Advokato padėjėjo praktika - tai ilgas kelias link advokato profesijos. Praktika skirta susipažinti su advokato veikla, advokato padėjėjo dalykiniams ryšiams advokatų savivaldos institucijoje plėtoti, išmokti profesinės etikos taisyklių bei dalykiškai bendrauti, susipažinti su tradicijomis, įgyti praktinių profesinių žinių. Advokato padėjėjo praktika yra advokato padėjėjo profesinė veikla, kurią jis vykdo rengdamasis savarankiškai advokato veiklai ir kontroliuojant vadovui. Tarp advokato ir advokato padėjėjo nėra sudaroma darbo sutartis, t. y. jų nesieja darbo santykiai. Kaip ir advokato veiklos atveju, advokato padėjėjo veikla yra teisinių paslaugų teikimas. Advokato padėjėjas atlieka advokato padėjėjo praktiką ir rengiasi savarankiškai advokato veiklai. Atlikdamas praktiką advokato padėjėjas susipažįsta su advokato profesine veikla, vadovui kontroliuojant rengia procesinius dokumentus, konsultuoja klientus, dalyvauja nagrinėjant bylas, susipažįsta su organizacine advokato veikla ir atlieka kitus veiksmus. Advokato padėjėjas turi nuolat kelti profesinę kvalifikaciją.
Advokato padėjėjo praktikos laikas yra ne trumpesnis negu dveji metai. Svarbu paminėti, kad pasibaigus nustatytam advokato padėjėjo praktikos laikui, advokato padėjėjas turi teisę tęsti advokato padėjėjo praktiką, kol Lietuvos advokatūra priims sprendimą pripažinti jį advokatu. Į praktikos atlikimo laiką neįskaitomas laikas (išskyrus įprastą poilsio laiką), kurį advokato padėjėjas realiai neatliko praktikos arba kuriuo advokato padėjėjo praktika yra sustabdyta.
Advokato padėjėjo statusas ir teisės
Advokato padėjėjas yra fizinis asmuo, kuris Lietuvos advokatūros nustatyta tvarka įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą ir rengiasi advokato veiklai. Kad asmuo būtų įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, jis turi būti Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą - teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį universitetinį teisinį išsilavinimą), yra nepriekaištingos reputacijos, yra susitaręs su advokatu, įrašytu į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, atlikti advokato padėjėjo praktiką (arba advokato padėjėjo praktikos vadovu advokatas yra paskirtas Lietuvos advokatūros tarybos nustatytais atvejais), neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti advokato padėjėjo pareigų.
Advokato padėjėjas turi visas Advokatūros įstatyme nustatytas advokato teises ir pareigas, išskyrus narystę Lietuvos advokatūroje bei proceso įstatymuose nustatytus apribojimus. Taigi, advokato padėjėjas po vienų metų praktikos atlikimo gali atstovauti kliento interesams pirmosios instancijos teismuose, esant rašytiniam vadovo leidimui. Pažymėtina, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų atliktos praktikos ataskaitą. Taip pat, gali atstovauti kliento interesams valstybės ir savivaldybių institucijose bei privačiose įmonėse ar įstaigose, esant rašytiniam vadovo sutikimui. Advokato padėjėjas klientams gali ruošti procesinius dokumentus: ieškinius, atsiliepimus, dublikus, triplikus. Advokato padėjėjas klientams gali ruošti įvairius procesinius dokumentus: ieškinius, atsiliepimus, dublikus, triplikus, ir kitus dokumentus, tačiau skundus aukštesnės ar aukščiausios instancijos (apeliacinės, kasacinės) teismams gali surašyti tik advokatas.
Advokato padėjėjas turi teisę už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka teikti bankroto, restruktūrizavimo, turto ir palikimo administratoriaus, lobisto, likvidatoriaus, kuratoriaus, testamento vykdytojo, turto patikėtinio, vertėjo, kiek tai susiję su advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis, patentinio patikėtinio paslaugas, dirbti visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose, būti savivaldybės tarybos nariu, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu, Respublikos Prezidento dekretu ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu būti paskirtas komisijos nariu, taip pat dirbti darbo grupėse (komisijose) teisės aktų projektams rengti ir teikti teisės akto projektui parengti reikalingo tyrimo paslaugas, būti arbitru, tarpininku (mediatoriumi), taikintoju ar teisės ekspertu, kai sprendžiami ginčai. Be to, advokato padėjėjas gali dirbti Lietuvos advokatūroje arba užsiimti moksline, kūrybine ar pedagogine veikla.
Asmuo kreipdamasis į advokato padėjėją, pagrįstai gali tikėtis, kad jis gaus tokias pat kokybiškas paslaugas kaip ir besikreipdamas į advokatą, kadangi advokato padėjėjas nuolat gilina ir tobulina savo žinias, yra susipažinęs su visomis teisinėmis naujovėmis ir žengia koja kojon su naujausiu teisiniu reglamentavimu.
Advokato padėjėjo veiklos sustabdymas ikiteisminio tyrimo metu
Laikinas nušalinimas nuo pareigų ikiteisminio tyrimo metu dažnai tampa viena skausmingiausių procesinių priemonių, galinčių ilgam sustabdyti asmens profesinę karjerą ir palikti jį be pragyvenimo šaltinio. 2026 m. kovo 26 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-63-378/2026, kurioje brėžiama aiški riba tarp teisėto procesinio būtinumo ir nepagrįsto žmogaus teisių suvaržymo. Nagrinėtoje byloje ieškovas siekė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo po to, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo nušalintas nuo pareigų net 10 mėnesių. Ieškovas savo reikalavimus grindė tuo, kad pareigūnai, prokuroras ir teisėjai pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Jo nuomone, toks ilgas nušalinimas nebuvo proporcingas realiai tyrimo eigai.
Teisėjų kolegija akcentavo, kad sprendžiant dėl žalos atlyginimo, negalima apsiriboti tik formaliu proceso eigos stebėjimu. LAT pažymėjo, kad teismas negali tik sausai išvardyti, kokie tyrimo veiksmai buvo atliekami. Ši LAT nutartis primena, kad asmuo negali būti nušalintas nuo pareigų maksimaliam terminui vien dėl to, kad tyrimas formaliai vadinamas „sudėtingu“. Jei asmuo dešimt mėnesių negali eiti užimamų pareigų, o per tą laiką ikiteisminiame tyrime nevyksta jokie esminiai procesiniai veiksmai, toks ribojimas praranda savo prasmę ir tampa neproporcingu.
Motinystės išmokų taikymas advokatams ir advokatų padėjėjams
Informuojame, kad nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimai, kuriais buvo įteisinta, kad savarankiškai dirbantiems asmenims, nurodytiems LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, gaunantiems ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros (iki vaikui sueis vieni metai arba pirmaisiais įvaikinto vaiko auginimo metais) išmoką, jos dydis nebus mažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turės pajamų iš savarankiškos veiklos. Lietuvos advokatūra kreipėsi į LR Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją prašydama pateikti išaiškinimą dėl šių nuostatų taikymo advokatams ir advokatų padėjėjams.
Mokesčių sistema Lietuvoje / Система налогообложения в Литве
Advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas. Advokatas taip pat turi teisę už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka teikti bankroto, restruktūrizavimo, turto ir palikimo administratoriaus, lobisto, likvidatoriaus, kuratoriaus, testamento vykdytojo, turto patikėtinio, vertėjo, kiek tai susiję su advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis, patentinio patikėtinio paslaugas, dirbti visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose, būti savivaldybės tarybos nariu, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu, Respublikos Prezidento dekretu ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu būti paskirtas komisijos nariu, taip pat dirbti darbo grupėse (komisijose)teisės aktų projektams rengti ir teikti teisės akto projektui parengti reikalingo tyrimo paslaugas, būti arbitru, tarpininku (mediatoriumi), taikintoju ar teisės ekspertu, kai sprendžiami ginčai. Advokatas gali būti juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariu. Advokatas turi teisę teikti teisines paslaugas nemokamai.
Advokatai ar advokatų padėjėjai, pažeidę imperatyviuosius įstatymo reikalavimus, negali teisintis nei įstatymo ar profesinės etikos taisyklių nežinojimu, nei pakankamu įstatymo detalumu. Įstatymo ir profesinės etikos taisyklių nuostatas advokatai ar advokatų padėjėjai privalo žinoti ex officio (iš pareigos).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad advokatai ir advokatų padėjėjai, būdami teisinės sistemos dalis, savo veikloje ne tik turi laikytis įstatymo, bet ir patys ginti įstatymo dvasią, teisingumo ir teisėtumo idealus. Įstatymų reikalavimų nepaisymas diskredituoja advokato profesiją ir žemina jos prestižą.
Slovakijoje advokato padėjėjo praktika trunka net penkerius metus, o Ispanijoje užtenka pusmečio. Įdomu, kad skirtingose Europos valstybėse taikomi skirtingi reikalavimai asmenims, siekiantiems tapti advokatais. Pavyzdžiui, Slovakijoje advokato padėjėjo praktika trunka net penkerius metus. O Ispanijoje užtenka vos šešių mėnesių praktinio darbo patirties, kuri įgyjama teisės magistro laipsnio siekimo procese. Kai kuriose šalyse, tarkime, Bulgarijoje, Austrijoje, užtenka teisinio darbo stažo, kad galėtum tapti advokatu.
Po dviejų metų advokato padėjėjo praktikos, advokato padėjėjas gali laikyti advokato kvalifikacinį egzaminą, kuris susideda iš dviejų dalių: raštiško ir žodinio. Advokato padėjėjui egzaminą išlaikius, atsiveria kelias tapti advokatu.
Ar visada užtikrinami gynėjo ir jo kliento bendravimo konfidencialumas bei advokato paslaptis? Įtariamo, kaltinamo asmens teisės į gynybą principas įtvirtintas tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose, nacionalinių ir tarptautinių teismų sprendimuose yra pateikti išaiškinimai dėl įvairių šios teisės įgyvendinimo aspektų, todėl, atrodytų, šios teisės įgyvendinimas ir užtikrinimas neturėtų kelti problemų. Tačiau kelerių pastarųjų metų baudžiamųjų bylų tyrimo ir nagrinėjimo teismuose praktika rodo, kad pasitaiko šiurkščių vieno iš svarbių teisės į gynybą principo elementų - reikalavimo apsaugoti gynėjo ir jo kliento tarpusavio bendravimo konfidencialumą, reikalavimo užtikrinti advokato paslapties apsaugą - pažeidimų, ir tai nulemia šiurkščius teisės į gynybą principo pažeidimus.
Teisės į gynybą užtikrinimas baudžiamajame procese yra viena teisingo bylos išnagrinėjimo sąlygų. Lietuvos Respublikos straipsnio 6 dalyje įtvirtinta asmens, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamojo nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuojama, kad Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje laiduota kaltinamojo teisė į gynybą suponuoja, jog kaltinamajam turi būti garantuojamos pakankamos procesinės priemonės gintis nuo pareikšto kaltinimo ir užtikrinta galimybė jomis pasinaudoti, kaltinamojo teisė į gynybą yra viena iš tiesos byloje nustatymo garantijų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas), kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis, iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla ir valstybės institucijų pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali (Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas). Teisės į gynybą principas įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 3 dalyje, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 10 straipsnyje, 21 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 8 dalyje ir kitose normose.
Asmuo savo teisę į gynybą gali realizuoti gindamasis pats arba per savo gynėją (advokatą ar advokato padėjėją), kurį pasirenka pats arba kuris jam yra paskiriamas įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka, jei asmuo neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti. Taigi gynėjas yra baudžiamojo proceso subjektas, turintis padėti įtariamajam, kaltinamajam įgyvendinti teisę į gynybą, teisės aktuose yra apibrėžtos jo teisės ir pareigos, taip pat tik gynėjui, kaip specifines funkcijas vykdantiems proceso dalyviui, yra taikomos papildomos procesinės garantijos ir imunitetai.
Baudžiamojo proceso įstatyme yra įtvirtinta pagrindinė gynėjo funkcija ir pareiga - jis privalo panaudoti visas įstatymuose nurodytas gynybos priemones ir būdus, kad būtų nustatytos aplinkybės, teisinančios ginamąjį ar lengvinančios jo atsakomybę, teikti ginamajam reikiamą teisinę pagalbą (BPK 48 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Gynybos organizavimas ir jos vykdymas pirmiausia yra ginamojo ir jo gynėjo susitarimo reikalas. Gynėją ir jo klientą sieja ypatingi santykiai. Gynėjas savo pareigą teikti teisines paslaugas gali tinkamai įgyvendinti tik tuo atveju, jei klientas juo gali pasitikėti ir atskleisti gynėjui informaciją, nesibaimindamas, kad tą informaciją gynėjas gali atskleisti kitiems proceso dalyviams ar su procesu nesusijusiems asmenims, nesvarbu, ar savo valia, ar priverstas, t. y. turi būti užtikrintas santykių tarp gynėjo ir jo kliento, ginant informacijos konfidencialumas, turi būti užtikrinta, kad teismas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo įstaigos ar bet kurios kitos valstybės institucijos neturėtų galimybės kištis į gynėjo ir jo kliento santykius. Advokato konfidencialumo pareiga, patikėtos kliento paslapties saugumas yra viena advokato ir kliento savitarpio pasitikėjimo prielaidų.
Paslaptimi advokatų veiklos praktikoje laikoma viskas, ką advokatas tiesiogiai ar netiesiogiai sužinojo iš kliento nuo to momento, kai jis kreipėsi į konkretų advokatą dėl teisinės pagalbos.
Siekiant užtikrinti gynėjo ir jo kliento tarpusavio konfidencialumą nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose yra įtvirtinta keletas viena kitą papildančių nuostatų: advokato teisė be pašalinių susitikti su klientu ir nekliudomai bendrauti su juo, draudimas kliudyti advokatui įgyvendinti šią teisę (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 45 straipsnio 1 dalis, BPK 48 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas, 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2013/48/ES „Dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu“ (toliau - Direktyva 2013/48/ES, 22 punktas); draudimas advokato ir jo kliento susitikimo ar bendravimo duomenisnaudoti kaip įrodymus (Advokatūros įstatymo 45 straipsnio 2 dalis), įpareigojimas gerbti įtariamųjų arba kaltinamųjų ir jų advokato bendravimo konfidencialumą; toks bendravimas apima susitikimus, korespondenciją, pokalbius telefonu ir kitų leidžiamų formų bendravimą (Direktyvos 2013/48/ES 4 straipsnis); draudimas advokatą šaukti kaip liudytoją ir apklausti dėl aplinkybių, kurias advokatas (įtariamojo, kaltinamojo, išteisintojo ar nuteistojo gynėjas arba nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovas, atstovai civilinėje ar administracinėje byloje) sužinojo atlikdamas savo profesines pareigas (Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 1 dalis, BPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos CPK 189 straipsnio 2 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 59 straipsnio 3 dalies 1 punktas); draudimas apžiūrėti, tikrinti ar paimti advokato veiklos dokumentus ar laikmenas, kuriuose yra jo veiklos duomenų, tikrinti pašto siuntas, klausytis telefoninių pokalbių, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti, ir kitokį susižinojimą ar veiksmus, išskyrus atvejus, kai advokatas yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką (Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 3 dalis, BPK 154 straipsnio 7 dalis); draudimas viešai arba slaptai susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija ir ją naudoti kaip įrodymą (Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalis).
Advokatas privalėtų atsisakyti būti apklaustas apie kliento jam suteiktą informaciją, nors teisėsaugos institucijos ar pareigūnai reikalautų tai padaryti.
Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad advokato ir kliento bendravimo konfidencialumo gerbimas yra labai svarbus Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies c punkto kontekste (pavyzdžiui, 2013 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Khodorkovskiy ir Lebedev prieš Rusiją, peticijų Nr. 11082/06 ir 13772/05; Didžiosios kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimas byloje Sakhnovskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 21272/03). EŽTT sprendimuose pabrėžta, kad kaltinamojo teisė konfidencialiai bendrauti su savo advokatu yra vienas pagrindinių teisingo bylos nagrinėjimo demokratinėje visuomenėje reikalavimų, kuris išplaukia iš Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkto. Neužtikrinus konfidencialumo, advokato pagalba prarastų didelę savo naudingumo dalį, o Konvencija siekiama garantuoti teises, kurios yra realios ir veiksmingos. Bet koks įsiterpimas į informaciją (medžiagą), kuriai taikoma advokato paslaptis, ir a fortiori (juo labiau) panaudojimas prieš kaltinamąjį procese turėtų būti išimtinio pobūdžio, jį turi pateisinti primygtinis poreikis (Khodorkovskiy ir Lebedev prieš Rusiją, 627 punktas; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Khodorkovskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 5829/04, 198 punktas). Sustiprintą advokatų ir klientų bendravimo konfidencialumą pateisina demokratinėje visuomenėje advokatams skirtas vaidmuo - ginti teismo proceso šalis. Negarantavus advokatų ir jų ginamųjų bendravimo konfidencialumo, negalima įgyvendinti šios funkcijos, nes konfidencialumas susijęs su šiai funkcijai įgyvendinti būtinu pasitikėjimu tarp advokatų ir klientų. Nuo to netiesiogiai, bet neišvengiamai priklauso proceso šalies teisė į teisingą procesą, nes ji apima kaltinamojo teisę neprisidėti prie savo paties kaltinimo (teisę tylėti) (2012 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Michaud prieš Prancūziją, peticijos Nr. 12323/11, 117-118 punktai; 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimas byloje Dudchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 37717/05, 155 ir 156 punktai). Advokato profesinės paslapties apribojimas daro poveikį ne tik advokato ir kliento teisėms pagal Konvencijos 8 straipsnį, bet ir gali trukdyti suteikti veiksmingą teisinę pagalbą klientui (1992 m. gruodžio 16 d. sprendimas byloje Niemietz prieš Vokietiją, peticijos Nr. 13710/88, 37 punktas; Khodorkovskiy ir Lebedev prieš Rusiją, 629 punktas). Tai, kad bet koks asmuo, pageidaujantis pasitarti su advokatu, turėtų būti laisvas tai padaryti tokiomis sąlygomis, kurios yra palankios laisvai ir nevaržomai diskusijai, aiškiai atitinka bendrąjį (visuomenės) interesą. Dėl šios priežasties advokato ir kliento santykiai iš principo yra konfidencialūs (1992 m. kovo 25 d. sprendimas byloje Campbell prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 13590/88, 46-48 punktai).
Šios teisės aktuose įtvirtintos gynėjo veiklos procesinės garantijos turėtų būti suprantamos ne kaip advokato privilegija, o kaip jo pareiga užtikrinti kliento suteiktos informacijos konfidencialumą, kuriai užtikrinti ir yra įtvirtintos aptariamos garantijos, jomis siekiama apsaugoti būtent advokato kliento interesus - BPK 48 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad gynėjas privalo saugoti profesinę paslaptį; advokatas ir jo padėjėjas neturi teisės paskelbti žinias, kurias sužinojo vykdydami gynėjo pareigas; pareiga saugoti advokato veiklos metu jam patikėtą informaciją ir jos neatskleisti įtvirtinta ir Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte, Lietuvos advokatų etikos kodekso 8 straipsnio 2 ir 3 dalyse, nurodant, kad kaip advokato profesinė paslaptis turi būti saugoma kliento suteikta ir vykdant kliento pavedimą advokato gauta informacija, jog advokatas privalo imtis priemonių, kad be kliento sutikimo advokato profesinę paslaptį sudaranti informacija nebūtų panaudota prieš klientą, paviešinta ar kitaip atskleista, išskyrus teisės aktuose nurodytus atvejus. Etikos kodekso 8 straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad advokatui patikėtos kliento paslapties saugumas yra savitarpio pasitikėjimo santykių ir tinkamo advokato funkcijų vykdymo būtinoji sąlyga, todėl konfidencialumas yra pagrindinė ir svarbiausia advokato teisė ir pareiga, kuriai netaikoma senatis.
Nepaisant aiškaus ir imperatyvaus teisinio reguliavimo, baudžiamųjų bylų tyrimo ir nagrinėjimo praktikoje galima sutikti atvejų, kuriais advokato ir jo kliento bendravimo konfidencialumas buvo esmingai pažeistas. Tokius pažeidimus gali padaryti tiek patys advokatai, kurie atskleidžia jiems patikėtą kliento paslaptį, tiek teisėsaugos institucijų pareigūnai, kurie neteisėtai kontroliuoja advokato ir jo kliento susižinojimo turinį. Manytina, kad tie atvejai, kai advokatas, nepaisydamas pareigos išsaugoti kliento jam patikėtos informacijos konfidencialumą, ją atskleidžia, turėtų būti vertinami kaip šiurkštus advokato veiklos principų pažeidimas.
Pabrėžtina, kad advokatui šiuo aspektu yra suteiktos pakankamos veiklos garantijos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pabrėžta, kad nacionalinėje teisėje nustatytas reguliavimas nenurodo jokių išimčių draudimui apklausti kaip liudytoją įtariamojo, kaltinamojo, išteisintojo ar nuteistojo gynėją, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovus - dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami gynėjo arba atstovo pareigas (2022 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76-719/2022). EŽTT byloje Khodorkovskiy ir Lebedev prieš Rusiją nagrinėjo galimą teisės konfidencialiai susižinoti su savo advokatais ribojimą dėl vienam iš pareiškėjų advokatui siųstų šaukimų į apklausą ikiteisminio tyrimo metu. Nors ir buvo konstatuota, kad dėl šio epizodo advokato ir kliento susižinojimo konfidencialumas nebuvo pažeistas, pabrėžtina, jog tokie veiksmai galėjo turėti „atgrasomąjį poveikį“ (angl. chilling effect) pareiškėjų gynybos komandai. Todėl advokatas privalėtų atsisakyti būti apklaustas ar kitokia forma teikti informaciją apie savo kliento jam suteiktą informaciją, apie tarpusavio bendravimo turinį, nors teisėsaugos institucijos ar pareigūnai reikalautų tai padaryti. Tačiau teismų praktika rodo, jog ne visi advokatai šią pareigą įgyvendina.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. nagrinėtoje baudžiamojoje byloje buvo konstatuota, kad tuo metu, kai ši byla buvo nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, vieno nuteistojo, apelianto, gynėja buvo iškviesta į STT ir apklausta ikiteisminiame tyrime dėl korupcinio pobūdžio veikų kaip liudytoja apie aplinkybes, kurias sužinojo atlikdama gynėjo pareigas apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje. Apklausos metu advokatė davė parodymus apie savo ginamąjį, savo santykius su ginamuoju, tarpusavio bendravimo aplinkybes. Po to ji dar tris kartus papildomai buvo kviečiama kaip liudytoja ir davė parodymus apie aplinkybes, kurias sužinojo atlikdama gynėjo pareigas. Apie atliktas apklausas ir duotus parodymus ji nei savo kliento, nei bylą nagrinėjusio teismo neinformavo ir toliau vykdė gynėjos funkcijas, kol bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka buvo pabaigtas. Apie tai, kad gynėja buvo apklausta liudytoja, jos klientas sužinojo tik vėliau, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo, kuriame jo gynėja ir buvo apklausta, duomenimis.
tags: #advokato #padejejo #veiklos #sustabdymas #motinystes
