Kristina Pocytė yra žinoma žurnalistė, kurios darbas prisideda prie pokyčių visuomenėje. Jos karjera apima įvairias sritis - nuo pramogų iki aktualijų, o interviu su įvairiais pašnekovais atskleidžia jos profesionalumą ir gebėjimą įsigilinti į kiekvieną temą. Žurnalistikos pasaulyje ji dirba daugiau nei dešimtmetį, o jos kelias prasidėjo nuo dailės ir tekstilės, vėliau atvėrė duris į naujienų agentūrą „Delfi“.
Išsilavinimas ir karjeros pradžia
Kristina Pocytė įgijo platų išsilavinimą, kuris padėjo jai siekti karjeros žurnalistikoje. Vilniaus dailės akademijoje ji baigė Taikomąją tekstilę (bakalauras), vėliau Vilniaus universitete - Žurnalistiką (bakalauras) ir Komunikacijos mokslus (magistras). Būtent tekstilei ji turėtų dėkoti už tai, kur yra dabar, nes menas niekada nebuvo dingęs iš jos gyvenimo. Po darbo dažnai atsipalaiduoja ką nors siūdama, rišdama, klijuodama.
Prieš tapdama žurnaliste, šešerius metus dirbo floriste. Žurnalistės kelias prasidėjo gimtajame mieste Kaune, atliekant praktiką dienraštyje. Vėliau ji dirbo vienoje visuomeninėje organizacijoje. Juokiasi, kad sumanymas mesti darbą Kaune ir per kelias valandas susidėjus daiktus išvažiuoti gyventi į Vilnių buvo vienas beprotiškiausių jos eksperimentų. Po kurio laiko, kai ieškojo naujo buto, jos tuometis vadovas pasiūlė apžiūrėti butą šalia jo draugų ir jie tapo kaimynais, apvertusiais jos gyvenimą aukštyn kojomis. Būtent kaimynė jos gimtadienio vakarą išsiuntė jos CV į „Delfi“.
Pirmasis interviu, kurį Kristina Pocytė padarė, buvo su Arūnu Valinsku. Atvažiavusi iš Kauno į Vilnių, ji įsidarbino viename žurnale ir nuėjo į tuometę „Dviračio žinių“ būstinę. Buvo pasiruošusi visus klausimus, bet taip jaudinosi, kad kai kurių klausimų net nesugebėjo pabaigti skaityti. A. Valinskas pats pabaigė tuos klausimus ir dar atsakė į juos. Kristina labai dėkinga jam, kad padėjo jai paimti interviu.
Kristina žiniasklaidoje dirba daugiau nei 10 metų. Kelią žiniasklaidoje pradėjo nuo pramogų žurnalistikos, vėliau gilinosi į aktualijas, švietimo ir politines naujienas. Tarp jos vestų laidų - dienos aktualijų laida „Delfi diena“, aktualių diskusijų laida „Iš esmės“. Nuo 2019 m. Kristina kuria ir veda savaitės naujienų apžvalgos laidą „Jūs rimtai?“, nuo 2023 m. - laidą „Ar galiu užeiti?“, nuo 2024 m. veda laidą apie finansus ir investavimą „Kai nemiega pinigai“.
Karjera „Delfi“ ir profesiniai iššūkiai
Kvietimas tapti „Delfi“ laidų vedėja tikrai buvo staigmena, nes tą rytą, kai atėjo į darbą ir sėdo prie kompiuterio rašyti, tikrai nė nenutuokė, kad darbo pabaigoje išeis kišenėje turėdama naują pasiūlymą. Staigmenų būna kasdien.
2015-2018 m. K. Pocytė-Medutė dirbo „Delfi“ rubrikos „Veidai“ žurnaliste, nuo 2018 m. - „Delfi“ aktualijų žurnaliste, nuo 2020 m. ji - „Delfi“ aktualijų žurnalistė-laidų vedėja. 2024 m. vasarą K. Pocytė-Medutė su „Delfi“ spec. korespondentu Tomu Janoniu tikrino ežerų pakrantes viešindami pažeidimus, taip siekdami atlaisvinti ežerus visuomenei ir kovoti su žemgrobiais. K. Pocytė-Medutė taip pat rengia reportažus aktualiomis temomis, informuoja žiūrovus apie svarbiausius įvykius tiesioginių transliacijų metu, rašo straipsnius, moderuoja renginius, konferencijas.
Žurnalistikoje svarbu noras tobulėti ir ribas turintis pasitikėjimas savimi, smalsumas ir mokėjimas atrasti ir pastebėti detales. Šiame darbe labai svarbu ir stipri komanda, su kuria gali įveikti ne vieną iššūkį. Ji nedalija savęs į tokią, kokia yra darbe, ir į tokią, kokia yra kasdienybėje. Jos darbas yra didelė gyvenimo dalis, be to, jei ji nebūtų tokia, kokia yra, nebūtų tokia ir darbe.
Kartą tiesioginiame pasijungime iš „Eurovizijos“ raudonojo kilimo Ukrainoje neteko balso. Jis tiesiog dingo, nes, matyt, perkaito saulėje. Žiūrovai to nepastebėjo - už tai dėkoja kolegoms, supratusiems jos rankų mostus ir ženklus, kad jai labai reikia vandens.
Viena svarbiausių savybių žurnalistui - smalsumas. Žinoma, žurnalistas taip pat turi būti ir sąžiningas, nešališkas, teisingas, taip pat turi gerbti tiesą. To siekia ir pati tiek kurdama laidas, tiek rengdama reportažus ar rašydama straipsnius. Žurnalistas yra ir kovotojas už visuomenės teisę į tiesą. Už šią visuomenės teisę kovoja rengdama reportažus ar straipsnius įvairiomis temomis - nuo žemgrobystės iki kelių tiesimo. Ir dar daugiau. Dar žurnalistas yra ir pasakotojas. Patinka pasakoti žmonėms, kas vyksta, patinka kalbinti žmones, išgirsti jų nuomones.
Žurnalisto profesijos ateityje žurnalistai turės būti dar profesionalesni ir universalesni. Jie bus tie, kurie padės atskirti tiesą nuo melo, kurio socialinių tinklų ir dirbtinio intelekto įsigalėjimo laike bus tik daugiau ir daugiau. Todėl savo darbą turės atlikti dar geriau. Geriau nei bet kada. Turi būti didinamas visuomenės pasitikėjimas žurnalistais, turi būti padedama suprasti, kas yra žurnalistas, kodėl taip svarbu skirtingų pusių atspindėjimas, tiksli ir patikrinta informacija. Žurnalisto darbas nuolat kinta. Jei anksčiau užtekdavo diktofono, dabar rankose mes turime mobiliuosius telefonus, kuriais galime ir filmuoti, ir fotografuoti, ir montuoti, ir transliuoti. Tad tiek universalumo įgūdžių lavinimas, tiek profesionalumo didinimas žurnalistams taps vis aktualesnis.
Mokslinė veikla ir visuomeninė veikla
Studijuodama VU Komunikacijos mokslų magistrą, K. Pocytė-Medutė atliko praktiką „Žurnalistikos ir medijų tyrimo centre“ ir vykdė mokslinį tyrimą „Lietuvos šeimų sąjūdžio“ protestai ir akcijos 2021-2023 metais: vizualiniai tropai Lietuvos žiniasklaidoje“. Tyrimas buvo pristatytas Lietuvos mokslo tarybos konferencijoje „Naujoji mokslininkų karta: studentų mokslinė konferencija“.
Kristina Pocytė taip pat dalyvavo įteikiant Atsakomybės titaną Pauliui Saudargui. Anot K. Pocytės, įteiktas Atsakomybės titanas P. Saudargui tik dar kartą parodo, kad prie pokyčių visuomenėje gali prisidėti kiekvienas. Šiemet - tik mažos filmavimo komandos ir tik laikantis visų saugumo reikalavimų. Tai buvo tikrai kitokia patirtis, tačiau labai svarbu, kad toks renginys vis tiek įvyko. Nors yra sakoma, kad gerus darbus reikia daryti tyliai, bet iš tikrųjų, tik tuomet, kai tokie darbai yra matomi visuomenei, tai gali paskatinti ir kitus imtis iniciatyvos, todėl Titanų apdovanojimai yra labai svarbūs ne tik tiems, kuriems teikiamos statulėlės.
Asmeninis gyvenimas: meilė ir šeima
Poros meilės istorija prasidėjo darbinėje aplinkoje - naujienų portalo „Delfi“ redakcijoje. Kristina ir jos vyras Arūnas dirba toje pačioje srityje, tačiau visiškai skirtingus darbus. Tad puikiai supranta, kodėl nė pas vieną nėra tiksliai nustatyto grafiko, kada diena prasidės ir kada pasibaigs. Jiems abiem geriausias poilsis - gamtoje, miške, prie ežero, prie laužo su palapine.
Nusprendus apsigyventi kartu, buvo paskelbtas pirmasis karantinas. Todėl raginimas likti namuose buvo savotiškai malonus. Ir abiem buvimas namuose atnešė tikrai nemažai džiugių akimirkų. Viena jų - Kūčių stalo dviese ruošimas.
Bėgant metams ant K. Pocytės piršto atsirado ir sužadėtuvių žiedas, kurį Arūnas sumanė užmauti istoriniame Dubrovnike. Vakarą leidę besigrožėdami nuostabia Dubrovniko panorama, kalbėdami apie santykius, ateitį, ji pamatė, kad kažkas sužibo jo rankoj!
Galiausiai po metų sužadėtiniai nusprendė amžiną meilę prisiekti Žemaitijoje esančioje Nerimdaičių Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčioje. Įprastai nuotakos sako, kad nuo vaikystės ar paauglystės svajoja apie suknelę, kurią dėvės vestuvių dieną, o Kristina svajojo kada nors ištekėti būtent šioje bažnyčioje. Į nedidelę, tačiau neįtikėtinai jaukią bažnyčią žurnalistė žengė su kuklia suknele, prie kurios rankas teko prikišti ir pačiai. Ji man yra sukūrusi ir nuostabų bei neįprastą sužadėtuvių žiedą. Ant žiedų išgraviruota ežero pakrantė, vieta, kurioje vienas kitą įsimylėjo.
Netradiciniu pasirinkimu tapo ir vestuvinė puokštė. Abu mėgsta vazonines gėles, tad ilgai svarsčiusi, kaip siekį ne skinti gėles, o jas auginti, perkelti į vestuvinę puokštę. Idėją puokštę sukurti taip, kad augalai joje toliau augtų, įgyvendino jos brolis.
Tradicijų nebuvo - Kristina nemetė puokštės, nebuvo ir keliaraiščio. Vestuvių organizavimas nebuvo santykių išbandymas, o įrodymas, kad jie yra puiki komanda ir kartu gali daug.
Pirmoji medaus mėnesio stotelė - Nica, tada - Maljorka, o toliau neplanavo. Medaus mėnesio bilietas - į vieną pusę. Atostogaujant mėgsta spontaniškumą, todėl nusprendė neriboti savęs ir šį kartą, tad pasuko medaus mėnesio kryptimi ten, kur tuo metu norės jų širdys.
Pomėgiai ir asmeninės savybės
Kristina Pocytė yra diplomuota tekstilininkė. Po darbo dažnai atsipalaiduoja ką nors siūdama, rišdama, klijuodama. Daugelis sužinojęs nustemba, kad K. Pocytė-Medutė gali pasigirti ir meniniu išsilavinimu. Laidoje ji papasakojo, kad dar mokydamasi mokykloje, sustiprintoje dailės klasėje, svajojo ir nuosekliai ruošėsi architektūros studijoms, tačiau paskutinę akimirką, kai reikėjo pildyti prašymus stoti į universitetą, pabūgo. Taip ji įstojo ir baigė Dailės akademiją, taikomosios tekstilės specialybę. O kai ruošė savo baigiamąjį darbą, suprato, kad labai nori mokytis toliau, tad įstojo į žurnalistiką.
„Delfi“ kolegos žino, kad be darbų, savo kūrybiškumą demonstruoja ir virtuvėje ar kurdama rankdarbius. Vienam skirtukui nupiešti reikia kelių valandų, o kartais ir viso vakaro. Gali visą vakarą neatsitraukdama nuo darbo stalo savo namuose ką nors klijuoti, piešti, siūti, rišti ar pinti. Patinka tokie miniatiūriniai ir kantraus kruopštumo reikalaujantys dalykai. Net marinuodama agurkus juos pjausto ne peiliu, o skustuku, o vėliau agurkų juosteles suka ratu lyg formuodama gėlės žiedą. Kruopštumas yra jos talentas.
Žurnalistė įspėja, kad šis darbas nėra tik darbas - tai yra gyvenimo būdas. „Tu turi kvėpuoti žurnalistika ir tuo, kas vyksta aplinkui. Neužtenka ateiti, atidirbti ir išeiti namo. Tu nuolat turi būti budrus ir sugebėti pastebėti vykstančius dalykus - nesvarbu, ar tu dirbi kriminaluose, ar pramogose, ar aktualijose. Juk jeigu ką nors pamatysi, galėsi perduosi kolegoms, nes tu dirbi dėl bendro gėrio, daliniesi informacija, - kalbėjo K. Pocytė-Medutė. - Jeigu nori būti žurnalistu, tu turi nuolat mokytis, tobulėti ir viskuo gyvenime domėtis, būtina turėti bendrą suvokimą apie pasaulį. Nereikia būti ekspertu visose srityse, tačiau giliau išmanyti vieną - būtų labai gerai.“
Manau, žmogų labiausiai puošia pasitikėjimas savimi, savo kūno pažinimas ir supratimas, kokią žinutę nori skleisti aplinkai - tada svarbu rasti tai, kas tinka ir pabrėžia tai, ką nori pabrėžti. Taip. Ir manau, kad to dar mokosi. Šioje srityje, kaip ir profesinėje, eksperimentai gali niekada nesibaigti.
Neturi B plano, bet jeigu reikės, bus ne tik B, bet ir C, D ar E. Nebijo jokio darbo nei savęs išbandymo. Tiki, kad aplink yra daugybė sričių, kuriose galėtų panaudoti savo žurnalistinę patirtį, bet, mano, kad yra savo kelyje ir dabar svarbiausias tikslas - ne dairytis į kairėn ar dešinėn vedančius takelius, o ryžtingai žingsniuoti į priekį vis drąsesniais ir tvirtesniais žingsniais.
