Gimdos Susitraukimai Nėštumo Metu: Sužinokite Priežastis, Simptomus ir Efektyviausius Sprendimus!

Nėštumas - tai nuostabus, bet tuo pat metu ir sudėtingas procesas, kurio metu moters organizme vyksta daugybė pokyčių. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių pojūčių, ypač antroje nėštumo pusėje, yra gimdos susitraukimai. Nors kartais jie gali kelti nerimą, svarbu suprasti, kad tai dažnai yra normalus fiziologinis reiškinys. Tačiau svarbu mokėti atskirti fiziologinius susitraukimus nuo tų, kurie gali signalizuoti apie problemas.

Kas yra gimdos susitraukimai?

Gimdos susitraukimai, dar kitaip vadinami sąrėmiais, yra nevalingas gimdos raumens susitraukimas. Nėštumo metu gimda nuolat ruošiasi gimdymui, todėl susitraukinėja. Šie susitraukimai gali pasireikšti jau nuo maždaug 20-os nėštumo savaitės. Dažniausiai tai yra vadinamieji „treniruojantys“ arba Braxton Hicks susitraukimai. Jie yra trumpi, nereguliarūs ir dažnai pasireiškia dienos pabaigoje. Svarbu pabrėžti, kad šie susitraukimai nėra gimdymas.

Gimdos spazmas yra nevalingas gimdos raumens susitraukimas. Jis gali atsirasti dėl ilgalaikio streso, nuovargio, dehidratacijos, per didelio fizinio krūvio, nuolatinio buitinio lankstymosi, kai be kontrolės didėja spaudimas pilvo ertmėje ir stumia gimdą žemyn.

Tikri gimdymo sąrėmiai, priešingai nei Braxton Hicks, vyksta reguliariais intervalais, laikui bėgant tampa dažnesni, stipresni ir ilgesni. Iš pradžių jie gali pasireikšti kas dešimt minučių, vėliau intervalas sutrumpėja iki penkių minučių ir pan.

Braxton Hicks susitraukimų modelis yra nenuspėjamas. Kitas ženklas, kurį reikia stebėti, yra nekintantis netikrų susitraukimų stiprumas. Braxton Hicks susitraukimai paprastai paveikia vieną motinos pilvo dalį. Jie gali išnykti, jei atsistoja, juda, keičia padėtį arba atsigula ir atsipalaiduoja.

Paskutinėmis nėštumo savaitėmis moters kūnas intensyviai ruošiasi gimdymui. Gimdos kaklelis suminkštėja ir išsiplečia. Sąrėmiai jaučiasi kaip spaudimas pilvui, kuris trunka nuo kelių sekundžių iki minučių. Moterys patiria įvairaus intensyvumo susitraukimus. Nors motinos bet kuriuo nėštumo metu gali patirti netikrus susitraukimus, pastarąjį trimestrą jie dažniau įvyksta, o tai gali sukelti painiavą.

Gimdos susitraukimai yra gimdos raumenų susitraukimas ir atpalaidavimas, kuris padeda kūdikiui išeiti iš gimdos, kai mama gimdo. Nors motinos bet kuriuo nėštumo metu patiria klaidingus susitraukimus, pastarąjį trimestrą jie dažniau įvyksta, o tai gali sukelti painiavą.

Kai kūdikis jau beveik išsivystęs, vienas iš nemalonių augančio pilvo sukeltų padarinių - nugaros ir dubens spaudimas. Jis gali sukelti nuolat besikartojančius dieglius nugaros apačioje ir kojose. Jeigu tai patiriate, pailsėkite, pakeiskite padėtį, atsigulkite į šiltą (tik ne karštą) vonią arba prie skaudamų vietų pridėkite ledo.

Jeigu jaučiate, kad jūsų gimdos raumenys kartkartėmis susitraukia, o vėliau atsipalaiduoja, per daug nesirūpinkite. Tai tikriausiai Braxton Hicks sąrėmiai. Tai normalūs, dažniausiai neskausmingi (panašūs į patiriamus per mėnesines) susitraukimai arba maudimai. Jie kartojasi nereguliariais intervalais. Taip jūsų kūnas ruošiasi tikriems sąrėmiams ir prieš sunkų gimdymą stiprinama gimda.

Jei skausmas užsitęsia ir kelia nerimą, būtinai kreipkitės į gydytoją.

Artėjant gimdymo datai, jūsų kūnas iš tiesų ruošiasi. Makšties išskyrų ir gleivių tikriausiai pagausėjo. Taip pat jūs galite dažniau jausti sąrėmius. Netikrais vadinami sąrėmiai yra gimdos susitraukimai. Gimda kartkartėmis susitraukia ir atsipalaiduoja, ir tai gali tęstis per visą nėštumą, tik vėliau šie sąrėmiai tampa labiau pastebimi. Jie būna nereguliarūs, gali trukti keletą valandų, tačiau visuomet baigiasi.

Ankstyvojo gimdymo metu pastebimi susitraukimai, o nėščia moteris gali patirti stangrumą, kuris išlieka 30-90 sekundžių. Šie susitraukimai yra suplanuoti ir paskirstyti reguliariais intervalais. Intervalas tarp susitraukimų gali sutrumpėti, kai mama artėja prie aktyvaus gimdymo. Aktyvaus gimdymo metu susitraukimai būna stipresni, sutrumpėja intervalas tarp susitraukimų. Aktyvūs gimdymo susitraukimai paprastai trunka nuo 45 iki 60 sekundžių su trijų iki penkių minučių pertrauka.

Kiaušialąstės bręsta ir pilnai vystosi kiaušidėse iki ovuliacijos. Kiaušialąstė patenka į kiaušintakį, kuriuo keliauja į gimdą. Šis procesas yra valdomas hormonų. Hipofizė yra svarbi endokrininė liauka, esanti galvos smegenyse. Čia yra gaminama dauguma lytinius hormonus reguliuojančių tropinių hormonų. Tropiniai hormonai yra transportuojami krauju į organus, kuriuos atitinkamai veikia.

Pirmą kartą gimdančių moterų atsivėrimo procesas skiriasi nuo pakartotinai gimdančiųjų.

Tai yra trečiasis gimdymo laikotarpis, kuris prasideda užgimus vaisiui ir baigiasi placentos pašalinimu. Paprastai vaisiui pasišalinus, gimdoje lieka tik placenta ir dangalai, todėl gimda sumažėja ir pasidaro rutulio formos. Sąrėmiai trumpam išnyksta, bet paskui vėl prasideda. Jų dėka placenta atšoka, o susitraukinėjantys pilvo raumenys padeda ją išstumti iš gimdymo takų.

Priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas, defluxio, seu effluvium liquoris amniotici praeterminalis, - vaisiaus vandenų pūslės plyšimas neprasidėjus gimdymo veiklai. Šios patologijos dažnis - 7-12 proc. Vaisiaus vandenys nuteka, kai susilpnėja vaisiaus vandenų pūslės dangalų tvirtumas. Didėjant nėštumui, dangalai tempiasi, jų ląstelės plokštėja. Apžiūrint makšties skėtikliais, matoma, kad vaisiaus vandenys teka pro gimdos kaklelio kanalą. Esti teigiamas kristalizacijos testas, užpakalinio makšties skliauto turinio pH būna 7,0-7,25 (teigiamas nitrazino testas). Paimama medžiagos makšties tepinėliui ir makšties išskyrų bakteriologiniam pasėliui, infekcijai ir jos sukėlėjui nustatyti. Tiriant ultragarsu, nustatomas sumažėjęs vaisiaus vandenų kiekis. Ilgėjant bevandeniam laikotarpiui, didėja intrauterinės infekcijos rizika, todėl būtina stebėti nėščiosios būklę: temperatūrą, pulsą 2-4 kartus per dieną, leukogramą, CRB - kasdien, įtarus šlapimo takų infekciją - atlikti šlapimo tyrimą, pasėlį. Stebimas makšties išskyrų pobūdis, gimdos aktyvumas. Kai vaisius išnešiotas, nutekėjus vaisiaus vandenims, gimdymo veikla per 24 val. Prasideda 80-90 proc. moterų, o kai neišnešiotas - 50 proc. Ilgėjant bevandeniam laikotarpiui, didėja intrauterinės infekcijos rizika, gali iškristi virkštelė ar smulkiosios vaisiaus dalys, galima placentos atšoka, vaisiaus plaučių hipoplazija.

Priešlaikinis gimdymas, partus praematurus, - gimdymas nuo 22-osios nėštumo savaitės iki 37-osios nėštumo savaitės pabaigos (36 savaitės + 6 dienos, 259 nėštumo dienos). Naujagimio svoris - 500 g ir daugiau. Priešlaikinio gimdymo dažnis - 6-8 proc. Nėščioji skundžiasi pilvo apatinės dalies ir strėnų maudimu, padažnėjusiais gimdos susitraukimais, kraujingomis makšties išskyromis. Skiriama latentinė ir aktyvioji priešlaikinio gimdymo fazės. Aktyviajai fazei, partus praematurus incipiens, būdingi 3 ir daugiau reguliarūs gimdos susitraukimai per 30 minučių, skatinantys trumpėti (80 proc.) ir (ar) plėstis gimdos kaklelį (3 cm). Kai vaisiaus dangalai neplyšę, tiriama pro makštį, įvertinama gimdos kaklelio būklė paga. Kai vaisiaus vandenys nutekėję, pro makštį tiriama tik tada, kai yra aktyvi gimdymo veikla. Vaisiaus būklė vertinama skaičiuojant vaisiaus judesius, širdies veiklą klausant akušeriniu stetoskopu, užrašant netiesioginę vaisiaus kardiotokogramą, atliekant ultragarsinį vaisiaus tyrimą. Ultragarsu galima įvertinti ir gimdos kaklelio ilgį, vidinių žiomenų atsidarymą. Įvertinus nėščiosios ir vaisiaus būklę bei nesant kontraindikacijų tęsti nėštumą, skiriama lovos režimas, raminamųjų, gimdos susitraukimai slopinami tokolitikais, brandinami vaisiaus plaučiai.

Visos mamos, ypač pirmą kartą gimdančios, jaučia nerimą, kai artėja gimdymo data. Kūnas reguliariai susitraukdamas siunčia signalus, kad netrukus artėja gimdymas. Susitraukimai reiškia gimdos raumenų susitraukimą ir atpalaidavimą, kuris padeda kūdikiui išeiti iš gimdos, kai mama gimdo. Gimdos kaklelis, kuris yra gimdos anga, suminkštėja ir išsiplečia. Susitraukimai jaučiasi kaip spaudimas pilvui, kuris trunka nuo kelių sekundžių iki minučių. Moterys patiria įvairaus intensyvumo susitraukimus. Beveik visos nėščios moterys patiria susitraukimus įvairiais nėštumo etapais ir mano, kad jos gimdo, tačiau tai taip pat gali būti klaidingas pavojaus signalas.

Nors motinos bet kuriuo nėštumo metu patiria klaidingus susitraukimus, pastarąjį trimestrą jie dažniau įvyksta, o tai gali sukelti painiavą. Tikri susitraukimai vyksta reguliariais intervalais, laikui bėgant tampa dažnesni ir sunkesni. Iš pradžių susitraukimai gali pasireikšti kas dešimt minučių, vėliau intervalas sumažėja iki penkių minučių ir pan. Nėra konkretaus Braxton Hicks susitraukimo modelio ir jis lieka nenuspėjamas. Kitas ženklas, kurį reikia stebėti, yra nekintantis netikrų susitraukimų stiprumas. Braxton Hicks susitraukimai paprastai paveikia vieną motinos pilvo dalį. Jie gali išnykti, jei atsistoja, juda, keičia padėtį arba atsigula ir atsipalaiduoja. Motina gali stebėti susitraukimų pobūdį, juos užrašyti ir keisti padėtį, kad įsitikintų, ar tai tikra, ar netikra. Geriau kreipkitės į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją jei mama stipriai jaučia, kad sąrėmiai tikri.

Kokie veiksniai gali sukelti gimdos susitraukimus?

Nėštumo metu gimdos susitraukimai gali būti sukelti įvairių veiksnių:

Fizinis krūvis ir nuovargis: Per didelis fizinis aktyvumas, ilgas stovėjimas ar sėdėjimas, sunkumų kilnojimas gali provokuoti gimdos susitraukimus.
Dehidratacija: Nepakankamas skysčių vartojimas gali sukelti gimdos susitraukimus.
Stresas ir emocinė įtampa: Ilgalaikis stresas, nerimas ar stiprios emocijos gali paveikti gimdos tonusą.
Pilvo ertmės spaudimas: Kai didėja spaudimas pilvo ertmėje, pavyzdžiui, dėl lankstymosi ar netinkamos laikysenos, tai gali stumti gimdą žemyn ir sukelti susitraukimus.
Hormoniniai pokyčiai: Nėštumo metu vykstantys hormoniniai pokyčiai natūraliai skatina gimdą ruoštis gimdymui.
Daugiavaisis nėštumas: Kai laukiamasi dvynių ar daugiau vaikų, gimda yra labiau tempiama, todėl susitraukimai gali prasidėti anksčiau ir būti dažnesni.

Vienas iš atvejų, kai gimdos susitraukimai gali būti intensyvesni, yra dvynių nėštumas, kai gimdos dydis gali viršyti 20 nėštumo savaičių dydį. Tokiu atveju susitraukimai, nors ir diskomfortą keliantys, dažniausiai išlieka fiziologiniai.

Nėštumo metu organizmas patiria daug pokyčių, tarp kurių ir virškinimo sistemos sutrikimai. Pykinimas ir vėmimas yra dažni, ypač pirmąjį trimestrą, ir dažniausiai nereikalauja specialaus gydymo. Tačiau jei šie simptomai tęsiasi ilgiau, gali prireikti medikamentinio gydymo. Gastroezofaginio refliukso liga (GERL) taip pat dažna, pasireiškianti rėmeniu ir rūgštiniu refliuksu. Šiuo atveju rekomenduojama keisti mitybos įpročius ir vengti refliuksą skatinančių maisto produktų. Pilvo pūtimas ir vidurių užkietėjimas siejami su hormoniniais pokyčiais, lėtinančiais žarnyno motoriką. Svarbu vartoti pakankamai skaidulinių medžiagų ir skysčių. Viduriavimas, dažniausiai sukeltas infekcijų, reikalauja skysčių ir elektrolitų balanso atstatymo.

Tulžies pūslės akmenligė nėštumo metu gali pasireikšti dėl hormoninių pokyčių, sulėtinančių tulžies pūslės motoriką. Diagnozuoti šią būklę gali būti sunkiau dėl nėštumo sukeltų anatominių pokyčių.

Kaip atpažinti tikrus gimdymo sąrėmius?

Svarbu mokėti atskirti fiziologinius Braxton Hicks susitraukimus nuo tikrų gimdymo sąrėmių. Pagrindiniai skirtumai:

Reguliarumas: Tikri sąrėmiai yra reguliarūs, kartojasi kas tam tikrą intervalą, kuris laikui bėgant trumpėja. Braxton Hicks susitraukimai yra nereguliarūs.
Intensyvumas: Tikri sąrėmiai stiprėja, tampa ilgesni ir skausmingesni. Braxton Hicks susitraukimai paprastai išlieka panašaus intensyvumo.
Poveikis gimdos kakleliui: Tikri sąrėmiai sukelia gimdos kaklelio atsidarymą ir trumpėjimą. Braxton Hicks susitraukimai neturi įtakos gimdos kakleliui.
Poveikis judėjimui: Tikri sąrėmiai nesiliauja judant ar keičiant padėtį. Braxton Hicks susitraukimai dažnai sumažėja ar išnyksta, kai moteris pakeičia padėtį, pailsi ar atsigula.

Jei abejojate, ar tai tikri sąrėmiai, geriausia kreiptis į gydytoją.

Ką daryti, kai jaučiate gimdos susitraukimus?

Jei jaučiate gimdos susitraukimus, svarbu atlikti kelis veiksmus:

Pakeiskite padėtį: Pabandykite atsistoti, pavaikščioti arba atsigulti ant kairiojo šono.
Atlikite kvėpavimo pratimus: Gilus, ramiai kvėpavimas gali padėti atsipalaiduoti ir sumažinti diskomfortą.
Gerkite vandenį: Įsitikinkite, kad geriate pakankamai skysčių.
Pailsėkite: Jei įmanoma, trumpam nutraukite veiklą ir pailsėkite.
Stebėkite susitraukimus: Užsirašykite, kada prasideda susitraukimai, kiek jie trunka ir koks jų intensyvumas. Tai padės nustatyti, ar tai tikri gimdymo sąrėmiai.

Ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į kūno siunčiamus signalus. Jei jaučiate stiprų diskomfortą, skausmą, ar susitraukimai tampa reguliarūs ir stiprėja, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Mokymasis kontroliuoti slėgį per taisyklingą kvėpavimą, koordinuotą pilvo ir dubens dugno aktyvaciją kasdieniuose judesiuose ir sporte, taip pat vidinio raumenyno stiprinimas, gali padėti išvengti ar sumažinti gimdos spazmus.

Tuo metu, kai jau sutraukia, svarbu nutraukti bet kokį intensyvų judesį ir pakeisti judesius į buvimą keturiomis, arba atsigulti ant kairio šono pailsėti.

Jei jaučiate, kad pilvas lieka įtemptas visą laiką, tai jau yra rimtas signalas, reikalaujantis nedelsiant kreiptis į medikus. Kiti atvejai, kai gimdos susitraukimai pasireiškia 10-15 kartų per dieną, yra laikomi norma, ypač jei gimdos kaklelis netrumpėja, neatsiveria ir neišbėga kamštis ar vandenys.

Jei kartojasi dažniau, galbūt esate tiesiog jautresnės. Svarbu nesijaudinti per daug, ypač jei gydytojas ramiai paaiškina, kad tai nėra grėsmė.

Jei gimdos kaklelis netrumpėja, neatsiveria ar neišeidinėja kamštis, neteka vandenukai, tuomet pilvo sutraukimai yra diskomfortas jums ir mažyliui, bet ne grėsmė. Jeigu pilvas liktų įtemptas visą laiką- čia jau reikalinga kreiptis į medikus, bet visa kita- 10-15 kartų per dieną yra norma.

Jei nustatoma, kad gimdos kaklelis netrumpėja, likdavo tik standartiniai vizitai. Svarbu, kad ir jus dabar pastebėtų, o ne taip iš karto gąsdintų.

Taip pat, kasdien patariama išgerti po 300 mg magnio, o jei labai sutankėja susitraukimai - valerijono tinktūros.

Nemedikamentiniai skausmo valdymo metodai, tokie kaip karštas dušas, sėdėjimas vonioje su karštu vandeniu ar judėjimas, gali sumažinti skausmą. Švelni joga, masažas, priešslėgis ar meditacija taip pat gali padėti.

Sunku atskirti, ar gimda iš tikrųjų gimdo, ar repetuoja gimdymą susitraukimų metu. Pageidautina nustatyti susitraukimų laiką ir atkreipti dėmesį į visus papildomus simptomus.

Dabar laikas susidaryti ir gimdymo planą. Nesvarbu, kaip ruošiatės gimdyti, planas - labai geras sumanymas. Esant nekomplikuotam nėštumui, nuo 28-ių iki 36-ių savaičių lankytis pas gydytojus turėtumėte kas dvi savaites ir kas savaitę nuo 36-ių savaičių iki gimdymo. Taip pat bus matuojamas jūsų kraujo spaudimas, tiriamas šias, kad būtų patikrintas cukraus, proteinų kiekis ir infekcijos tikimybė. Artėjant gimdymo datai, bus nustatyta ir vaikelio padėtis gimdoje. Jeigu jis įsitaisęs sėdmenine pirmeiga, jums bus paskirta akušerio konsultacija. Jeigu vaikelis pasiliks sėdmeninėje padėtyje po 35-ių savaičių, mažai tikėtina, kad jis pats apsivers, todėl jūs turėsite aptarti, kokiam gimdymo būdui teiksite pirmenybę - gali tekti rinktis ir cezario pjūvį. Vienas iš būdų gali būti bandymas vaikelį apversti, kad jis galėtų išeiti galva žemyn. Ši procedūra vadinama išoriniu vaisiaus apgręžimu (IVA) ir kai kuriose ligoninėse sparčiai populiarėja.

Būkite gera sau ir stenkitės atsipalaiduoti. Jei nėštumas užsitęsė per ilgai, jūsų akušerė gali pasiūlyti jums skatinti gimdymą. Kai kurios moterys pasiūlymą priima, kitos stengiasi to išvengti. Savo norus suformuluokite aiškiai - gerai padarysite, jei juos įtrauksite į gimdymo planą. Jeigu jūsų kūdikis negims iki 40-os nėštumo savaitės, tai bus pranešta jūsų akušeriui ir jis nustatys gimdymo skatinimo datą - suėjus 42-iems nėštumo savaitėms. Natūralus būdas gimdymui paskatinti - seksas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors dauguma gimdos susitraukimų nėštumo metu yra normalūs, svarbu žinoti, kada reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją:

Jei susitraukimai yra reguliarūs, stiprėja ir kartojasi kas 5-10 minučių.
Jei jaučiate stiprų skausmą, kraujavimą iš makšties, ar pastebite skysčių nutekėjimą.
Jei jaučiate nuolatinį spaudimą dubens srityje.
Jei turite daugiau nei 4 susitraukimus per valandą po 20-os nėštumo savaitės.
Jei jaučiate vaisiaus judesių sumažėjimą.

Ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius neįprastus ar nerimą keliančius simptomus ir nedelsiant konsultuotis su gydytoju.

Gimdymo patologijos - tai gimdymo metu galinčios įvykti komplikacijos. Kai kurios gimdymo patologijos yra dažnesnės, kai kurios retesnės.

Tai laikotarpis, prasidedantis pirmaisiais reguliariais sąrėmiais ir pasibaigiantis visišku gimdos kaklelio atsivėrimu. Šiuo laikotarpiu gimdos kaklelis lyginasi, o jo vidiniai bei išoriniai žiomenys atsidaro tiek, kad vaisius galėtų praslinkti. Svarbiausias vaidmuo šiame etape atitenka sąrėmiams. Jų metu susitraukinėja gimdos sienelės lygieji raumenys, kurie nepriklauso nuo moters valios. Susitraukimai sukelia skausmą. Gimdos raumenims susitraukinėjant, spaudimas pereina į vaisiaus vandenų pūslę, kuri įsitempia ir spraudžiasi į gimdos kaklelio vidinius žiomenis, tokiu būdu juos plėsdama. Vaisiaus vandenų pūslė, spausdamasi į gimdos kaklelį, dirgina jos nervų galūnėles taip stiprindama sąrėmius.

Tai laiko tarpas nuo visiško gimdos kaklelio atsidarymo iki vaisiaus užgimimo. Pirmą kartą gimdančioms jis trunka 2-4 valandas, pakartotinai gimdančioms - iki 2 valandų. Plyšus vaisiaus vandenų pūslei ir nutekėjus priekiniams vandenims, galvutė dar labiau prisispaudžia prie gimdos sienelių ir jas dirgina. Pradžioje, nutekėjus vandenims, sąrėmiai 10-15 minučių nutrūksta, kol gimdos raumenys prisitaiko prie sumažėjusio gimdos tūrio. Šiuo momentu prie gimdymo eigos prisideda ir susitraukinėjantys pilvo preso raumenys, didinantys sąrėmių jėgą. Refleksiškai susitraukinėjantys raumenys sukelia norą stangintis.

Gimdymo eigos vertinimui naudojamos įvairios priemonės. Svarbu registruoti vaisiaus širdies susitraukimų dažnį ir gimdos susitraukimų periodiškumą, dažnį, trukmę ir jėgą. Be to, būtina stebėti gimdos formą ir konsistenciją sąrėmių metu ir tarp jų, kontrakcinio žiedo būklę. Svarbu patikslinti vaisiaus padėtį, poziciją, pirmeigės dalies santykį su kauliniu dubeniu (Leopoldo griebsenos). Gimdymo eigai vertinti nepakanka vien išorinio tyrimo duomenų. Makštinis tyrimas atliekamas esant indikacijų, tačiau visada: atvykus pacientei į gimdyklą, nutekėjus vaisiaus vandenims, visiškai atsidarius gimdos kakleliui. Makštinio tyrimo metu šlapimo pūslė turėtų būti tuščia (leisti gimdyvei pasišlapinti ar šlapimą nuleisti kateteriu).

Atsidarymo laikotarpiu (dažniausiai aktyvios fazės metu) taikomos skausmą malšinančios ir atpalaiduojančios priemonės (taisyklingas kvėpavimas, vonia, muzika, aromoterapija, masažas, akupunktūra - jei gimdyvė pageidauja ir yra sąlygos), skausmą malšinantys vaistai ir epidurinė nejautra. Jei nustatoma kardiotokogramos pokyčių, turi būti atliekami tam tikri veiksmai: reikia pakeisti gimdyvės padėtį, tiekti deguonį pro kaukę, atlikti makštinį tyrimą, didinti intraveninių skysčių kiekį, mažinti ar nutraukti oksitocino infuziją. Pradėti intrauterinę vaisiaus reanimaciją - gali būti vartojama tokolitikų (Partusisten, Gynipral į veną). Pradėti taikyti vidinę kardiotokogramą, imti kraujo iš pirmaujančios vaisiaus dalies ir tirti jo pH, pradėti taikyti pulsoksimetriją, rengtis skubiai užbaigti gimdymą (cezario pjūvio operacija).

Gimdymo padėtį (ant nugaros, šono ir kt.) rekomenduojama pasirinkti pačiai gimdyvei. Šiuo laikotarpiu rekomenduojama nepertraukiamai registruoti kardiotokogramą (kartu registruojamos vaisiaus širdies susitraukimų ir sąrėmių kreivės). Makštinis tyrimas atliekamas esant indikacijų - kai reikia įvertinti galvutės slinkimo dinamiką, prasidėjus ūminei hipoksijai, pasirodžius kraujingų išskyrų ir kt. Jei ištinka ūminė vaisiaus hipoksija, rengiamasi užbaigti gimdymą pagal akušerinę situaciją (vakuuminė ekstrakcija, replės, cezario pjūvio operacija).

Rankinę gimdymo pagalbą gimstant naujagimio galvutei suteikia akušerė (jei gimdymas normalus, pirmeiga galvinė). Išvarymo laikotarpio pabaigoje moters lyties organai, tarpvietė, vidiniai šlaunų paviršiai nuplaunami.

Akušerė, prižiūrinti gimdyvę, apsirengia švariu chalatu (kepuraitė, kaukė nebūtinai), nusiplauna rankas ir užsimauna sterilias gumines pirštines. Užgimus vaisiaus galvai, akušerė, stovėdama iš šono prie gimdyvės kojų, pradeda teikti pagalbą rankomis: palaiko galvos palinkimą - kol nesusiformuoja atramos taškas, neleidžia jai prieš laiką atsilošti, pauzėje tarp sąrėmių plečia vulvos žiedą, prilaiko stangų metu tarpvietę, reguliuoja stangas veržiantis galvai. Jei, užgimus galvai, stebimi žali vaisiaus vandenys, būtina atsiurbti gleives iš naujagimio burnos ir nosies (mekonijaus aspiracijos sindromo profilaktikai). Kitos stangos metu išorėje pasisuka galva, o viduje - pečiai. Galva suimama abiem rankomis ir lengvai palenkiama, kol po sąvarža pasirodo priekinio peties viršutinis trečdalis. Susidarius atramos taškui, galva truputį pakeliama į priekį, kad gimtų užpakalinis petys, atsargiai „nusmaukiama“ tarpvietė. Gimus pečių juostai, iš nugaros pusės smiliais užkabinama už pažastų ir, keliant į priekį, padedama užgimti kūnui.

Virkštelė perkerpama per pirmąją minutę (kai motinos Rh(-), virkštelė perspaudžiama tuoj pat po gimimo). Naujagimis pridedamas motinai prie krūties kuo greičiau po gimimo. Labai svarbu neperšaldyti gimusio naujagimio, todėl gimdykloje turėtų būti šilta (26-28°C), iš anksto turėtų būti pašildytas ir vystymo stalas, kur atliekamas pirmasis naujagimio tualetas (virkštelės tvarkymas, gonoblenorėjos profilaktika, svėrimas, ūgio matavimas, neonatologo apžiūra ir kt.).

Placentinis laikotarpis prasideda nuo vaisiaus užgimimo ir trunka iki placentos gimimo. Paprastai jis trunka iki 15 min. (95 proc. visų gimdymų). Pirmakartėms gali trukti iki 1 val., kartotinai gimdančioms - iki 30 min. Placentinis laikotarpis pavojingas dėl galimo kraujavimo iš gimdos, taip vadinamo pogimdyminio kraujavimo galimybės. Dažniausios pogimdyminio kraujavimo priežastys yra gimdos atonija (iki 50 proc. atvejų), placentos likučiai gimdoje po gimdymo, gimdos takų plyšimai, kraujo krešėjimo sutrikimai ir kt. Literatūros duomenimis, gimdos atonijos priežasties numatyti neįmanoma iki 30 proc. atvejų.

Aktyvi placentinio laikotarpio priežiūra prasideda gimstant vaisiaus pečių lankui, t. y., užgimus priekiniam vaisiaus petukui į gimdyvės veną (arba nesant lašinės sistemos, į raumenis) suleidžiama 5-10 VV oksitocino (leidžiant neskiestą, gali sukelti ryškią hipotenziją). Užgimus vaisiui, taikomas ankstyvas virkštelės perkirpimas (1-2 min.) ir ranka kontroliuojamas virkštelės traukimas, paprašant gimdyvę pasistanginti. Užgimus placentai, rekomenduojamas gimdos masažas per pilvo sieną.

Normalus gimdymas - kai pirmeiga pakaušio, vaizdas priekinis, pozicija pirmoji. Skiriami gimdymo biomechanizmo momentai: galvos nusileidimas, galvos palinkimas, vidinis galvos pasisukimas, galvos atsilošimas, išorinis galvos pasisukimas, vaisiaus kūno gimimas.

Gimdymo varomosios jėgos yra sąrėmiai ir stangos. Sąrėmiai - tai reguliarūs, periodiškai pasikartojantys raumenų susitraukimai, kurie skausmingi, nevalingi ir jų gimdyvė reguliuoti negali. Stangos - tai refleksiniai skersaruožių pilvo raumenų, diafragmos susitraukimai.

Normalus fiziologinis gimdymas paprastai prasideda 280-ąją dieną (40-ąją nėštumo savaitę). Artėjančio gimdymo požymiai: gimdos dugnas šiek tiek nusileidžia žemyn, prasideda parengiamieji sąrėmiai, pakinta gimdos kaklelio konsistencija, sustiprėja gimdos kaklelio liaukų sekrecija.

Gimdos susitraukimai nėštumo metu

Gimdos susitraukimai nėštumo metu gali būti sukelti įvairių veiksnių, tokių kaip fizinis krūvis, nuovargis, dehidratacija, stresas ar hormoniniai pokyčiai. Svarbu mokėti atskirti fiziologinius Braxton Hicks susitraukimus nuo tikrų gimdymo sąrėmių pagal jų reguliarumą, intensyvumą ir poveikį gimdos kakleliui.

Ką daryti jaučiant susitraukimus

Jaučiant gimdos susitraukimus, rekomenduojama pakeisti padėtį, atlikti kvėpavimo pratimus, gerti vandenį ir pailsėti. Jei susitraukimai tampa reguliarūs, stiprėja ar jaučiate kitus nerimą keliančius simptomus, nedelsiant kreipkitės į gydytoją.

Priešlaikinis gimdymas ir jo rizikos veiksniai

Priešlaikinis gimdymas yra gimdymas iki 37-os nėštumo savaitės. Jo rizikos veiksnius sudaro motinos ligos, nėštumo patologija, vaisiaus patologija bei socialiniai ir biologiniai veiksniai. Nėštumo tęsimui esant kontraindikacijų, gimdos susitraukimai slopinami tokolitikais ir brandinami vaisiaus plaučiai.

Vaisiaus hipoksija

Vaisiaus hipoksija - deguonies stoka vaisiaus audiniuose, galinti lemti perinatalinę mirtį ar naujagimių mirtingumą. Ją gali sukelti motinos, vaisiaus ar placentos patologija.