Kūdikis - ne lėlytė, o gyvas žmogutis, kuris juda, kruta, muistosi ir nežinia kuriuo laiku gali apsiversti, išsprūsti iš glėbio ir nukristi ant žemės. Būtų puiku, jei nuojauta niekada neapgautų. „Kiekvienas kūdikio vystymosi etapas - su savais pavojais ir netikėtumais. Žinojimas, kad negalima mažylio palikti vieno ant vystymo stalo, besivartančio lovoje ar šliaužiojančio kambaryje, supratimas, kas gali nutikti, kaip sukurti saugią aplinką, gali apsaugoti nuo nelaimės. Tėvai turi būti budrūs, o kūdikis - saugus. Reikėtų ne tik žinoti apie galimus pavojus, bet ir jausti savo vaiką ir galbūt net nuspėti jo galimus veiksmus, tačiau tai būna nelengva, ypač kai rūpi ne tik vaikučio priežiūra, bet ir įvairūs buities darbai. Kartais netikėtoje situacijoje mamos budrumas sumažėja, ir ji kūdikį palieka ten, kur jam gali būti nesaugu. Jau geriau jį palikti ant grindų patiesus antklodėlę nei ant lovos, kai staiga pradeda svilti, bėgti puodas ar kažkas skambina į duris. Paliktas ant grindų bent jau niekur nenukris“, -sako gydytoja J. Kūdikiai dažniausiai pradeda vartytis 3-4 gyvenimo mėnesį, tačiau nutinka, kad jie nukrenta dar nesulaukę tokio amžiaus, nes išsprūsta tėveliams iš rankų arba, mamai nusisukus paimti sauskelnių, bumbteli nuo skalbimo mašinos, kur buvo pervystomi. Žinoma, visiems visko gali pasitaikyti. Mama ar tėtis kartais pargriūva su vaiku ant rankų (užkliūva, susipina kojos ar pan.) ir nepasiseka išvengti nelaimės, tačiau kai kurie tėvai patys linkę rizikuoti: norėdami, kad kūdikis augtų sportiškas ir stiprus, su juo atlieka įvairius akrobatinius pratimus, ir ne visuomet saugius. Tėvai nepagalvoja, ar jų kūdikis nori būti visaip vartomas ir mėtomas. „Vaikas turi būti mankštinamas, tačiau be rizikos patirti traumą. Tokios traumos yra beprasmės, jų tikrai galima išvengti. Būna, kad atveža nuo lovos nukritusį naujagimį, nors jis tikrai dar nemoka vartytis“, - pasakoja vaikų neurologė J.
Didžioji dalis galvos traumų nepažeidžia smegenų arba jas pažeidžia nesunkiai. Stiprių traumų pasitaiko rečiau, tačiau net ir lengvas galvos sumušimas nepageidautinas - nekaltas nukritimas nuo lovos gali baigtis kraujosruvomis smegenyse ir rimtomis pasekmėmis sveikatai. Kūdikių galvos smegenys gali būti greičiau sužalotos dar ir dėlto, kad kaulinis kaukolės audinys dar nevisavertis, nesukaulėjęs. O jei yra rachito požymių, net ir nedidelė trauma gali tapti lemtinga. Tėveliai turi būti labai akyli ir rūpintis, kad kūdikio ir mažo vaiko aplinka būtų saugi, tinkamai naudoti jo priežiūrą palengvinančią techniką.
Buitiniai pavojai ir saugos priemonės
Vaikštynės. Lovytė.
Kai lovytės dugnas nuleistas žemai, vaikučiui nieko nenutinka, net jei iškrenta. Todėl, kai kūdikis pradeda sėdėti ir yra jau gana stiprus atsistoti, lovytės dugną būtinai nuleiskite žemiau. Dviaukštė lova irgi kelia galvos traumos riziką.
Nešiojamasis lopšys.
Jis tikrai praverčia, kai su kūdikiu reikia vykti į polikliniką, parduotuvę ar pan. Užkeli ant vežimėlio ratų ir keliauji. Tačiau netaisyklingai prisegtas kūdikis gali išslysti ir iškristi. Tokių nutikimų pasitaiko retai, bet kartais jie būna labai skaudūs.
Vežimėlis.
Neleiskite mažyliui vežimėlyje klūpoti ar stovėti, nes jis gali persisverti per atbrailą ir iškristi.
Pirkinių vežimėlis.
Šį vežimėlį geriausia būtų naudoti tik pagal paskirtį. Tačiau kiekvienas yra matęs, kaip parduotuvėje tėveliai kartu su prekėmis jame vežioja ir savo mažylį. Jis džiaugiasi pirkiniais, tėvai dairosi ir nemato, ką tuo metu daro mažylis.
Maitinimo kėdutė.
Nepamirškite mažylio prisegti. Vaikas auga, pavojai - taip pat, tad tėvams nėra kada atsikvėpti. Rizika mažyliui susižaloti ypač padidėja, kai vaikas sulaukia metukų, pradeda darytis savarankiškesnis ir smalsesnis. Lankantis darželį vaikutis pavojų irgi neišvengia. Atėjus pavasariui, triratuku ar dviratuku išrieda į kiemus ir gatves, rizikuoja nuvažiuoti nuo šaligatvio atbrailos ir pan.
Sukrėsto vaiko sindromas: pavojai ir pasekmės
„Patarčiau kiekvienam kartą prieš einant į lauką pakalbėti su vaiku, kaip saugiai važinėtis, kad vairą suktų ten, kur nėra mašinų. Galvytę susitrenkusį kūdikį patartina parodyti gydytojui. Tik nereikia manyti, kad gydytojo reikia tuoj pat ir kiekvienam bumbtelėjusiam. Jei nukritęs vaikutis patyrė lengvą galvos traumą, pirmiausia stenkitės jį nuraminti, paguosti ir paguldyti. Matote, kad tuoj iššoks gumbas, atsiras mėlynė? Uždėkite šaltą kompresą. Jei nurimęs mažylis toliau kaip niekur nieko žaidžia, juda, o sugebantis kalbėti niekuo nesiskundžia, jis turbūt patyrė tik lengvą traumą. Juk smegenis saugo kaukolės dėžutė, o skysčiai, supantys smegenis, leidžia joms amortizuotis, todėl kristi iš nedidelio aukščio nėra labai pavojinga. Pastaba. Jei vaikas nestipriai susižalojo, ir norite pasitarti su gydytoju, tačiau poliklinika nedirba, važiuokite į ligoninės priėmimo skyrių. Ar į smegenis tikrai prikraujavo, pirmomis valandomis gydytojai negali pasakyti, nes požymiai kartais išryškėja po pusės ar net visos paros. Jei kūdikiui dar neužsivėręs momenėlis, dėl galimos kraujosruvos smegenyse tenka atlikti echoskopinį tyrimą, tačiau nedidelės kraujosruvos pro momenėlį echoskopu galima ir nepamatyti. Tokiais atvejai sprendžiama, ar nereikia atlikti galvos kompiuterinės tomografijos tyrimo. Jei vaikutis mažas ir ramiai pagulėti negalės, jį gali reikėti trumpam primigdyti (skirti trumpą bendrąją nejautrą). Tam reikia mažylį guldyti į ligoninę. Magnetinio rezonanso tyrimas skubos tvarka po galvos traumos neatliekamas, nes galvos traumos diagnostikai nebūtinas. Vaikui, nestipriai susitrenkusiam galvytę, dažniausiai nereikia jokio specifinio gydymo. Tėvai patys gali namie mažylį prižiūrėti ir stebėti, ar neatsiranda galvos smegenų traumos požymių. Todėl, jei vaikutis nevemia, geria skysčius ir jam stipriai neskauda galvytės, iš ligoninės priimamojo yra išleidžiamas namo. Jei po traumos skauda galvą, vaikas daug vemia arba yra kitokių požymių, jis turi būti stebimas ir gydomas ligoninėje, kol savijauta pagerės. Tėveliai dažniausiai nerimauja, ar galvos trauma atsilieps vaiko raidai ir sveikatai. Anot neurologės, jei vaikutis tik šiek tiek užsigavo galvytę ir nepatyrė galvos smegenų sutrenkimo, nebuvo praradęs sąmonės, žymesnių pasekmių jo sveikatai neturėtų būti. O žaizdelė galvoje neturėtų labai baiminti. Juk nė vienas vaikas neužaugo be gumbo.
Prieš porą metų Klaipėdoje mirė dviejų mėnesių berniukas. Medikai nustatė, kad mirties priežastis - sukrėsto vaiko sindromas. Kūdikiai labai jautrūs - purtymas labai pavojingas ne tik jų sveikatai, bet ir gyvybei. ,,Mamos žurnalas”, 2005 m., Nr.2 Jau senovėje močiutės sakydavo, kad vaikui geriau užduoti, nei jį purtyti. Apie sukrėsto vaiko sindromą visi viena ausimi esame girdėję, žinome, kad vaikų negalima purtyti, nes tai pavojinga jų smegenims. Apie sukrėsto vaiko sindromą kalbamės su neurologe Jurgita Grikiniene ir vaikų chirurgu Vytautu Biliumi. Kas tai yra - sukrėsto vaiko sindromas? Neurologė. Sukrėsto vaiko sindromu vadinama trauma, kurią sukelia suaugusieji vaikui - dažniausia pirmųjų metų kūdikiui - paėmę jį užkrūtinės ties pažastimis ir stipriai pakratę. Stiprus kūdikio purtymas pirmyn atgal sukelia galvos smegenų pažeidimą, plonų, minkštų galvos kraujagyslių įtrūkimus, kraujo išsiliejimus. Trauma tuo stipresnė, kuo stipriau vaikutis supurtomas. Trauma būna sunkesnė, kai papurtytas vaikas staiga metamas į lovytę ar į kitą daiktą (dėl stiprios stabdymo jėgos veikimo). Chirurgas. Šį sindromą sudaro: subduralinė hematoma (kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu), smegenų sumušimas (pažeidimas - hematomos), kraujosruvos akių tinklainėje, aplink optinį nervą, kaulų lūžimai. Vaikai paprastai neturi išorinių galvos traumai būdingų požymių.
ŪMUS UŽDEGIMAS: fiziologija ir psichosomatika
Kas atsitinka vaiko galvytėje, jei jį stipriai supurtome?
Chirurgas. Sukrėsto vaiko sindromas išsivysto stipriai kratant vaiką (stipriai supant, krečiant rankomis, mušant). Stipriai kratant vaiką, galva atlieka „botaninį“ judesį. Pažeidimų atsiranda todėl, kad kūdikių galva santykinai didelė, o kaklo raumenys silpni, didelis skysčio kiekis smegenyse, platesnis povoratinklinis tarpas (voratinklinis smegenų dangalas). Botaninio judesio metu smegenys tiesiog sukrečiamos - sumušamos į vidinį kaukolės paviršių, o vėliau smegenys dar kartą sumušamos metant kūdikį į lovytę, tada ir plyšta kūdikių trapios smegenų kraujagyslės. Neurologė. Tokio purtymo metu gali išsilieti kraujas ir į akių tinklainę. Nuo purtymo gali lūžti ar išnirti kaklo ir ilgieji galūnių kaulai, kurie dar yra silpni, ploni, o raumenys per menki, kad apsaugotų. Gali būti pažeisti ir pilvo organai - jie plyšta ar kraujuoja. Pirmą kartą apie tokias traumas 1972 metais rašė G. Caffey, kai kūdikiams buvo nustatyti sunkūs trauminiai galvos smegenų pakenkimai, kraujo išsiliejimai į galvą ir į akis bei ilgųjų kaulų lūžiai, nesant išorinių galvos traumos požymių.
Kaip suprasti, kad vaikas yra supurtytas? Kokie požymiai išduoda, kad galima įtarti supurtyto vaiko sindromą?
Chirurgas. Kūdikiai į ligoninę atvežami jiems „pasikeitus“. Jie gali dusti, springti, vemti, atsisakyti valgyti. Būna traukulių, išpūstas momenėlis. Sunkaus sindromo atveju kūdikiai atvyksta be sąmonės, gali mirti. Vėliau vaikai atsilieka psichomotoriškai: vėliau pradeda sėdėti, kalbėti, gali prarasti klausą. Neurologė. Tokių traumų atvejais tėvai dažniausiai slepia vaiko negalavimo galimą priežastį, bijodami atskleisti savo ar kitų šeimos narių žiaurų ar kartais labai neatsargų elgesį su vaiku. Jie tikisi, kad gydytojas apžiūrės vaikutį ir be jų pagalbos nustatys negalavimo priežastį. Tėvai dažniausiai sako, kad sutrikimai atsirado vaikui ramiai gulint, žaidžiant ar valgant. Dėl to gydytojas įtaria ir tiria vaikutį dėl visai kitų ligų ir jų priežasčių, o išryškėjus sunkiems sutrikimams vaikui padėti gali būti jau neįmanoma - per vėlu. Blogiausia, kad po tokių traumų tėvai dažnai kreipiasi pavėluotai, kai vaiko būklė tampa itin sunki. Taip atsitinka todėl, kad galvos traumos pirmieji požymiai gali būti tokie patys, kaip ir sergant kita liga - tai mieguistumas ar, atvirkščiai, labai didelis neramumas, sunkiai nuraminamas verksmas, pasikeitęs vaiko elgesys - nenoras valgyti, žaisti, bendrauti, springimas, vėmimas, o kartais net ir viduriavimas ar temperatūros pakilimas. Sunkesniais atvejais išsivysto traukuliai, sąmonės netekimas, alpimas, gali sutrikti kalba, judesiai, o sunkiausiu atveju gali trikti kvėpavimas, širdies veikla ir vaikutis gali mirti.
Kaip gydytojai diagnozuoja šį sindromą?
Chirurgas. Apie šį sindromą reikia pagalvoti tada, kai nėra aiškios traumos priežastys, o pasireiškia galvos traumai būdingi neurologiniai simptomai. Labai svarbu tirti vaikų akis. Akies tinklainėje kraujosruvų pasitaiko iki 80 proc., po to gali susilpnėti rega, vaikutis gali ir visai apakti. Galvos smegenų kraujosruvas ir hematomas po smegenų dangalais patvirtinama kompiuterinė tomografija. Tiksliausiai diagnozuoti smegenų pažeidimą ir subdurinę hematomą galima atliekant magnetinio rezonanso tyrimą. Diagnozuoti kaulų lūžimams reikia atlikti viso vaiko rentgenogramą. Dažnai pasitaiko sulaužytų šonkaulių, spiralinės stuburo slankstelių ataugų, būna sulūžęs krūtinkaulis, mentės.
Apie šį sindromą tėvams reikia pasakyti neonatologijos skyriuje, prieš išvykstant į namus iš gimdymo namų, arba tai turi papasakoti pediatras per pirmąjį vizitą pas naujagimį. Kartais taip atsitikti gali ne iš blogos valios.
Ką turėtų žinoti tėvai, įtarę, kad jų vaikas supurtytas, sukrėstas?
Neurologė. Sukrėsto vaiko sindromas - viena iš fizinio smurto prieš vaikus pasekmių, kai dėl tėvų ar kitų aplinkinių nesusivaldymo, nekantrumo, suaugusių tarpusavio problemų ar alkoholizmo nukenčia vaikas. Bet iš tiesų - kartais tokia trauma gali įvykti ir dėl neatsargumo ar tiesiog nesupratimo, kas tinka kokio amžiaus vaikui, kai tėvai su kūdikiu bando „sportuoti“ ar netinkamai žaisti, juos mėtydami, purtydami, tampydami už rankų ar kojų, visiškai neįtardami, kad tai gali pakenkti jų atžalai. Vaiko lavinimas, ugdymas, grūdinimas turi atitikti jo amžių ir būti saugus, švelnus ir palaipsnis. Jei Jūsų vaikas patyrė aprašytą traumą, labai įdėmiai stebėkite vaiko būklę, o pastebėję menkiausią jo elgesio pasikeitimą kreipkitės į gydytojus, nedelsdami ir neslėpdami supurtymo galimybės, kadangi Jūsų delsimas ar priežasties slėpimas gali tapti net vaiko mirties priežastis. Gydytojas, žinodamas galvos traumos galimybę, galės skubiai atlikti reikalingus tyrimus ir suteikti tinkamą pagalbą arba Jus nuraminti, jei Jūsų įtarimai nepasitvirtintų. Nebūkite abejingi, jei matote ar įtariate smurtą prieš vaiką savo kaimynystėje - galbūt Jūs esate vieninteliai, galintys padėti šalia gyvenančiam ir savų tėvų ar globėjų smurtą patiriančiam vaikui.
Sukrėsto arba supurtyto vaiko sindromas yra kūdikiams ir mažiems vaikams būdinga smegenų trauma. Vaikas ją dažniausiai patiria, kuomet yra paimamas už pažastų ir stipriai supurtomas suaugusio žmogaus. Kūdikio galvos dydis. Kūdikio galva, lyginant su kūnu yra labai didelė ir sunki (sudaro net 25-30% kūdikio svorio, palyginimui, suaugusiųjų galva sudaro apie 11%), tačiau kaklo raumenys yra silpni ir negali jos stabiliai išlaikyti. Smegenų pozicija kaukolėje. Kraujagyslių tankumas ir trapumas. Silpni kaulai ir audiniai. Purtymo metu neretai nukenčia ne tik kūdikio smegenys, akys, bet ir kiti kaulai ir audiniai. Kartais vaikas yra supurtomas ne iš blogos valios, o tiesiog stokojant žinių. Ant vaiko kūno matosi smurtavimo žymių: mėlynių, nubrozdinimų, patinimų. Medikams įtarus supurtymą (arba tėvams sąžiningai prisipažinus) yra atliekami tyrimai: kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, rentgenas. Išgyvenę vaikai dažniausiai susiduria su sunkiomis ligomis ir sutrikimais. Sukrėsto vaiko sindromo išvengti pavyks tik renkantis vaikui saugias, jo amžiui tinkančias veiklas ir niekada, jokiomis aplinkybėmis nesmurtaujant prieš vaiką. Darykite bet ką, tačiau nesiartinkite prie kūdikio iki aprimsite! Supurtyto vaiko sindromą suvaldančių ar gydančių vaistų arba specifinio gydymo nėra. Gydymas priklauso nuo patirtų traumų pobūdžio ir jų rimtumo. Jeigu traumos labai rimtos, gali prireikti galvos smegenų ir/ar akių operacijų, siekiant sustabdyti kraujavimą, sumažinti dėl kraujavimo ir skysčių susikaupimo kilusį spaudimą. Iškart po supurtymo vaikas gali imti vemti, tuomet jį reikėtų paversti ant šono, atlaisvinti kvėpavimo takus, švelniai pražiodyti. Ant šono vaiką svarbu versti iškart visu kūnu (t.y. Jeigu vaikas neteko sąmonės, nekvėpuoja, būtina nedelsiant pradėti gaivinimą, t.y.
Sukrėsto arba supurtyto vaiko sindromas yra kūdikiams ir mažiems vaikams būdinga smegenų trauma. Vaikas ją dažniausiai patiria, kuomet yra paimamas už pažastų ir stipriai supurtomas suaugusio žmogaus. Kūdikio galvos dydis. Kūdikio galva, lyginant su kūnu yra labai didelė ir sunki (sudaro net 25-30% kūdikio svorio, palyginimui, suaugusiųjų galva sudaro apie 11%), tačiau kaklo raumenys yra silpni ir negali jos stabiliai išlaikyti. Smegenų pozicija kaukolėje. Kraujagyslių tankumas ir trapumas. Silpni kaulai ir audiniai. Purtymo metu neretai nukenčia ne tik kūdikio smegenys, akys, bet ir kiti kaulai ir audiniai. Kartais vaikas yra supurtomas ne iš blogos valios, o tiesiog stokojant žinių. Ant vaiko kūno matosi smurtavimo žymių: mėlynių, nubrozdinimų, patinimų. Medikams įtarus supurtymą (arba tėvams sąžiningai prisipažinus) yra atliekami tyrimai: kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, rentgenas. Išgyvenę vaikai dažniausiai susiduria su sunkiomis ligomis ir sutrikimais. Sukrėsto vaiko sindromo išvengti pavyks tik renkantis vaikui saugias, jo amžiui tinkančias veiklas ir niekada, jokiomis aplinkybėmis nesmurtaujant prieš vaiką. Darykite bet ką, tačiau nesiartinkite prie kūdikio iki aprimsite! Supurtyto vaiko sindromą suvaldančių ar gydančių vaistų arba specifinio gydymo nėra. Gydymas priklauso nuo patirtų traumų pobūdžio ir jų rimtumo. Jeigu traumos labai rimtos, gali prireikti galvos smegenų ir/ar akių operacijų, siekiant sustabdyti kraujavimą, sumažinti dėl kraujavimo ir skysčių susikaupimo kilusį spaudimą. Iškart po supurtymo vaikas gali imti vemti, tuomet jį reikėtų paversti ant šono, atlaisvinti kvėpavimo takus, švelniai pražiodyti. Ant šono vaiką svarbu versti iškart visu kūnu (t.y. Jeigu vaikas neteko sąmonės, nekvėpuoja, būtina nedelsiant pradėti gaivinimą, t.y.
Sukrėsto vaiko sindromu vadinama trauma, kurią vaikui, dažniausiai iki vienerių metų kūdikiui, sukelia suaugusieji, suėmę jį už krūtinės ties pažastimis ir stipriai pakratę. Stiprus kūdikio kratymas pirmyn atgal sukelia galvos smegenų pažeidimą, galvos kraujagyslių įtrūkimą, kraujo išsiliejimą - tai gali nutikti vos po 5 sekundžių kratymo. Šį sindromą sudaro: subduralinė hematoma (kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu), smegenų sumušimas, kraujosruvos akių tinklainėje, aplink optinį nervą, kaulų lūžiai. galvos dydis: kūdikio galva yra labai didelė ir sunki (sudaro net 25-30 proc. Kuo stipriau vaikas supurtomas, tuo jo patiriama trauma yra didesnė. Sukrėsto vaiko sindromas dažniausiai pasireiškia jaunesniems nei 1 metų kūdikiams. Tačiau dažniausiai vaikai yra supurtomi, kai juos prižiūrintys asmenys netenka kantrybės. Paprastai tai yra artimiausi vaikui asmenys - tėvai ar kiti šeimos nariai arba vaiką prižiūrintys asmenys (auklės, tolimesni giminaičiai ar draugai). Kai kurie kūdikiai dažnai verkia, ypač jei yra alkani, pavargę, prisišlapinę, išsituštinę ar tiesiog norėdami atkreipti į save dėmesį. Dalis kūdikių yra linkę verkti tam tikru metu, pamaitinti ar pervystyti jie gali nurimti, tačiau ne visada. Jei verksmas trunka ilgai, globėjas patiria stresą, gali prarasti savikontrolę ir imti kūdikį purtyti. Sunkūs sukrėsto vaiko sindromo požymiai yra sąmonės netekimas, traukuliai, šokas. Sukrėsto vaiko sindromas yra labai rimta būklė. Nors prognozė skiriasi priklausomai nuo vaiko amžiaus ir sužalojimų sunkumo, tačiau dažniausiai yra prasta: net apie 25 proc. kūdikių dėl patirtų sužalojimų miršta, iki 80 proc. išgyvenusiųjų patiria rimtų neurologinių sutrikimų, kitų rimtų sveikatos problemų ir visą gyvenimą trunkančią negalią. Netgi patyrusiems ne itin sunkių sužalojimų kūdikiams gali atsirasti vystymosi sutrikimo požymių. Lengvesnio supurtymo padariniai gali būti nepastebimi kelerius metus, kartais jie gali išryškėti tik vaikui pradėjus lankyti mokyklą. Jeigu nepavyko susitvardyti ir kūdikiui sudavėte, jį papurtėte, numetėte ar kitaip grubiai su juo pasielgėte (arba įtariate, kad prieš jį smurtavo kitas asmuo), būtinai nedelsdami kreipkitės į medikus. Supurtytas vaikas gali imti vemti, tada jį reikėtų paversti ant šono, atlaisvinti kvėpavimo takus, švelniai pražiodyti. Svarbu vaiką ant šono versti iškart visu kūnu, kad galva, kaklas ir nugara būtų vienoje linijoje. Tai sumažintų pažeidimų tikimybę, jeigu vaikas būtų patyręs stuburo traumą. Jei vaikas prarado sąmonę, nekvėpuoja, būtina nedelsiant pradėti jį gaivinti, t. y. Labai svarbu atvirai papasakoti medikams visas įvykio aplinkybes. Svarbu! Verksmas kūdikiui nepakenks, o supurtymas gali būti pražūtingas! Labai svarbu, kad visi šeimos nariai ir kūdikiu besirūpinantys asmenys žinotų, kokį pavojų kūdikiui kelia kratymas ir purtymas. Parengė Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Liuda Ciesiūnienė, el. p. Net ir nedidelis vaiko galvos sutrenkimas gali sukelti nerimą tėvams keliančius požymius, o rimtesnių pažeidimų simptomai iš pradžių būna vos pastebimi. Svarbu žinoti, į ką pirmiausia reikia atkreipti dėmesį. Berniukai dažniau už mergaites patiria galvos traumas. Jeigu vaikas susitrenkė galvą, bet niekuo nesiskundžia ir vėl žaidžia, veikiausiai jis nepatyrė rimtos traumos. Galvoje pasirodęs kraujas - dar nėra rimtos traumos požymis. Galvos odos kraujotaka intensyvi. Todėl net nedidelės įpjovos sukelia gausų kraujavimą. Sustabdykite kraujavimą, išvalykite ir apžiūrėkite žaizdą. (Įpjovos, įbrėžimai, mėlynės). Tai lengvas smegenų audinio sumušimas. Net ir silpnai susitrenkus galvą dažnai vaikams būna silpni smegenų sukrėtimai. Vaikas išbąla, gali skųstis galvos skausmu ir būti labai mieguistas. Jeigu vaiko būklė normalizuojasi per artimiausias 2-3 valandas, neprireikia kokio gydymo - pakanka poilsio. Net ir po nedidelio galvos sutrenkimo gali atsirasti nemažų mėlynių ir paburkimų, kurie praeina per 1-2 dienas. Jeigu įtariate stipresnį smegenų sukrėtimą, būtinai reikia kreiptis į gydytoją. Galvos traumą patyrusį vaiką kurį laiką gali varginti galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, regėjimo bei koordinacijos sutrikimas, traukuliai, nemiga, nuovargis. Vaikas gali būti neramus ir dirglus, gali sulėtėti mąstymas, sutrikti atmintis. Ligoniukui keletą dienų rekomenduojamas lovos režimas, kurį laiką reikėtų vengti didesnių fizinių krūvių. Važinėtis dviračiu, riedučiais arba riedlente vaikas turi su specialiu šalmu. Vaikai skirtingi ir mitybos įpročiai kiekvieno individualūs. Vieni vaikai... Minimali smegenų disfunkcija (MSD) - tokia diagnozė vaikų neurologijoje atsirado palyginti neseniai. Taip apibūdinami nežymūs centrinės nervų sistemos (CNS) pakitimai, pasireiškiantys mažylių elgesio sutrikimais - t.y. padidėjusiu ar sumažėjusiu aktyvumu, mokymosi sunkumais, kalbos vystymosi sutrikimais. Pastebėta, kad vaikai, kuriems nustatyta MSD, savo intelektualiniais gebėjimais nenusileidžia savo bendraamžiams - dažnai tai talentingi ir imlūs žinioms vaikai, kuriems reikalingas ypatingas dėmesingumas auklėjant ir padedant mokytis.Specialistų vertinimu, tokių vaikų skaičius šiandien siekia 70-80 %.Dažniausia MSD priežastis - gimimo trauma: veržlus ar užsitęsęs gimimo procesas, stimuliacija oksitocinu, Cezario pjūvis ir kt. Augant kūdikiui, pažeidimas tam tikrame etape pasireiškia vaiko organizmo funkcijų nusilpimu. Pradėjus lankyti mokyklą, vaiko CNS sureaguoja į stipriai padidėjusį krūvį.Simptomai tokie: vaikas gerai skaito, bet negali užrašyti; jei puikiai rašo, tai skaito vos dėliodamas skiemenis ir t.t. MSD - tai ne tik elgesio ar mokymosi sutrikimas. Jau žinome, kad kūnas - vieninga visuma, taigi, MSD simtomai pasireiškia pokyčiais ir kitose sistemose. Simptomų ir problemų kompleksas individualus kiekvienam žmogui.Kada vaikui galime įtarti MSD?kūdikystėje buvo labai neramus, daug verkė be aiškios priežasties, jam buvo sutrikęs raumenų tonusas;mažylis vėliau pradėjo apsiversti, šliaužiooti (arba visai nešliaužiojo), savarankiškai sėdėti, atsistoti, tarti pirmus žodžius; ilgai vaikščiojo ant pirštų galų;jo galvelė netaisyklingos formos ar pernelyg didelė, nesimetriškas veidas, atsikišusios ausys;yra regos sutrikimas - trumparegystė, toliaregystė, astigmatizmas, žvairumas;vaikas ypatingai dirglus, kaprizingas, nevaldomas, skubantis. Arba atvirkščiai - nejudrus, tylus, „nematomas“ visur ir visada;ugdymo užsiėmimuose jis pradeda dirbti, neišklausęs užduoties iki galo, daro daug klaidų ir nenori jų taisyti, jam sunku susikaupti skaitant ar žaidžiant stalo žaidimus, reikalaujančius dėmesio sukaupimo ir kantrybės;neramiai miega, pabunda keletą kartų per naktį, šaukia per miegus, vakare sunku užmigdyti;dažnai serga virusinėmis ligomis, ausų uždegimu, sloga, dermatozėmis, jam kraujuoja iš nosies;turi jautrią virškinimo sistemą: jam raižo ir pučia pilvą, kietai tuštinasi;greitai sunešioja avalynę, vaikštant šleivoja, pilnapadis, netaisyklingos laikysenos, kojos x formos;periodiškai skundžiasi galvos skausmu, svaigimu, alpsta be priežasties;naktimis šlapinasi į lovą;mikčioja ar neaiškiai kalba, neįsimena vaikiškų pasakų;jam sunku atlikti sportines užduotis, važiuoti dviračiu;negali atlikti smulkių judesių: užsisegti sagų, užsirišti batų raištelių, karpyti žirklėmis ir pan.Kada kreiptis pas Osteopatą? Daugelis vaikų neužauga nepatyrę mažesnių ar didesnių galvos traumų. Nors šios traumos sukelia nemažą nerimą tėvams, svarbu žinoti, kad daugelis jų yra lengvos ir nesukelia jokių neigiamų pasekmių. Tačiau vis tik reikia elgtis apdairiai.Įvertinkite vaiko būklę. Uždėkite šaltą kompresą. Jei ant galvos po smūgio atsirado gumbas, paraudimas pirmiausia ant sumuštos vietos kuo greičiau reikia uždėti šaltą kompresą (pavydžiui, į rankšluostį suvyniotą ledą ar šaldytų maisto produktų pakelį). Jį laikyti reikėtų bent apie 20 minučių. Duokite vaistų nuo skausmo. Pasikonsultuokite su gydytoju. Galite paskambinti vaiką prižiūrinčiam šeimos gydytojui arba pasikonsultuoti telefonu, paskambinę 113. Užtikrinkite ramybę. Stebėkite 24 val. Bent 24 val. po traumos atidžiai stebėkite vaiką. Po to dar kelias dienas fiksuokite, ar nepasireiškė kokie nors simptomai ar netipinis elgesys. Kartais pirmąją parą po traumos gydytojas gali rekomenduoti vaiką (net ir nakties metu) kas 2-3 val. Galvą susimušęs vaikas nori miegoti. Mitas, kad galvą susimušusiam vaikui negalima leisti miegoti. Atvirkščiai, pirmąsias 24 val. Nuolatinis galvos skausmas. Į ligoninę reikėtų vykti, jeigu galvos traumą patyrė jaunesnis nei 6 mėn. Jei vaikas po patirtos galvos traumos prarado sąmonę, nedelsdami skambinkite 112. Net jei tyrimo rezultatai ir nerodo didelės rizikos, reikėtų atidžiai stebėti vaiką. Vienas dažniausiai atliekamų tyrimų patyrus galvos traumą - kompiuterinė tomografija. Tai neinvazinis radiologinis tyrimas, suteikiantis objektyvų smegenų ir kaukolės būklės vaizdą. Jis gali parodyti, ar nepažeistos bei kaip sunkiai pažeistos smegenys, taip pat padeda aptikti ir minimalius sužalojimus, kurių net nereikia gydyti. Jeigu stebėjimo laikotarpiu (kelias pirmąsias paras po galvos traumos) neužfiksavote nieko keista, jokių ilgalaikių problemų neturėtų kilti. Atminkite, kad didžioji dalis galvos traumų yra lengvos. Vaikai, patyrę sunkias galvos smegenų traumas, gali prarasti kai kurias raumenų, kalbos, regos, klausos ar skonio jutimo funkcijas. Jiems gali prireikti visą gyvenimą trunkančio gydymo ar reabilitacijos. Apsauginio šalmo dėvėjimas. Saugumas namuose. Laiptų apačioje ir viršuje įrenkite apsauginius vartelius, ant atveriamų langų sumontuokite apsaugas. Kūdikių saugumas.
ŪMUS UŽDEGIMAS: fiziologija ir psichosomatika
Tėvai turi būti labai akyli ir rūpintis, kad kūdikio ir mažo vaiko aplinka būtų saugi. Vendžiojant vaiką ar jį apverčiant, yra didelė tikimybė, kad jis nukris ir susižeis galvą. Vaikštynės, lovytės, vežimėliai, maitinimo kėdutės - visi šie daiktai gali tapti pavojingi, jei tinkamai nenaudojami. Svarbu suprasti, kad net ir nedidelis galvos sutrenkimas gali turėti rimtų pasekmių. Sukrėsto vaiko sindromas yra itin pavojinga būklė, kurią sukelia stiprus kūdikio kratymas. Šio sindromo pasekmės gali būti itin sunkios, įskaitant mirtį. Prevencija yra svarbiausia: kurkite saugią aplinką savo vaikui, venkite bet kokios fizinės agresijos ir kreipkitės į specialistus, jei kyla abejonių dėl vaiko sveikatos.
tags: #sunkus #smegenu #pazeidimas #kudikiui
