausomi nuo alkoholio, turime daugybę nematomų randų tiek širdyje, tiek psichikoje. Galbūt svarstote, kodėl nenutraukiate toksiškų santykių arba apskritai nesiseka užmegzti artimą ryšį. Gal nemokate atsisakyti ir visą laiką kažką gelbėjate, užuot pasirūpinę savimi.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad žmonėms, patyrusiems vaikystės traumų, padidėja smegenų srities - migdolinės liaukos - jautrumas stresui. Dėl to jų kūnai įpratę nuolat būti pavojaus režime ir jiems sunkiau atsipalaiduoti. Nepamirškime, kad vaikai negali kontroliuoti tėvų nesaikingo alkoholio vartojimo - tėvai turi savas vartojimo priežastis ir jos visiškai neturi nieko bendra su vaikais. Vaikai tikrai neprivalo slėpti alkoholio ar meluoti aplinkiniams, taip bandydami pateisinti tėvų poelgius. Tėvai ar globėjai patys turi susirūpinti savo elgesiu ir kreiptis pagalbos.
Priklausomybė - tai visos šeimos liga. Net jei nuo svaigalų tampa priklausomas tik vienas šeimos narys, tai neišvengiamai veikia ir visą jo aplinką. Kita vertus, tai reiškia, kad daug kas priklauso ne tik nuo priklausomybę turinčio žmogaus, bet ir nuo jo artimųjų. Priklausomybių konsultantas yra pirmoji stotelė besikreipiančiajam pagalbos.
Alkoholio vartojimo pasekmės vaikams
Alkoholio vartojimas vaikystėje ir paauglystėje gali turėti itin žalingą poveikį sveikatai. Ši psichoaktyvi medžiaga pažeidžia įvairias mūsų organizmo sistemas, pradedant virškinimo, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, nervų ir baigiant smegenimis. Alkoholio vartojimas gali apsunkinti santykius su aplinkiniais. Alkoholio vartojimas gali sukelti mokymosi sunkumų. Kaip jau buvo minėta, alkoholis gali pažeisti smegenis, kurios atsakingos už mąstymą, atmintį, gebėjimą susikaupti. Taip pat, neretai turint alkoholio vartojimo sunkumų yra praleidžiamos pamokos. Alkoholio vartojimas gali padidinti rizikingą elgesį ir sumažinti tavo saugumą. Alkoholis gali sumažinti gebėjimą priimti pasvertą sprendimą, pavojus neretai atrodo menkesnis nei iš tiesų yra. Apsvaigus nuo alkoholio, sunkiau kontroliuoti savo kūną, sulėtėja reakcija. Alkoholio vartojimas gali sukelti teisinių problemų. Lietuvoje alkoholį įsigyti galima tik nuo 21 metų. Tad įsigijimas jaunesniame amžiuje ir vartojimas yra nelegalus.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2017-2018 m. vykdyto tyrimo duomenimis, net 52% respondentų teigė, kad jų šeimose alkoholis buvo vartojamas žalingai ir galimai jų tėvai buvo priklausomi nuo alkoholio. Suprantama, kad alkoholio vartojimas yra itin žalingas jį vartojančiam asmeniui, tačiau svarbu tai, kad nemaža dalis žalingų ir pavojingų gausaus alkoholio vartojimo pasekmių tenka artimiausiai aplinkai. Čia įvardinta tik maža dalis pasekmių, neigiamai paveikiančių alkoholį vartojančių asmenų artimuosius. Tačiau gausus alkoholio vartojimas itin stipriai paveikia šeimoje augančius vaikus. Neretai priklausomų tėvų auklėjimas tampa nenuoseklus, vaikai būna mažiau prižiūrėti ir dažniau apleisti, stokoja reikiamos emocinės paramos sunkiose gyvenimo situacijose. Tokia šeimos aplinka kenkia pasitikėjimo savimi vystymuisi, sutrinka emocinė raida. Neretai paaugliai patys pradeda vartoti alkoholį su bendraamžiais, siekdami kompensuoti šiltų tarpasmeninių santykių trūkumą. Dar svarbu suprasti tai, kad šeimoje augantys vaikai neturi galimybės pasirinkti savo gyvensenos ir šiuo aspektu yra stipriai priklausomi nuo tėvų. Nemaža dalis tyrimų patvirtina, kad gausiai alkoholį vartojančių tėvų vaikai gyvenimo eigoje dažniau įsitraukia į alkoholio vartojimą.
Meulewaeter ir kt. (2022) tyrime dalyvavę jauni suaugę, vaikystėje gyvenę su priklausomais nuo alkoholio nei psichoaktyvių medžiagų tėvais, nurodė, kad jiems alkoholio bei narkotinių medžiagų vartojimas buvo suprantamas, kaip neatsiejama kasdienybės dalis. Taipogi, tėvų alkoholio vartojimas stipriai paveikia supratimą, kaip turi funkcionuoti šeima - kai kurie paaugliai gali suprasti, kad disfunkcinis elgesys, kylantis iš alkoholio vartojimo yra norma, tad patys perima tuos elgesio modelius ir juos perkelia į kitus santykius ir savo kuriamą šeimą.
Kai namuose gyvena nuo alkoholizmo priklausomas žmogus, jo šeima taip pat tampa priklausoma nuo jo būsenos. Negeriantiems šeimos nariams tenka išmokti gyventi normaliai. Jų nepalieka slogutis net tada, kai alkoholikas meta gerti (o jeigu ir vėl pradės?), išeina iš namų (o gal dar galima susigrąžinti laimę?) ir net kai miršta (ką mes padarėme ne taip?). Alkoholizmo gėdijamasi. Priklausomi nuo alkoholio asmenys teigia galintys kontroliuoti gėrimą, o jų šeimos stengiasi nuslėpti nuo kaimynų ir giminių namuose tvyrantį chaosą. Juk šeima - saugios salelės sinonimas ir kai kažkas ima griauti tą saugumo jausmą, jos nariai stengiasi kuo ilgiau jį išlaikyti, netgi apgaudinėdami pačius save. Tačiau tiesos slėpimas nuo savęs tik atitolina problemos sprendimą, o ligonis tuo tarpu klimpsta giliau į alkoholizmą, nes visi jį nori laikyti „normaliu“ ir bando apsimesti, kad nieko baisaus nevyksta. Augantys vaikai vis labiau gėdijasi tos bjaurios paslapties. Atsiriboja nuo bendraminčių. Nedraugauja, kadangi apie šią paslaptį nevalia niekam papasakoti. Dar ankstyvoje vaikystėje girdėjo - šiukšlių nevalia iš namų išnešti. Šeima, turinti bet kokią „gėdingą“ paslaptį, pamažu tampa uždara. Santykiai su aplinkiniais tampa paviršutiniški, trapūs. Santykiuose su išoriniu pasauliu dominuoja vaidyba. Šeimos nariams stinga tikrų jausmų, atvirumo ir nuoširdumo. Mažėja sugebėjimų, juolab drąsos ieškoti ir kreiptis pagalbos! Visi priversti tvarkytis savarankiškai. Sergančioje, disfunkciškoje šeimoje dažniausiai niekas niekam nepadeda. Kiekvienas yra egoistas. Galvoja ir rūpinasi savimi. Artimųjų nesėkmes, nelaimes išjuokia, kritikuoja, teisia. Kuomet alkoholikas geria, jo žmona sutvarko šimtus dalykų. Tokiuose santykiuose nerasime vieningumo. Pakeldama savo vyro gėrimo pasekmes, žmona tampa jo ydos sąjungininke. Vaikai įsitraukia į hiperglobą. Bendrumo, vieningumo stoka nesveikose šeimose pagimdo skriaudos pajautą.
Kaip padėti sau ir vaikams?
Pirmasis žingsnis į šeimos pasveikimą - tai surasti pagalbą nuo alkoholio priklausomam žmogui. Paprastai namiškiai šaukia, verkia, grasina ir maldauja nustoti gerti. Tačiau atrodo, jog toks elgesys alkoholikui tik suteikia daugiau jėgų elgtis savaip ir priversti namiškius įsivelti į beprasmius ir nesibaigiančius vaidus. Jeigu visa šeima ima gyventi alkoholiko rūpesčiais, nieko gero nereikia laukti. Alkoholizmas - liga. Jeigu karščiuojantis žmogus negers vaistų, bet varys visus žiemą pririnkti žemuogių, jam tuojau bus iškviesti gydytojai. Šeima, kuri nori pasveikti nuo alkoholizmo padarytos žalos, visų pirma turi atvirai pažvelgti į savo problemas, jas pripažinti ne tik sau, bet ir kam nors pašaliniam, geriausia medikui.
- Kreipkitės pagalbos į medikus, Anoniminių alkoholikų grupę ir pan. Neleiskite išdidumui užkirsti pagalbos ieškojimo kelių.
- Būkite sąžiningas su savo vaikais. Nebandykite jų paversti savo neišsipildžiusių svajonių šiukšliadėže.
- Išlikite ramus. Vaikui reikia paaiškinti, kad alkoholizmas - paveldima liga. Todėl jeigu šeimoje yra vienas ja sergantis, reikėtų pasikalbėti apie šios ligos atsiradimo galimybę. Vien tėvų klaidų stebėjimas vaikui gali būti nepakankamas barjeras išvengti jų pačiam.
Jeigu Jūs kartais išgeriate alkoholinių gėrimų, kviečiu skirti iki 20 min. savo laiko pasidalinti savo patirtimi ir sudalyvauti moksliniame tyrime. Tyrimo tikslas yra išanalizuoti sąsajas tarp santykių su tėvais vaikystėje, tėvų alkoholio vartojimo bei jaunų suaugusiųjų alkoholio vartojimo.
Jei tavo tėvai vartoja nesaikingai, tu greičiausiai jauti nerimą dėl skirtingų dalykų. Jaudiniesi dėl ateities - kas atsitiks su tavimi ir tavo šeima. Jaudiniesi dėl savo šeimos nario, kuris vartoja, ypač jei jis yra linkęs rizikuoti ir prisišaukti pavojų. Taip pat gali būti, kad prisiimi atsakomybes, kurios tau nepriklauso: darbus namuose, maisto gaminimą, mažesnių brolių ir seserų priežiūrą. Prisimink: tau nereikia viskuo rūpintis vienam. Laikyti savyje visas šias neigiamas emocijas yra pavojinga, dėl jų tau gali skaudėti galvą ar pilvą, kankinti nemiga. Kai reikalai namuose klostosi ne taip, kaip norėtųsi, yra natūralu norėti pakeisti situaciją. Prisimink, kad tu negali kontroliuoti tėvų vartojimo, tačiau yra dalykų, kuriuos tu savo gyvenime gali kontroliuoti, pavyzdžiui, pasipasakoti tiems, kuriais pasitiki, praleisti daugiau laiko saugioje aplinkoje ar su kitais šeimos nariais.
Jei esi alkoholikas ar matai save tokioje šeimos situacijoje - svarbiausias klausimas, kurį reikia sau užduoti: Ar nori, kad tavo vaikai taptų tokie kaip tu dabar, o ne tokie, kokie jie galėtų būti? Tavo sprendimas mesti gerti šiandien gali reikšti: Kad tavo vaikas jausis saugus. Kad tavo šeimoje pagaliau bus emocinis artumas. Kad tavo sūnus ar dukra neieškos „pabėgimo“ nuo realybės kaip vienintelio išgyvenimo būdo. Alkoholizmo gydymas - tai meilė šeimai veiksmais, o ne pažadais. Jei tikrai rūpi tavo šeima - ieškok pagalbos. Priklausomybė nėra gėda, gėda - nieko nedaryti.
Sprendimas pradėti gydymą: Rodo drąsą. Gelbsti vaikų emocinę ateitį. Nutraukia žalingų kartų grandinę. Šiandien yra daugybė būdų padėti sau - nuo individualios terapijos iki kodavimo. Ir jei klausi savęs, kiek tai kainuoja - geriau klausk, kiek kainuoja nesigydyti.
Apibendrinant: Alkoholis šeimoje - tai ne „asmeninis reikalas“. Tai šeimos žaizda, kuri kraujuoja tyliai, bet giliai.
