Vaikui augant, keičiasi ne tik jo ūgis ar pomėgiai - keičiasi ir jo ugdymosi poreikiai. Tad Lietuvoje ugdymas yra skirstomas į skirtingus etapus: pirmasis - ikimokyklinis ugdymas, antrasis - priešmokyklinis ugdymas. Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo gimimo, iki jam pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas.

Kas yra ikimokyklinis ugdymas?

Ikimokyklinis ugdymas - tai pirmasis ugdymo etapas, orientuotas į saugią, žaidimu grįstą aplinką, kurioje formuojasi pirmieji socialiniai, emociniai, kalbiniai ir fiziniai vaiko įgūdžiai. Tai laikotarpis, kai ugdymasis dar nėra siejamas su tikslingais akademiniais rezultatais - svarbiausia, kad vaikas būtų smalsus, aktyvus, jaustųsi saugus ir laimingas. Ikimokyklinis ugdymas vyksta šeimoje, o tėvų (globėjų) pageidavimu - pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Vaikams, patiriantiems socialinę riziką, skiriamas privalomas ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą švietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.

Nuo 2025 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ir atvejais vaikui ikimokyklinis ugdymas gali būti privalomas. Informaciją apie tai, kad vaikui turėtų būti skiriamas privalomas ikimokyklinis ugdymas, surenka savivaldybės paskirti asmenys. Surinktą informaciją svarsto ir rekomendacijas - skirti / neskirti privalomą ugdymą - savivaldybės administracijos direktoriui teikia savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisija. Privalomas ikimokyklinis ugdymas gali būti teikiamas vaikui nuo gimimo iki 6 metų (iki vaikas privalo pradėti lankyti priešmokyklinio ugdymo programą). Privalomas ikimokyklinis ugdymas gali trukti iki 6 mėnesių, iki 1 metų. Vaikui skirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas yra nemokamas vaiko tėvams (globėjams). Kartu yra skiriamas ir nemokamas maitinimas.

Priešmokyklinis ugdymas: tiltas tarp darželio ir mokyklos

Priešmokyklinis ugdymas - tai tarsi tiltas tarp darželio ir mokyklos. Jis skirtas vaikams, sulaukusiems 5 arba 6 metų, ir trunka vienerius metus. Paskutiniais ankstyvojo ugdymo metais, t.y., kai vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai, vyksta privalomas priešmokyklinis ugdymas. Jei tėvai nusprendžia, vaikas priešmokyklinio ugdymo programą gali pradėti lankyti 5 metų. Programa įgyvendinama per vienerius metus. Mokslo metai prasideda rugsėjo 1 d., baigiasi kitų metų rugpjūčio 31 d. Minimali priešmokyklinio ugdymo programa - 640 val. (arba 4 val. per dieną, 20 val. per savaitę). Šios trukmės programos išlaidas finansuoja valstybė. Priešmokyklinės grupės savininkas, atsižvelgdamas į bendruomenės poreikius, gali organizuoti ir kitus priešmokyklinės grupės veiklos modelius (trukmė - 6 val., 8 val., 10 val.

Priešmokyklinis ugdymas vyksta pagal "Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą". Šiuo laikotarpiu vaikai gilina rašytinės kalbos pradmenis - mokosi skirti ir jungti garsus, pažinti žodžių sandarą, pradeda skaityti trumpus žodžius ir sakinius, lavina dėmesio koncentraciją, kantrybę, gebėjimą užbaigti užduotis ir laikytis dienos struktūros.

Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas: kuo jie skiriasi?

Trumpai tariant, ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas skiriasi tiek amžiaus tarpsniu, tiek ugdymo kryptimi. Ikimokyklinis ugdymas - tai vaiko pažindinimas su aplinkiniu pasauliu per žaidimus ir tyrinėjimą, be jokio spaudimo ar vertinimo. Priešmokyklinis ugdymas - tai pasirengimas mokyklai, orientuotas į rašytinės kalbos pradmenų ugdymą ir bendrųjų gebėjimų lavinimą.

Nors daug diskutuota, visuotinis privalomas ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje nuo 2023 m. nebuvo įvestas. Tėvams, kurie ieško tinkamiausio darželio arba svarsto, ar jų vaikas jau pasiruošęs mokyklai, šie skirtumai padeda priimti pagrįstus sprendimus. Svarstant labai svarbu suprasti ir tai, kad kiekvieno vaiko raida - individuali. Kai kurie vaikai jau penkerių skaičiuoja ir domisi knygomis, kai dauguma jų bendraamžių vis dar mieliau renkasi žaidimus smėlio dėžėje. Tiek ikimokyklinis ugdymas, tiek priešmokyklinis ugdymas yra grindžiami vaiko gerovės principais.

Ugdymo(si) turinys ir principai

Įstaigoje ugdomasis turinys suprantamas, kaip procesas, kurio metu išskiriami du ugdymo(si) turinio lygmenys: planuojamas ugdymo(si) turinys ir pasiektas ugdymo(si) turinys. Ugdymo(si) turinys sudarytas iš 18-os vaiko ugdymo(si) sričių, kuriose išskiriamos esminės nuostatos ir esminiai gebėjimai. Taigi, ugdymo(si) turinyje atspindima: vaikų veiksenos, esminės nuostatos, esminiai gebėjimai. Žinias ir patirtį vaikai įgyja veikdami: žaisdami, judėdami, pažindami, bendraudami ir kt. Ugdymo(si) turinys sudarytas ankstyvajam ir ikimokykliniam amžiui, pasitikint pedagogo kompetencija, atrenkant turinį skirtingo amžiaus vaikams ir paliekant jam interpretacinę laisvę.

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Tarp šių principų yra: ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas, vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas, žaismės principas, sociokultūrinio kryptingumo principas, integralumo principas, įtraukties principas, kontekstualumo principas, vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas, lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas, reflektyvaus ugdymo(si) principas, šeimos ir mokyklos partnerystės principas.

Darželio pedagogės ugdydamos vaikus integruoja įvairių metodikų elementus, visose grupėse plačiai naudojamas projektinis metodas.

Ugdymo(si) aplinkos modeliavimas

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.

Siekiam įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Univeralaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą.

Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus.

Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai ir pasiekimai

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam. Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.

Esminiai gebėjimai (pavyzdžiai):

• A1 (Sveikata ir mityba): Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko. Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo. Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
• A2 (Asmens higiena ir savarankiškumas): Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Taisyklingai plaunasi rankas. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
• A3 (Sauga): Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis). Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.
• B1 (Judėjimas): Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes). Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes). Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn. Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį. Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius. Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn. Lipa kopėtėlėmis. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu. Šoka į tolį, į aukštį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje. Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.
• B2 (Smulkioji motorika): Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito. Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais. Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.

Finansavimas ir lengvatos

Ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme yra taikomas mišrus finansavimo principas. Tai reiškia, kad kiekvienai ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo grupei pagal jos dydį ir vaikų skaičių joje ir tam tikroms kiekvieno vaiko išlaidoms padengti valstybė skiria lėšų sumą. Ji apskaičiuojama pagal Vyriausybės nustatytą metodiką. Ūkio lėšas padengia įstaigos savininkas. Ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme paskaičiuota, kad valstybės skiriamos lėšos turi padengti vaiko ugdymą 20 val. per savaitę. Jei vaikas lanko ilgesnę ugdymo programą nei 20 val. per savaitę, už papildomas ugdymo valandas moka tėvai (globėjai). Tėvai (globėjai) taip pat moka už vaiko maitinimą.

Mokestį už papildomą ugdymą ir maitinimo mokestį nustato ugdymo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Ji gali nustatyti ir atvejus, kada šie mokesčiai gali būti mažinami arba iš viso nemokami. Savivaldybės dažnai nustato, kad mažesnius mokesčius moka socialiai remtinos šeimos, šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų ir pan.

Įprastai vaikus į ugdymo įstaigą atveža tėvai. Savivaldybė organizuoja pavežėjimą kaimo ir miestelių vaikams, kurie gyvena toliau nei 3 km nuo ugdymo įstaigos. Šiuo atveju savivaldybė užtikrina vaiko vežimą į arčiausiai vaiko namų esančią ir atitinkančią vaiko poreikius ugdymo įstaigą.

tags: #nuo #kada #ikimokyklinis #amzius

• Apie tėvų pareigas
• Higienos reikalavimai globos namuose
• Įdomūs faktai apie gimdymus
• Clostilbegyt ir FSH vaisingumo gydyme
• Emociniai pokyčiai tėvams