Nuo 2016 metų priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje yra privalomas. Priešmokyklinio ugdymo programa atliepia kiekvieno vaiko individualius poreikius ir atsižvelgia į vaiko interesus. Labai svarbu skatinti vaikus žaisti, patirti, atrasti bei ugdyti jų smalsumą. Priešmokyklinis ugdymas yra privalomas visiems vaikams, taip pat ir turintiems specialiųjų poreikių.
Priešmokyklinio ugdymo programa gali būti vykdoma dviejose skirtingose aplinkose - darželyje arba mokykloje. Tai sudaro du pagrindinius ugdymo scenarijus. Priešmokyklinė klasė nuo 6 metų (vieneri metai) yra dažniausiai laikomas tradiciniu modeliu, leidžiančiu vaikui natūraliai užbaigti ikimokyklinę raidą ir sustiprinti socialinius bei savireguliacijos gebėjimus prieš pradedant formalų mokymąsi. Priešmokyklinis ugdymas nuo 5 metų (dveji metai) yra modelis, kuris dažniau pasirenkamas tada, kai vaikas jau demonstruoja didesnį pažintinį aktyvumą, geba ilgiau išlaikyti dėmesį ir yra pasirengęs struktūruotesnei ugdymo aplinkai.
Vis dėlto, kaip pabrėžia pedagogai, sprendžiant svarbu įvertinti ne tik vaiko žinias ar smalsumą. „Priešmokyklinio ugdymo pradžia nėra lenktynės dėl ankstesnio akademinio starto. Sprendžiant svarbu įvertinti, ar vaikas jau pasirengęs naujam mokymosi kontekstui - ne tik pažintine, bet ir emocine bei socialine prasme“, - sako Šiaurės licėjaus darželio ugdymo vadovė Edita Tumasonytė.
Priešmokyklinio ugdymo turinys ir kompetencijos
Priešmokyklinio ugdymo programoje ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė ir socialinė, emocinė bei sveikos gyvensenos. Vaikai mokosi atsakingai naudotis įrenginiais, ieško informacijos, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos srityje vaikai geba išreikšti ir suprasti savo jausmus, valdyti emocijas ir atpažinti bei tinkamai reaguoti į patyčias. Dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai išmoksta valdyti savo emocijas, palaikyti draugiškus santykius su grupės draugais ir mokytojais, stengtis laikytis grupės susitarimų ir taisyklių.
Priešmokyklinis ugdymas trunka vienerius metus. Tačiau yra galimybė leisti vaiką į priešmokyklinę grupę nuo 5-erių (jeigu 5-eri sueina iki balandžio 30 d.). Tokiu atveju tėvai kreipiasi į pedagoginę psichologinę tarnybą arba švietimo pagalbos tarnybą, kurios aptarnavimo teritorijoje yra priešmokyklinio ugdymo grupė, ir turi gauti iš šių tarnybų rekomendacijas dėl vaiko pasirengimo mokytis. Galutinį sprendimą priima tėvai.
Jeigu vaikas neišmoktų to, kas priklausytų, nuo pirmos klasės mokiniui gali būti suteikiama mokymosi pagalba, jei toks poreikis yra, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis. Mokiniams pagal poreikį teikiamos įvairios trukmės ir dažnumo grupinės ir individualios konsultacijos.
Priešmokyklinio ugdymo aplinkos pasirinkimas: darželis ar mokykla?
Lietuvos švietimo sistema suteikia tėvams galimybę pasirinkti vaikui tinkamiausią ugdymo kelią. Priešmokyklinis ugdymas yra privalomas nuo šešerių metų, tačiau jį galima pradėti ir nuo penkerių, jei vaiko raida leidžia pereiti prie labiau struktūruoto mokymosi.
Kada priešmokyklinė darželyje gali būti geresnis pasirinkimas?
Darželio aplinka dažnai labiau atitinka vaikų, kurių pažintinė raida šiame amžiuje vis dar stipriausiai vyksta per žaidybinę veiklą, ugdymosi poreikius. „Ikimokykliniame amžiuje žaidimas laikomas viena svarbiausių mokymosi formų. Per jį vaikai lavina savireguliacijos gebėjimus, mokosi bendradarbiauti, spręsti problemas, suprasti socialines situacijas ir kurti santykius su bendraamžiais“, - sako darželio vadovė Olijos Iljina. Darželio aplinka dažniau rekomenduojama vaikams, kurie mokosi pirmiausia per žaidybinę veiklą, jautriau reaguoja į pokyčius, stipriai remiasi emocinio saugumo jausmu, greičiau pavargsta nuo struktūruotų akademinių užduočių. Darželyje paprastai vyrauja lankstesnis dienos ritmas, daugiau judėjimo ir patyriminio mokymosi. Tokia aplinka leidžia vaikui toliau natūraliai plėtoti pažintinius gebėjimus kartu stiprinant socialinę bei emocinę brandą.
Kada mokyklos aplinka gali būti tinkamesnė?
Tuo metu vaikams, kurie jau demonstruoja aukštesnį savarankiškumo ir pažintinio smalsumo lygį, mokyklos priešmokyklinė klasė gali tapti natūraliu kitu žingsniu. „Kai kurie vaikai patys ima tapatintis su mokinio vaidmeniu - jiems įdomios raidės, skaičiai, užduotys, jie noriai laikosi taisyklių ir geba dirbti struktūruotoje veikloje“, - sako E. Tumasonytė. Mokykla dažniau tinka vaikui, kuris turi vidinę motyvaciją mokytis, geba ilgesnį laiką išlaikyti dėmesį, priima struktūrą ir taisykles, lengviau atsiskiria nuo tėvų, socialiai jaučiasi užtikrintai tarp bendraamžių. Tokiu atveju mokyklos aplinka tampa ne per ankstyvu iššūkiu, o motyvuojančia augimo erdve.
Ankstyvo starto mitas ir santykinio amžiaus efektas
Nors dalis tėvų mano, kad ankstesnis mokyklos startas gali suteikti akademinį pranašumą, tarptautiniai švietimo tyrimai rodo, kad tokio ilgalaikio efekto dažniausiai nėra. „Svarbiausia ankstyvajame ugdyme yra vaiko patiriamas kompetencijos jausmas. Jei mokymosi aplinka jam per sudėtinga, gali atsirasti priešingas efektas - mažėti pasitikėjimas savimi ir motyvacija“, - teigia O. Iljina.
Pedagogai taip pat atkreipia dėmesį į vadinamąjį santykinio amžiaus efektą. 5-7 metų amžiaus tarpsnyje net vienerių metų skirtumas tarp vaikų gali turėti didelę reikšmę dėmesio išlaikymui, emocijų reguliavimui ir socialiniam pasitikėjimui. Jauniausi klasėje vaikai dažniau greičiau pavargsta, atrodo mažiau susikaupę, patiria daugiau lyginimo su brandesniais bendraamžiais. Svarbu suprasti, kad tokiose situacijose kalbama ne apie gebėjimų trūkumą, o apie natūralius brandos skirtumus. Ilgainiui tai gali virsti vadinamuoju „sniego gniūžtės efektu“, kai mažesnė patiriama sėkmė lemia mažėjantį pasitikėjimą savimi ir silpnesnę mokymosi motyvaciją.
Trys klausimai tėvams
Priimant sprendimą pedagogai rekomenduoja tėvams sau atsakyti į tris svarbius klausimus:
- Ar vaikas pats nori būti mokiniu?
- Ar jis turi pakankamai emocinių ir dėmesio resursų visai mokyklos dienai?
- Ar pasirinkta ugdymo aplinka skatins augimą, o ne kompensuos sunkumus?
Jei bent į vieną iš šių klausimų atsakymas yra „dar ne“, papildomi metai darželyje dažniausiai nėra praradimas. „Priešingai - tai investicija į tvirtesnį startą mokykloje ir vaiko pasitikėjimą savo gebėjimais“, - sako E. Tumasonytė.
Priešmokyklinio ugdymo organizavimas ir priėmimas
Valstybės lėšomis yra finansuojama 640 valandų ugdymo per metus. Mokesčius ir mokėjimo tvarką nustato ugdymo įstaigos savininkas. Nuo 2020 m. privačiose ugdymo įstaigose kainos svyruoja nuo 120 iki 500 eurų per mėnesį. Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje savivaldybės skiria apie 100 eurų kompensaciją lankant privačias ugdymo įstaigas.
Į valstybines ugdymo įstaigas vaikai yra priimami pagal nustatytą ministerijos ar savivaldybės tvarką ir prioritetus. Dažniausiai prašymą priimti į valstybinės įstaigos priešmokyklinio ugdymo programą galima pateikti elektroniniu būdu per sukurtas savivaldybių sistemas. Prašymą galima pateikti visus metus iki kovo-balandžio mėnesio. Privačios ugdymo įstaigos į priešmokyklinio ugdymo programą priima pagal pačių nustatytą tvarką. Tarp tėvų (globėjų) ir ugdymo įstaigos turi būti pasirašoma mokymo sutartis.
Į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programas, ikimokyklinio ugdymo mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą pirmumo teise privalo būti priimamas asmuo, gyvenantis mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje.
Jeigu mokykla negali patenkinti visų priimto mokytis mokinio ugdymosi poreikių ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinama, kad dėl neproporcingos ar nepagrįstos naštos priimtam mokytis mokiniui mokykloje neįmanoma užtikrinti tinkamo sąlygų pritaikymo ugdytis, mokyklos vadovas kreipiasi su motyvuotu prašymu į savivaldybės vykdomąją instituciją ar kitą atsakingą instituciją dėl siūlymo mokiniui mokytis kitoje mokykloje ir (ar) tinkamo sąlygų pritaikymo ugdytis.
Kas daro didžiausią įtaką vaiko raidai | Tom Weisner | TEDxUCLA
Teisinis reglamentavimas ir rekomendacijos dėl vaikų savarankiškumo
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas numato, kad nesant objektyvios būtinybės ir be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros negali būti paliktas vaikas iki 6 metų amžiaus bei vaikas su negalia. Vaiko iki 6 metų amžiaus palikimas tiek trumpalaikėje, tiek ilgalaikėje priežiūroje galimas tik tuomet, kai tai objektyviai būtina.
Galiojantis teisinis reglamentavimas nenustato jokių apribojimų 6 metų ir vyresniems vaikams vieniems vykti į mokyklas, būrelius ar kitur, ir grįžti į namus bei būti juose ar lauke be priežiūros. Teisės aktai nereglamentuoja, kiek laiko vaikas, sulaukęs 6 metų ir daugiau, gali būti vienas namuose, taip pat iki kelintos valandos vaikas turėtų grįžti į namus. Tėvų pareiga yra užtikrinti savo nepilnamečių vaikų poilsį, atitinkantį jo amžių, sveikatą bei poreikius, taip pat, kad nebūtų daromi teisės pažeidimai, todėl nepilnamečiai vaikai neturėtų būti vieni lauke nakties metu.
Portalo tv3.lt kalbintas Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis pateikė pareigūnų patarimus, kaip užtikrinti vaikų saugumą:
- Prieš pradedant lankyti mokyklą, tėvams kartu su vaikais vertėtų pabandyti įveikti maršrutą, atkreipti dėmesį į pavojingiausias vietas.
- Būtų gerai, jei vaikas eitų į mokyklą kartu su kaimynystėje gyvenančiais draugais ar suaugę palydėtų.
- Nepageidautina, kad vaikas su savimi turėtų brangių daiktų ar daug pinigų.
- Labai svarbu, kad vaikas su savimi turėtų pakrautą mobilų telefoną, kurį reikėtų laikyti vidinėje kišenėje.
- Tėvai turėtų bendrauti su vaikais ir žinoti savo atžalų planus bei jo aplinką.
Vis tik vaiko amžius neturėtų būti vienintelis kriterijus, priimant sprendimą leisti vaikui ne tik vienam būti namuose, bet ir vykti į mokyklą. Prieš priimdami tokį sprendimą tėvai turėtų vaiką tam parengti, įvertinti individualias vaiko savybes, psichologinį pasiruošimą pasilikti vienam be priežiūros ir tokius įgūdžius kaip gebėjimas užrakinti duris, saugus elgesys su buitiniais prietaisais, pavojaus atpažinimas, gebėjimas susisiekti su tėvais ir išsikviesti pagalbą.
| Amžius | Priežiūra | Savarankiškumas |
|---|---|---|
| Iki 6 metų | Visada reikalinga priežiūra (išskyrus trumpalaikį buvimą su 7-13 metų asmenimis objektyviai būtinose situacijose). | Nėra leidžiama be priežiūros. |
| 6 metų ir vyresni | Teisės aktai nereglamentuoja apribojimų. Tėvų pareiga užtikrinti saugumą ir poilsį. | Gali savarankiškai vykti į mokyklas, būrelius, būti namuose ar lauke be priežiūros. |
