Institucinės globos pertvarkos antrasis etapas, kurį vykdo Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM ir partneriai, orientuotas į bendruomeninių paslaugų plėtrą intelekto ir psichosocialinę negalią turintiems žmonėms. Šios iniciatyvos siekia sukurti sąlygas, kuriose negalia netrukdytų asmenims jaustis visaverčiais visuomenės nariais, galinčiais kurti ir dirbti.
Socialinės dirbtuvės yra viena iš tokių iniciatyvų, kurioje žmonės su intelekto ar psichosocialine negalia gali lavinti savo darbinius įgūdžius ir kurti paklausias prekes ar teikti bendruomenei reikalingas paslaugas. Iki šiol globos namuose gyvenantys neįgalieji dažniau buvo įtraukiami į pramoginio pobūdžio menines veiklas, tačiau socialinės dirbtuvės suteikia galimybę įgyti konkrečių įgūdžių ir potencialiai ateityje pradėti dirbti bei užsidirbti.
Socialinių dirbtuvių veikla ir paslaugos
Socialinėse dirbtuvėse lankytojai išbando įvairias darbo technikas, mokosi naudotis įrankiais, dirbti komandoje ir ieškoti kūrybiškų sprendimų. Kasdienis darbas apima tikslių ir laiku atliekamų užduočių mokymąsi, atsakingą ir tausojantį medžiagų bei darbo priemonių naudojimą. Pagrindiniai socialinių dirbtuvių gaminiai - originalūs inkilai ir lesyklėlės paukščiams, daugkartinio naudojimo maišeliai, žaislai katėms ir šunims. Taip pat mielai atliekami įvairūs vienkartiniai užsakymai, tokie kaip medinių baldų remontas, apdaila, siuvimo ir gaminių dizaino paslaugos. Panaudojant antrines žaliavas, kuriami paveikslai, koliažai ir skulptūros.
Bendradarbiaujama ir su kitomis įstaigomis, pavyzdžiui, padedama mažajai bendrijai „Tik menas“ pasiruošti parodai, restauruojami baldai, padedama eksponuoti parodas. Tokia veikla pristato socialinių dirbtuvių aktyvumą ir jų indėlį į visuomeninę bei kultūrinę veiklą.
Protinės negalios samprata ir jos aspektai
Protinė negalia apibrėžiama kaip žmogaus būklė, kuriai būdingas visų raidos sričių sutrikimas, labiausiai pasireiškiantis pažintinės funkcijos sutrikimu ir intelekto problemomis. Remiantis moksliniais šaltiniais, protinis atsilikimas yra raidos sutrikimas, pasireiškiantis intelekto gebėjimų stoka, kurio metu psichikos funkcijų branda atsilieka nuo įprastos. Jis gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, tačiau jam būdingi bendri bruožai, lemti raidos anomalijos. Protinei negaliai būdingi trys požymiai: centrinės nervų sistemos pažeidimas, pažintinės veiklos sutrikimas ir pastovus šio sutrikimo pobūdis.
Skiriami keturi protinio atsilikimo laipsniai: lengvas (IQ 50-70), vidutinis (IQ 35-49), sunkus (IQ 20-34) ir gilus (IQ mažiau nei 20). Kiekvienas laipsnis turi savas charakteristikas, kurios lemia asmens gebėjimus savarankiškai gyventi, dirbti ir bendrauti. Lengvo protinio atsilikimo asmenys gali mokytis, dirbti ir palaikyti socialinius santykius, nors ir gali susidurti su tam tikrais mokymosi sunkumais. Vidutinio protinio atsilikimo asmenims dažnai reikalinga priežiūra, tačiau jie gali atlikti nesudėtingą praktinį darbą. Sunkus ir gilus protinis atsilikimas reikalauja nuolatinės paramos ir priežiūros, nes šie asmenys turi žymius motorikos, kalbos ar kitus sutrikimus.
Svarbu pabrėžti, kad negalia yra ne tik asmens sutrikimas, bet ir socialinis konstruktas, priklausantis nuo visuomenės požiūrio ir aplinkos sąveikos su asmeniu. Anot J. Ruškaus, socialinio atstūmimo priežastis yra ne pati negalė, o socialinis asmens statusas ir visuomenės požiūris į jį. Todėl svarbu, kad visuomenė sudarytų sąlygas visiems savo nariams, nepaisant jų negalios, gyventi visavertį ir prasmingą gyvenimą.
Socialinio darbuotojo vaidmuo ir svarba
Socialinis darbuotojas yra profesionalas, teikiantis pagalbą ir paramą asmenims, siekiant pagerinti jų gyvenimo kokybę ir spręsti socialines problemas. Dirbant su sutrikusio intelekto žmonėmis, socialinio darbuotojo vaidmuo yra itin svarbus. Jis padeda neįgaliesiems įgyti konkrečių įgūdžių, palaiko juos, padeda tvarkyti asmeninius reikalus ir skatina jų integraciją į visuomenę. Darbuotojų rūpestingumas, moralinis palaikymas ir pagalba yra itin vertinami. Ypač svarbus komandinis darbas, skatinantis padėti ir patarti kitiems, bei kūrybiška atmosfera, leidžianti asmenims išreikšti save ir kurti.
Vienas iš interviu dalyvių pasakoja: "Be pagalbos būtų sunku surasti, ypač per karantiną buvo sunku. Kokie tavo atsiminimai apie ankstesnį darbą socialinėse dirbtuvėse? Prisipažinsiu - tikrai anksčiau nežinojau, kad tiek daug sugebu. Darbas namuose pagelbėjo išgyventi karantiną. Psichologiškai buvo lengviau. Dar kartą įsitikinau, kaip svarbu geri socialiniai darbuotojai. Eleonora yra ta socialinė darbuotoja, kuri mane labai suprato ir visais klausimais galėjau ja pasitikėti. Patiko iš darbuotojų sklindantis rūpestingumas, moralinis palaikymas, pagalba tvarkant asmeninius reikalus, skatinimas. Ypač mane džiugino komandinis darbas, nes labiau už viską mėgstu padėti, patarti kitiems. Taip pat labai kūrybiška atmosfera dirbtuvėse, daug galėjau sukurti. Man sunkiausia sėdėti ir nieko neveikti."
Toks darbuotojų palaikymas leidžia lankytojams jaustis vertinamais ir reikalingais, skatina jų savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi. Tai rodo, kad socialinio darbuotojo veikla yra ne tik profesinė pareiga, bet ir misija, kurios dėka gerėja žmonių su negalia gyvenimo kokybė.
Integracijos ir bendruomeninių paslaugų plėtra
Institucinės globos pertvarkos tikslas yra sukurti aplinką, kurioje negalia netrukdytų asmenims gyventi visavertį gyvenimą. Tai apima bendruomeninių paslaugų plėtrą, kurios padeda integruoti žmones su intelekto ir psichosocialine negalia į visuomenę. Svarbu, kad visuomenė suprastų, jog kiekvienas žmogus yra vertingas, nepriklausomai nuo jo gebėjimų ar aplinkybių. Žmogaus gyvenimas savaime yra vertingas ir prasmingas, ir visi žmonės turi teisę į žmogaus vertą egzistavimą.
Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“, įkurta 1989 m., yra viena iš organizacijų, siekiančių sugrąžinti sutrikusios raidos asmenis į visuomenę. Bendrija veikia atvirumo ir socialinės partnerystės principais, kurdama bendruomeninių tarnybų tinklą ir siekdama dialogo su įvairiomis institucijomis. Jos tikslai apima sutrikusio intelekto žmonių integraciją į visuomenę, prevenciją, reabilitaciją, teisių gynimą ir poreikių tenkinimą. Bendrija inicijuoja naujų grupių ir klasių steigimą, dienos užimtumo centrų ir šeimos paramos centrų kūrimą, teisinės programos vykdymą ir bendruomeninių socialinių paslaugų teikimo plėtrą.
Taip pat svarbu paminėti „Laikinojo atokvėpio tarnybų“ iniciatyvą, kuri teikia pagalbą šeimoms, auginančioms ar prižiūrinčioms neįgalų asmenį. Tokios tarnybos jau yra įprasta pagalba daugelyje Europos ir pasaulio valstybių, leidžiančios tėvams pailsėti ar išspręsti krizines situacijas. Lietuvoje, deja, pagrindinė pagalba vis dar yra didelės socialinės globos įstaigos, izoliuotos nuo kitų žmonių. Bendrija „Viltis“ siekia įtikinti savivaldybes dalyvauti šių paslaugų teikime, sukuriant ir aprašant „Laikinojo atokvėpio tarnybų“ paslaugą.
Visuomenė gyvena iliuzijoje, kad visi viską turi, o jei neturi, tai gali nusipirkti. Tačiau situacija gali pasikeisti ir patiems prireikti atlikti įvairius darbus, pavyzdžiui, sukasti žemę, užauginti augalus, prisukti ratą, varžtą, įkalti vinį ar nupjauti lentą. Todėl svarbu ugdyti gebėjimus ir skatinti savarankiškumą, net ir turint negalią.
Džiugu matyti rezultatus: „Visuomenė gyvena iliuzijoje, kad visi viską turi, o jei neturi, tai gali nusipirkti. Bet situacija gali pasikeisti ir pačiam reiks sukasti žemę, užauginti augalus, prisukti ratą, varžtą, įkalti vinį ar nupjauti lentą. „Visi labai didžiuojamės, kad prieš keletą savaičių du socialinių dirbtuvių lankytojai įsidarbino pagal neterminuotas darbo sutartis. Tikimės, kad jiems puikiai seksis darbuotis!“ - optimizmo neslepia G. Šis pasiekimas rodo, kad socialinių dirbtuvių veikla yra ne tik ugdomojo, bet ir praktinio pobūdžio, suteikianti žmonėms galimybę tapti aktyviais visuomenės nariais.
tags: #sutrikusio #intelekto #globos #namu #darbuotoju #interviu
