Penkerių metų sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pažintinių gebėjimų ir klausia specialisto patarimo. Mama klausia: „Nerimauju dėl savo vaiko, jam 5 metai ir 8 mėnesiai. Jis yra lėtokas, kai palyginu su jo amžiaus draugais darželyje. Kalbant sakiniai labai nerišlūs, kartais net neįmanoma suprasti, ko klausia ar ką sako. Vaikas labai nenori būti savarankiškas, nuolat prašo mano pagalbos visur. Jeigu atsisakau, pradeda manipuliuoti, kad pats negali, kad jam skauda kažką arba net pradeda iš pykčio rėkti. Supykusį labai sunku nuraminti. Nepažįsta skaičių, spalvų, sunku priversti mokytis. Patarkit, kaip man elgtis, nes jau nebežinau, ką daryti, man labai neramu“. Atsako psichologė Jolita Stipinienė / Pozityvaus auklėjimo konsultantų asociacija.
Laiške rašote apie sūnaus nenorą būti savarankišku ir jo atsisakymą ką nors daryti pačiam. Suprantu, kad jums kelia nerimą neaiški jo kalba ir tai, kad jūsų vaikas, būdamas penkerių, dar nepažįsta spalvų. Svarbu atminti ir tai, kad kiekvienas bręsta savaip, tačiau net ir bręsdami skirtingu tempu vaikai, būdami ketverių, penkerių ar šešerių, dauguma yra panašūs vieni į kitus savo emocinėmis ir socialinėmis kompetencijomis.
Manau, jums kaip mamai galėtų padėtų išsamesnė informacija apie normalią 5 - 6 metų vaikų raidą. Aišku, tai gali sustiprinti jūsų nerimą. Visgi žinojimas gali padėti jums priimti tinkamus sprendimus, ką daryti toliau. Vaiko raida - tai nuoseklus mažo žmogaus fizinis, emocinis, socialinis ir pažintinis augimas bei tobulėjimas nuo gimimo iki paauglystės. Žmogaus raida vyksta tam tikrais etapais, kurie apima motorinius gebėjimus, kalbą, mąstymą, emocijų reguliavimą ir socialinius įgūdžius. Kiekvienas žmogus, taigi ir kiekvienas vaikas yra unikalus: vieni tam tikrus raidos etapus pasiekia anksčiau, kiti - vėliau. Vaiko raida yra procesas, kurio metu asmenybė vystosi nuo kūdikystės iki savarankiškos pilnametystės. Be abejo, šis lėtas vaikučio virsmas kelia daug klausimų šeimoms, tokių kaip - ar mano vaiko raida yra tinkama? ką turėtų mokėti vaikas tam tikro amžiaus tarpsnio?
5-6 metų vaiko raida: ką turėtų mokėti ir gebėti
5 - 6 metų vaikai dažniausiai jau moka tarti visus kalbos garsus, kalba sudėtiniais sakiniais ir jų kalba būna suprantama. Tokio amžiaus vaikai žino savo vardą, artimųjų vardus, kur gyvena, sugeba trumpai papasakoti paprastą kasdieninį įvykį, pažįsta pagrindines spalvas, atitinkamai pagal savo amžių skaičiuoja, pvz.: jei vaikui 5 metai, jis turėtų mokėti suskaičiuoti bent iki 5. Taip pat supranta sudėtingesnius nurodymus, pvz., kur yra mašinytė: ant stalo, po stalu, šalia stalo. Atitinkamai būna susiformavę erdvės ir laiko vaizdiniai, vaikai žino metų laikus, gali išvardinti savaitės dienas. Penkiametis ar šešiametis žino, kada žmonės keliasi ir gulasi, jau pradeda suprasti tokias sąvokas, kaip vakar, šiandien, rytoj. Sugeba sudėti paveikslėlį iš 3 - 4 dalių, o žiūrėdamas į paveikslėlį randa nelogiškumą, pvz.: netiesa, kad vasarą vaikai leidžiasi nuo kalniuko su rogutėmis. Tokio amžiaus vaiko dėmesys jau tvaresnis, jis gali sukaupti dėmesį tam tikrą laiką, kol daro užduotį, taip pat girdi ir atsižvelgia į suaugusiojo nurodymus tiek namuose, tiek darželyje.
Penkerių metų vaiko raida jau yra įžanga į pasiruošimą mokyklos gyvenimui. Vaikas geba įvykdyti sudėtingesnes instrukcijas, pradeda skaičiuoti ir pažinti raides. Stiprėja socialiniai įgūdžiai - jis mokosi bendradarbiauti grupėje, laikydamasis bendrų taisyklių. Kalba tampa rišlesnė, pasakojimai - ilgesni ir aiškesni. Tobulėja tiek stambioji, tiek smulkioji motorika: vaikas geba tiksliai valdyti pieštuką, užsegti sagas, taikliai mesti kamuolį. Tobulėja tiek stambioji, tiek smulkioji motorika: vaikas tiksliai valdo pieštuką, užsegia sagas, pataiko kamuoliu į tikslą.
Penkerių metų vaikas - tai mažasis smalsuolis, kuris noriai tyrinėja pasaulį, lavina savo savarankiškumą ir ruošiasi įžengti į mokyklinio amžiaus etapą. Šiame amžiuje vaiko raida keičiasi labai sparčiai: auga gebėjimas mąstyti logiškai, stiprėja emocinis suvokimas, plečiasi socialiniai įgūdžiai. Penkerių metų vaiko fizinė raida paprastai pasižymi dideliu aktyvumu. Vaikas tampa vis stipresnis ir judresnis, jo judesiai vis tikslesni. Koordinacija gerėja, todėl vaikas vis geriau valdo savo kūną. Jis gali mesti ir pagauti kamuolį, naudotis žirklėmis, laikyti pieštuką ar teptuką, rašyti paprastas formas. Šio amžiaus vaikai pradeda mąstyti labiau nuosekliai ir logiškai, nors jų pasaulio suvokimas vis dar labai vaizduotės kupinas. Jie noriai klausia „kodėl?“ klausimų, nori suprasti priežasties ir pasekmės ryšius. Penkerių metų vaikas jau gali suskaičiuoti bent iki dešimties, geba atpažinti kai kurias raides, supranta skirtumus tarp formų ir spalvų. Kalba penkerių metų vaikui tampa pagrindine bendravimo priemone. Jis gali pasakoti istorijas, kalbėti apie savo patirtį, klausti ir atsakyti. Šiame amžiuje svarbu padėti vaikui lavinti kalbą - kalbėti aiškiai, naudoti taisyklingus sakinius, kartoti žodžius, kurių jis dar nemoka.
Penkerių metų amžiaus vaikai žino savo gebėjimus, vertę bendruomenėje. Dažnai yra smalsūs ir nori pradžiuginti suaugusius. Jie mėgsta bendrauti ir žaisti iš karto su keliais vaikais. Paprastai renkasi tos pačios lyties draugus ir yra nepaprastai draugiški. Supranta juokus, linksta žaisti žodžiais, pokštauti. Penkiamečiai supranta žaidimo taisykles, mėgsta žaisti grupelėse, žaisdami nori laimėti, lyderiauti. Šio amžiaus tarpsnio vaikai yra judrūs, pusiausvyra ir koordinacija sparčiai lavėja. Pradeda domėtis mankštos pratimais, sportu. Jiems lengvai sekasi rengtis. Geba peršokti virvę, važinėti dviračiu, stovėti ant pirštų galų. Pastebime, kad penkerių metų amžiaus tarpsnio vaikams pavyksta susikaupti atliekant patikėtas užduotis. Vystosi sudėtingesnis mąstymas, gebėjimas priimti sprendimus. Vaikas jau gali susikaupęs atlikti užduotį, laikosi taisyklių. Eksperimentuodami ir darydami atradimus, penkiamečiai išmoksta naujų sąvokų. Stebėdami daiktus ir žmones savo aplikoje, jie spendžia problemas. Mąstydami kompleksiškai penkiamečiai naujai gautą informaciją sieja su turima patirtimi. Šio tarpsnio vaikai suvokia spalvos, dydžio ir formos sąvokas.
Kaip padėti vaikui ugdytis ir jaustis saugiai?
Šioje vietoje užuot vertus kažką daryti daug išmintingiau būtų drąsinti ir skatinti tai padaryti. Ne tik jūs nerimaujate, panašu, sūnui šie jausmai irgi nėra svetimi. Pabandykite suprasti jo rūpestį ir pajausti, o ko jis iš tikrųjų nori ir ko tikrai nenori. Gal viskas eitųsi lengviau, jei mokytumėtės drauge, t.y., kaip du geriausi draugai, o ne kaip vienas tas, kuris mokytis nenori, o kitas tas, viršesnis, kuris vis tiek verčia tai daryti. Gal jums padėtų bendra veikla, pasitelkiant įvairius žaidimus? O gal išnaudokite pasitaikančias aplinkybes? Spalvų ir skaičių galima mokytis gamtoje, važiuojant mašina ir stebint kitas pravažiuojančias transporto priemones.
Būnant namuose kvieskitės vaiką pagalbon: tegul jis paduoda jums 2 kiaušinius, vieną šaukštą, 3 obuolius. Parodykite vaikui, kad jis gali patirti ir sėkmę. Skatinkite jo iniciatyvumą ir savarankiškumą, kad jūsų sūnus jaustų, jog yra svarbus ir mylimas. Atraskite jo stipriąsias puses ir džiaukitės jomis jam girdint. Tikiu, kad šios rekomendacijos galėtų padėti jūsų sūnui pasijusti geriau. Tikiu, kad tada ir berniuko elgesys gali būti nebe toks prieštaraujantis.
Kad vaikas galėtų iš bendravimo perimti tam tikrus ypatumus, jam svarbu jaustis vertingam. Dėl to tėvų elgesys su vaiku čia labai reikšmingas: priimti vaiką tokį, koks jis yra, rodyti jam meilę, padėti jam jaustis reikalingu. Tai, kaip vaikas jaučiasi namuose, santykiuose su tėvais, susiję su jo atvirumu bendraamžių grupėje, su jo perkeliamu elgesiu ir gebėjimu plėsti savo bendravimo įgūdžius. Taigi norint skatinti vaiko socialinę ir emocinę raidą, pirmiausia verta patenkinti mažylio poreikį būti mylimu ir reikšmingu, o tai geriausiai gali padaryti jo tėvai.
Kitas svarbus veiksnys yra žaidimas. Tokio amžiaus mažyliai būtent jo metu tobulėja, mokosi naujų elgesio, bendravimo formų, išbando gautą informaciją, kurią vėliau panaudoja realybėje. Žaidimas svarbus ne tik emocinei bei socialinei raidai, bet ir kalbos, pažintiniam bei fiziniam vystymuisi. Taigi jūsų amžiaus vaikas turi kuo daugiau žaisti, tiek individualiai, tiek bendraamžių grupėje, tiek laisvą žaidimą, tiek su tam tikromis taisyklėmis.
Savo laiške jūs rašote, kad stengiatės berniuką priversti mokytis. Be abejonės, vaiko ugdymas yra svarbus, bet versti mokytis visgi nereikėtų, nes jūsų sūnus gali pradėti dar labiau to vengti ir pykti, ypač, jei pats jaučia, jog jam nesiseka.
Kad vaikas galėtų tobulinti savo klausymosi ir kalbėjimo įgūdžius, svarbu su juo kuo daugiau bendrauti apie jam suprantamus ir jį dominančius dalykus. Norint skatinti vaiko kalbinius gebėjimus, vertėtų skirti kuo daugiau laiko kokybiškam bendravimui su mažyliu, kurio metu reikėtų: būti dėmesingais ir aktyviais klausytojais; kalbėti aiškiai ir išraiškingai; kalbant daryti pertraukas, kurių metu vaikas galėtų sureaguoti; kalbėti apie šiuo metu vykstančius įvykius; stengtis kuo mažiau kalbėti patiems, o inicijuoti vaiko minčių reiškimą. Tokio amžiaus vaikams neuždavinėti daug klausimų, kurie prasideda žodžiais „kodėl”, „kas”, „kur”, „kada”, svarbiau pateikti atvirus klausimus „Gal galėtum papasakoti apie tai?”, „Kaip tai įvyko?” Būdai, kurie padeda vaikui tobulinti jo kalbą, yra jo atliekamų veiksmų apibūdinimas; jo pasakytų teiginių pakartojimas teisingai arba praplečiant juos, norint parodyti savo supratimą; vaidmeninių žaidimų skatinimas; atvirų klausimų pateikimas.
Kaip jau minėjau, vaikui svarbu mokėti ne tik kalbėti, bet ir klausytis. Dėl to pravartu klausti mažylio apie tai, ką jis išgirdo, tarkime, jūsų pasakojime, skaityti knygas, prašyti perpasakoti tam tikrą dienos patirtį, įvykį ir panašiai. Tai duoda žinią mažajam, jog svarbu ne tik tai, kokią informaciją jis pateikia, bet ir kokią gauna.
Ikimokyklinio amžiaus vaikams yra labai svarbus domėjimasis pasauliu ir jo tyrinėjimas. Jie patys kuria savo žinių sistemą. Pojūčių ir psichinių procesų pagalba mažyliai aplinkoje ieško prasmės, ryšių. Dėl to turi būti stimuliuojami visi vaiko pojūčiai: rega, klausa, lytėjimas, uoslė, skonis, judėjimo ir pusiausvyros jutimas. Ugdant šiuos gebėjimus, vaikams yra svarbus suaugusiųjų pavyzdys, galimybė manipuliuoti kuo įvairesniais objektais, psichologinis saugumas ir įveikiamos užduotys, kurios skatina dėmesio, suvokimo ir atminties funkcijų lavėjimą. Galima naudoti įvairius ugdomuosius žaidimus, kurių yra gausu prekyboje arba galima pasigaminti, remiantis tam tikromis pedagoginėmis sistemomis. Taip pat vaiko pažinimas gali vykti natūraliu būdu stebint ir tyrinėjant natūralią aplinką. Čia galima pasitelkti gamtos pažinimą, įvairių meninių gebėjimų ugdymą, tam tikrų procesų nagrinėjimą, įvairių patirčių išgyvenimą, skirtingų aplinkų patyrimą.
Viso kūno judesius galima formuoti ir tobulinti, skatinant vaiką žaisti aktyvius žaidimus, skatinti daug judėti, vaikščioti, nešioti jam adekvataus svorio daiktus, šokinėti, ropoti, šokti, groti tam tikrais muzikos instrumentais (kad ir barškučiais) ir panašiai. Akies - rankos koordinacija lavėja atliekant veiksmus su smulkiais daiktais, naudojant lėles - pirštines, dėliojant įvairias kaladėles, tam tikrais būdais (užmaunant, suneriant, dedant vieną ant kitos ir taip toliau).
Apibendrinant visgi norėčiau pabrėžti, jog bet kokiam vaiko raidos aspektui svarbiausia yra vaiko patiriama emocinė būsena. Mažylis, kuris jaučiasi saugus, mylimas, reikšmingas, priimamas savo tėvų bus kur kas atviresnis mokymuisi. Kitas svarbus dalykas yra pačių tėvų pavyzdys. Jei jie yra pakankamai pasitikintys savimi, aktyvūs ir leidžiantys vaikui įsitraukti į jų atliekamą veiklą, mažylis taip pat turės erdvę tobulinti savo įgūdžius įvairiose srityse. Dar vienas svarbus aspektas - tai supratimas, kad lygiai taip pat, kaip vaikui reikalingas naujumas ir įvairūs išgyvenimai, jam yra svarbu patirti pastovumą, aiškumą, kad galėtų vykti mokymasis ir tobulėjimas, tai reiškia, jog vaiko nevertėtų apkrauti įvairia informacija ar specialiu ugdymu. Jūsų sūnui svarbu daug žaisti ir bendrauti su tėvais bei kitais žmonėmis, tai yra pagrindiniai jo poreikiai, per kurių patenkinimą vyksta mažylio raida.
Kai vaikui sukanka penkeri, dažnas tėvų klausimas - ar jis pasirengęs mokyklai? Nors dar per anksti formaliai mokyti skaitymo ar rašymo, galima pradėti ruošti pagrindus: lavinti smulkiąją motoriką, dėmesį ir savikontrolę. Tėvai gali pastebėti, kad vaikas jau geba laikytis taisyklių, atlikti užduotis iki galo, prisiimti atsakomybę. Jei pastebite, kad vaikas nekalba sakiniais, vangiai domisi aplinka ar vengia bendrauti, verta pasitarti su specialistu.
Duokite vaikui laisvę kurti be griežtų taisyklių: tegul piešia, lipdo, statosi iš kaladėlių. Rekomenduojama ekranų laiką riboti iki 1 valandos per dieną, pasirenkant kokybišką, lavinantį turinį. Kvieskite vaiką žaisti su bendraamžiais, mokykite dalytis, padėkite spręsti ginčus taikiai. Kiekvienas vaikas vystosi individualiai, todėl svarbiausia - kantrybė ir palaikymas. Sukurkite stabilų dienos ritmą, įtraukite vaiką į šeimos veiklas, leiskite jam turėti savo nuomonę. Skatinkite savarankiškumą - mažieji mielai padeda ruošti stalą, apsirengia savarankiškai, pasirenka drabužius. Taip pat nepamirškite, kad žaidimas yra pagrindinė penkiamečio veikla. Būtent per žaidimą jis pažįsta pasaulį, mokosi bendradarbiauti, spręsti problemas.
Jei kyla abejonių, visuomet verta pasitarti su specialistu: šeimos gydytoju, logopedu, psichologu ar raidos terapeutu.
