Vaiko raida - tai kompleksinis fizinio, psichologinio, emocinio ir socialinio vystymosi procesas, trunkantis nuo gimimo iki pilnametystės. Šis procesas yra individualus ir priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip genetika, aplinka, socialinė padėtis, šeimos struktūra ir tėvų taikomi ugdymo metodai. Tėvams kyla daug klausimų apie vaiko raidą: ar ji normali, kokius įgūdžius turėtų įgyti vaikas tam tikrame amžiaus tarpsnyje. Vaiko raida įprastai skirstoma į kelis etapus: kūdikystę, vaikystę ir paauglystę. Kiekviename etape vaikai įgyja skirtingus įgūdžius, kurie priskiriami keturioms pagrindinėms grupėms: kalbos ir komunikacijos, fiziniams, socialiniams ir emociniams, bei kognityviniams įgūdžiams.
Vaiko raidos etapai ir ypatumai
Vaiko raida apima skirtingus gyvenimo etapus, kurie įprastai skirstomi pagal amžių: naujagimių laikotarpis (nuo gimimo iki 1 metų), vaikystė (nuo 1 iki 3 metų ir nuo 3 iki 6 metų), mokyklinis amžius (nuo 6 iki 12 metų) ir paauglystė (nuo 12 iki 18 metų).
Kūdikystės raidos etapas (0-1 metai)
Kūdikystės raidos etapas dažnai skirstomas į smulkesnius periodus. Nuo gimimo iki 3 mėnesių kūdikiai formuojasi saugumo jausmą, kuris nulemia jų savijautą vėlesniuose gyvenimo etapuose. Šiuo laikotarpiu ypač svarbus mamos palaikymas ir saugumo siuntimas žodžiais: „Aš tavęs laukiu“, „Tu esi saugus“. Nuo 3 iki 12 mėnesių kūdikiai pradeda tyrinėti pasaulį, mokosi sėdėti, apsiversti, o vėliau gali ir atsistoti. Jie ima kalbėti sava kalba, reaguoja į garsus ir savo vardą.
Ankstyvoji vaikystė (1-3 metai)
Vaikai nuo vienerių metų ima tarti savo pirmuosius žodžius, atsako į klausimus, įvardija objektus, mėgsta klausytis istorijų. Jie pradeda paišyti, lengvai atsisėda, gali sudėti detales vieną ant kitos, gerti iš puodelio, mesti ir spirti kamuolį. Taip pat šiuo laikotarpiu vaikai pradeda žaisti su kitais, domisi aplinka, atpažįsta rizikingą aplinką ir elgesį. Jie nori žaisti greta kitų vaikų, bet nebūtinai drauge su jais. Kandžiojimasis, mušimasis ir stumdymasis yra dažnai pasitaikantis elgesys, kuriam neturėtų būti taikomos per stiprios reakcijos.
Antrieji vaiko gyvenimo metai - tai intensyvaus augimo ir naujų elgesio formų mokymosi metas. Nors kiekvienas vaikas vystosi savo tempu, yra tam tikrų įgūdžių, kuriuos 12-24 mėnesių vaikai įgyja panašiu metu. Du trečdaliai 12 mėnesių vaikų jau vaikšto, nors jų eisena gali būti dar šiek tiek netvirta. Jie pradeda eksperimentuoti su skirtingais daiktais. Apie 18 mėnesių vaikas pradeda suprasti, jei nutinka kas nors neįprasta, ir formuojasi kalbos gebėjimai. Būdamas 20 mėnesių, vaikas įgijęs daug naujų fizinių įgūdžių, jaučiasi saugus tik šalia tėvų ir nusimins, jei jie išeis. Šiuo metu vaikas vis labiau pasitikės savimi ir domėsis, kaip ką nors padaryti jam priimtinu būdu. Svarbu nustatyti įprastą tvarką, kas ir kada turi būti daroma, pavyzdžiui, kada rytais keltis, o vakarais gultis, tai padės vaikui jaustis saugesniam.
Būdamas 22 mėnesių, vaikas vis labiau koncentruojasi į konkrečius dalykus, kurių siekia, jam labai svarbus jo pastangų rezultatas. Jis gali vis labiau bijoti įvairių dalykų gyvenime, tokių kaip pabaisos ar nepažįstami žmonės. Šiuo metu vaikas gali pratintis miegoti didelėje lovoje, todėl naktimis gali dažnai atkeliauti pas tėvus į lovą. Svarbu būti kantriems ir neleisti jam įprasti miegoti tėvų lovoje. Vaikas pakaitomis norės tėvų artumo ir savarankiškumo. Tėvams svarbu tokio jo elgesio nepalaikyti asmeniniu atstūmimu. Vaiką labai domina supantis pasaulis, todėl dažnai girdimas klausimas „kodėl?“. Neatstumti vaiko ir neatsakinėti atsainiai, jei nežinote atsakymo į jo klausimą. Žinoti, kad jūsų mažylį dažnai glumina jį supančio pasaulio dydis.
Nuo 8 mėnesių iki 2,5 metų yra autonomijos ir ribų formavimosi laikotarpis. Vaikas pradeda suprasti, kas yra galima, o kas ne, pavyzdžiui, nori bandyti daryti tai, ką daro tėvai. Svarbu leisti vaikui saugiai patyrinėti daiktus, pajusti savo jėgą ir ribas. Jei vaikui nieko neleidžiama, vėliau mokykloje, patyręs pirmą nesėkmę, jis gali nebenorėti daugiau bandyti. Tėvai neturėtų versti vaiko suvalgyti visko, kas įdėta į lėkštę, kad susiformuotų įgūdis suprasti, kur jo riba.
Nuo 2 iki 4 metų yra valios formavimosi amžius. Vaikai pradeda ieškoti balanso, bando pusiausvyrą vaikščiodami šaligatvio kraštais, ieško būdų, kaip gauti tai, ko nori. Tai amžius, kai vaiką galima mokyti pabaigti darbus ir pasiekti tikslą. Svarbu atskirti vaiko veiksmus nuo jo asmenybės, komentuojant veiksmą, priimti ir atspindėti jo jausmus.
Vaikystė (3-6 metai)
Nuo 3 iki 6 metų vaikai atranda savo kūną, prasideda „gydytojo“ žaidimai, berniukai įsimyli mamas, mergaitės - tėčius. Tėvai neturėtų gėdinti vaikų už kūno tyrinėjimą, o priimti šį raidos tarpsnį. Svarbu pastebėti ir tinkamai atliepti vaiko jausmus, pavyzdžiui, jei dukra pareiškia, kad tekės už tėčio, nenutylėti, o palinkėti surasti berniuką, su kuriuo patirs tai, ką jaučia tėčiui. Svarbu, kad vaikas nebūtų miegoti su tėvais, ypač su priešingos lyties.
Nuo 5 iki 9 metų vaikas pradeda eiti į mokyklą, jam tampa svarbu išreikšti savo nuomonę, žinoti, kad jis išgirstas. Tėvai turėtų išklausyti vaiko nuomonę, net jei galutinis sprendimas bus priimtas jų. Tai padeda vaikui tikėti, kad jis gali ir tą, ir aną, ir užaugęs galės drąsiai pasakyti, kokio darbo nori.
Mokyklinis amžius (7-12 metų)
Nuo 7 iki 12 metų vaikai pastebimai auga fizinėje, pažinimo, socialinėje ir emocinėje srityse. Jie lavina motorinius įgūdžius, gerina problemų sprendimo ir kalbos įgūdžius, mezga sudėtingesnius santykius ir įgyja esminių socialinių įgūdžių. Šio amžiaus vaikai daug laiko praleidžia grupėje, stengiasi suprasti savo vaidmenį klasėje. Svarbu, kaip vaiką mato šeima - žeminamas ar išklausomas. Tėvams svarbu nelyginti vaikų ir padėti jiems surasti savo identitetą.
Nuo 7 iki 14 metų vaikas tampa ypatingai jautrus grožiui, bunda jo emocinis pasaulis. Vaizdingas pasakojimas, ritmas, menas ir muzika - visa tai veikia vaiko jausmus ir yra tinkamiausia ugdymo forma šiame tarpsnyje.
Paauglystė (13-18 metų)
Paauglystėje vaikai išgyvena gilų fizinį, pažintinį, socialinį ir emocinį vystymąsi. Sparčiai auga ir bręsta, keičiasi jų ūgis, svoris ir kūno sudėtis. Kognityvinis vystymasis apima kritinio mąstymo, samprotavimo ir sprendimų priėmimo gebėjimų tobulinimą. Paaugliai mezga vis įvairesnius santykius su bendraamžiais, gilesnes draugystes, romantinius ryšius. Pradeda atrasti save, vertybes, siekia savarankiškumo nuo šeimos.
Nuo 14 iki 19 metų pilnai išsiskleidžia vaiko mąstymo galios. Dabar jam svarbiausia - tiesa. Jis ieško idealo, bando įsisąmoninti vertybes, kuriomis galėtų grįsti savo gyvenimą. Vidiniai gamtos ir kultūrinio pasaulio dėsniai jam turi tapti aiškūs ir objektyvūs.
Raidos šuoliai ir kaip juos įveikti
Atsikeliate ryte ir prieš akis naujas vaikas? Atrodo, kalba kitaip, gestikuliuoja kitaip, bėga kitaip. Dažnu atveju, tokie pokyčiai pernakt gali būti raidos šuoliai. Ir nors atrodo, kad pokytis staigus, ne retą mažylį šiame periode lydi sunkesnis laikas - suprastėja miegas, didėja irzlumas, dėmesio poreikis, noras glaustis ar būti ant rankų. Pastebite pokyčius mažylio elgesyje ar padidėjusį jautrumą - pasitikrinkite, galbūt artimame horizonte nusimato raidos ar augimo šuolis. Preliminariai žinodami, kada raidos šuoliai vyksta bei kas dedasi mažylio galvelėje jų metu, galėsite ne tik lengviau juos pastebėti, bet ir patiems bus lengviau išbūti kartu sunkesnį periodą. Pasistenkite tokiu metu būti kantresni, skirti kūdikiui daugiau dėmesio, artumo bei švelnumo. Pasiūlykite jį tuo metu dominančias veiklas, nes tikėtina, atradęs naują dalyką, mažylis labai norės jį treniruoti. Kartais netgi taip labai, kad sunkiau užmigs ar kelsis per miegus. Tad užtikrinkite laiko ir galimybių „treniruotėms“ dieną.
Kodėl padidėjęs irzlumas? Šiais raidos šuolių periodais vaikų smegenys staiga apdoroja didelius kiekius naujos informacijos, viskas aplink keičiasi itin greitai, jie bando tai perprasti, o rezultate pavargsta ir suirzta. Todėl ir jūsų dėmesio bei būti ant rankų nori dažniau, nes jūs esate jų saugumo uostas, kuriame mažylis gali prisiglausti, išsigandęs nežinios.
55 savaitė - programos arba labas, "tiodleryste"!
Šis raidos šuolis dovanoja mažyliams „programų“ suvokimą - jei iki šiol pavyko perprasti tik trumpas ir paprastas sekas, dabar mažyliams perprantamos sudėtingesnės ir ilgesnės mūsų veiksmų sekos - programos/scenarijai. Pavyzdžiui, vaikas po valgio visad ieško savo šluotelės ir eina pašluoti po kėde. Pavadinkime tai „susitvarkyti po valgio“ programa. Tokiomis mažomis porcijomis, arba, programomis, mažyliai kategorizuoja pasaulį ir jame vykstančius įvykius. Žinodami tai, pasinaudokite mažylio susidomėjimu ir supažindinkite jį su „grįžus į lauką nusiplauname rankas“ arba „po valgio lėkštę nešame į kriauklę ir plauname“ ir pan. programomis.
64 savaitė - principai ir išdaigos
Ką tik išmoko naujas programas? Metas jas keisti! Perprasdami programas, dabar vaikai mokosi ir daryti įtaką rezultatui, manipuliuodami eiga. Taigi, gali daugėti prašymų, zirzimų, atsisakymų ar bandymų daryti dalykus kitaip nei anksčiau. Dabar mažyliai ne tik supranta įvairias programas, bet jau suvokia, kad patys gali daryti įtaką ir jomis manipuliuoti. Taip pat, vaikai pradeda mąstyti kiek toliau į priekį, po truputį pradeda suvokti, kad jų veiksmai turi tam tikras pasekmes ir tai apgalvoti bei planuoti. Šiuos gebėjimus tikrai galima panaudoti ir sklandesnei kasdienai. Nemėgsta rengtis į lauką? Jau galite pasakoti keletą žingsnių į priekį: rengsitės, o tada eisit į lauką, ten aplankysite aikštelę su supynėmis. Šiame etape galite pastebėti, jog itin domisi praktinio gyvenimo veiklomis, pradeda žaisti rolių žaidimus - tvarkosi, migdo lėles, valo, plauna, kloja lovas ar pan. Taip pat, padidėja fizinis aktyvumas, ypač kontakto žaidimuose - nori žaisti gaudynių, laipioti, kartu voliotis.
74 savaitė - sistemos
Ilgas raidos šuolis, galintis trukti net 1-3 mėnesius, užkuria mažylių sąmonę, po truputį atsiranda empatija. Vaikai vis aiškiau identifikuoja savo jausmus bei emocijas, mokosi jais bei savo elgesiu manipuliuoti skirtingose situacijose. Vis geriau įsisavindami įvairius principus bei naviguodami savo emocijas, jausmus bei veiksmus, mažyliai pradeda sąmoningai taikyti principus bei savo elgesį prie besikeičiančių aplinkybių. Čia pradeda ryškėti vaiko pirminės normos bei vertybės, kadangi po truputį vis sąmoningiau mažyliai renkasi, kaip reaguoti į skirtingas situacijas. Vaikas gali pasirinkti būti švelnus, atjaučiantis bei draugiškas, lygiai taip pat gali pasirinkti ir atvirkščiai. Tėvams svarbu suvokti, kad šiame etape daug ką vaikai daro bandymų-klaidų metodu. Skirtingose situacijose jie testuoja skirtingą savo elgesį taip tarsi pasitikrindami, kas gi priimtina. Mūsų pagalba čia itin svarbi - ne tiek barti, kiek būti gidais ir pagalbininkais, primenančiais apie mūsų šeimos principus bei vertybes ir pasufleruojančiais, koks gi elgesys pageidautinas. Žinoma, nepamirštant to iliustruoti ir savo pavyzdžiu.
Vaiko kalbos raida
Vaiko kalbos raidos metu vaikas išmoksta kalbėti ir komunikuoti, tobulina gebėjimą bendrauti su kitais. Šis procesas vyksta nuo pat gimimo ir yra labai individualus, priklausantis nuo vaiko genetinių savybių, aplinkos, kurioje jis auga, tėvų įtakos. Vaikas pradeda atsakyti į klausimus „kas?“, „ką?“, „kur?“, supranta lyginamuosius žodžius. Vaiko kalbos raidą galima skatinti įvairiais būdais, atsižvelgiant į jo amžių ir individualius poreikius: skaityti jam, dainuoti kartu, klausti vaiko klausimų ir įsiklausyti į jo atsakymus, pripažinti ir paskatinti vaiko pastangas kalbant, net jei jo kalbos įgūdžiai dar nėra tobuli.
Kaip skatinti vaiko raidą?
Įvairaus amžiaus vaikų įgūdžius puikiai padės lavinti ugdomieji žaislai ir žaidimai. Siekiant lavinti vaikų fizinius gebėjimus verta rinktis stambiosios motorikos / koordinacijos ir smulkiosios motorikos prekes. Taip pat fizinius gebėjimus lavins būtent fizinį aktyvumą skatinančios priemonės, tokios kaip kamuoliai ar triratukai, paspirtukai, dviratukai. Kalbinius įgūdžius geriausiai lavins ankstyvajam ugdymui skirtos raidžių pažinimo priemonės ir garsų pažinimo priemonės. Kalbos ir atminties lavinimo žaidimai - kita tinkama kategorija skatinti vaikų kalbinius įgūdžius.
Svarbu atminti, kad kiekvienas vaikas vystosi ir auga skirtingu tempu, tad nereikėtų nerimauti, jei jis tik nežymiai neatitinka tam tikrų raidos etapų pasiekimų. Tėvams patiems suprasti, kas yra normalu jų vaiko raidoje, yra išties sudėtinga, tam reikalingas gydytojas, kuris įvertina, kaip vaikas pagal savo amžių atlieka užduotis. Jeigu atliekamos vertinamo amžiaus tarpsnio užduotys, tėvams pateikiamos kito laikotarpio vaiko įgūdžių lavinimo rekomendacijos, o jeigu vaikas neatlieka bent vienos iš vertinamo amžiaus tarpsnio užduočių, numatomas išsamesnis raidos vertinimas.
Supratimas apie vaiko augimo ir vystymosi etapus padeda tėvams geriau žinoti savo vaiko poreikius, suteikti tinkamą palaikymą ir skatinti jo tobulėjimą. Žinant, kokie yra vaiko gebėjimai ir poreikiai kiekviename amžiaus etape, tėvai gali efektyviau bendrauti su savo vaiku, kurti artimus ir stiprius santykius bei sumažinti stresą ir nerimą dėl galimų vystymosi problemų.
Vaikystės raidos etapai (6–11 metų)
EMBO terapija ir vaiko raida
Geštalto krypties psichoterapeutės, kūno terapeutės Inga Barakūnienė ir Laura Ragulskytė - Pavliuk, EMBO terapijos Lietuvoje įkūrėjos, savo užsiėmimuose naudoja meditacijos, jogos, psichoterapijos pratimus, remiasi „Bodynamic“ idėjomis. Jos remiasi septyniais vaiko raidos etapais nuo gimimo iki 12 metų, kurie kilo iš „Bodynamic“ metodo. Šie etapai apima saugumą, poreikius, autonomiją/ribas, valią, meilę ir seksualumą, nuomonę bei solidarumą.
1 stadija. SAUGUMAS. Nuo vaisiaus užsimezgimo iki 3 mėnesių.
Šiuo laikotarpiu formuojasi saugumo jausmas. Jeigu mama nenorėjo kūdikio, turėjo didelių konfliktų su kūdikio tėčiu, svarstė negimdyti, sunkiai sirgo nėščia, patyrė netekčių ir didelį emocinį stresą, vaikas gimsta nesaugus. Šiuo metu svarbu kalbėtis su vaiku jam esant dar pilve ir jau gimus, siųsti žinutes: „Aš tavęs laukiu“, „Pasaulis tave priima tokį, koks tu esi“. Šios žinutės siunčia saugumą, priėmimą ir ramybę.
2 stadija. POREIKIAI. Nuo 1 mėnesio iki 1,5 metų.
Šiuo laikotarpiu kūdikis ima vartytis, griebti žaislus, pradeda sėdėti, šliaužioti, vaikščioti. Vaikui reikia kuo daugiau laisvės tyrinėti aplinką. Nereikia skubėti patarnauti vaikui, jei jis nori pasiekti vieną ar kitą daiktą pats, taip formuosis įgūdis, kad „mano pastangų nereikia, aš ir taip viską gausiu“. Svarbu atpažinti tikruosius vaiko poreikius, o ne pakeisti juos kitkuo. Suaugusiems žmonėms, kurie nežino, ko nori, rekomenduojama pašliaužioti, nes psichologinis šliaužiojimo tikslas yra siekti, griebti, imti tai, ko nori.
3 stadija. AUTONOMIJA/RIBOS. Nuo 8 mėnesių iki 2,5 metų.
Šis amžiaus tarpsnis skirtas pajausti savo ir kito ribas. Vaikui reikia leisti saugiai patyrinėti daiktus, pajusti savo jėgą ir ribas. Jeigu šiuo laikotarpiu vaikui nieko neleidžiama, vėliau mokykloje, patyręs pirmą nesėkmę, vaikas nebenorės daugiau bandyti. Negalima vaiko gąsdinti, nes norėdamas išlaikyti kontaktą su mama ir būti geras jai, vaikas atsisakys savo poreikių ir nebejaus ribų.
4 stadija. VALIA. Nuo 2 iki 4 metų.
Šio amžiaus vaikai pradeda ieškoti balanso, ieško būdų, kaip gauti tai, ko nori. Tai amžius, kai vaiką galima mokyti pabaigti darbus ir pasiekti tikslą. Tėvai turi padėti pabaigti darbą ir būti šalia. Svarbu atskirti vaiko veiksmus nuo jo asmenybės. Komentuojant vaiko veiksmą, priimti ir atspindėti jo jausmus: „Tu sudaužei vazą ir dabar liūdi“. Auklėti vaikus gali tik ramūs tėvai.
5 stadija. MEILĖ IR SEKSUALUMAS. Nuo 3 iki 6 metų.
Šio amžiaus vaikai atranda savo kūną, prasideda „gydytojo“ žaidimai. Tėvai neturėtų gėdinti vaiko už kūno tyrinėjimą, o priimti šį vaiko raidos tarpsnį. Svarbu pastebėti ir tinkamai atliepti vaiko jausmus. Svarbu, kad vaikas nebūtų miegoti su tėvais, ypač su priešingos lyties.
6 stadija. NUOMONĖ. Nuo 5 iki 9 metų.
Vaikas pradeda eiti į mokyklą, jam tampa svarbu išreikšti savo nuomonę, žinoti, kad jis išgirstas. Tėvai turėtų išklausyti vaiko nuomonę, net jei galutinis sprendimas bus priimtas jų. Kai namuose vaikas jausis girdimas ir priimtas, jis bus saugus.
7 stadija. SOLIDARUMAS. Nuo 7 iki 12 metų.
Šio amžiaus vaikai daug laiko praleidžia grupėje, stengiasi suprasti, koks jų vaidmuo. Svarbu, kaip vaiką mato šeima. Svarbu suvokti, kad visi esame skirtingi ir unikalūs. Tėvams svarbu nelyginti vaikų. Geroji žinia yra ta, kad užmegzti ir turėti ryšį su vaiku nėra per vėlu. Laiko limito nėra, suvokę savo klaidas, mes turime galimybę atsiprašyti ir keistis čia ir dabar.
Vaiko raida Valdorfo pedagogikoje
R.Šteineris daro prielaidą, kad egzistuoja archetipinė žmogaus vystymosi tvarka, apimanti fizinę, psichologinę ir dvasinę individo raidą. Valdorfo pedagogikos programa atspindi ir palaiko šį archetipinį vystymąsi, suteikdama vaikams savalaikius išbandymus, sunkumus bei paramą. Valdorfo pedagogika pripažįsta tris pagrindines vaiko vystymosi stadijas: nuo 0 iki 7 m., nuo 7 iki 14 m. ir nuo 14 iki 21 metų. Ikimokyklinio amžiaus vaikas nesąmoningai tiki, kad pasaulis yra geras ir kupinas prasmės. Nuo 7 iki 14 metų vaikas tampa ypatingai jautrus grožiui, bunda jo emocinis pasaulis. Paauglystės laikotarpiu (14-19 m.) pilnai išsiskleidžia vaiko mąstymo galios, jam svarbiausia - tiesa.
