Privalomasis egzempliorius - tai leidinio arba kito dokumento egzempliorius, kuris pagal įstatymą privalo būti pristatomas nurodytoms institucijoms, tokioms kaip bibliotekos ar valstybinės organizacijos. Jo pagrindinė paskirtis - užtikrinti leidžiamų dokumentų kontrolę, bibliografinę apskaitą ir jų išsaugojimą ateities kartoms. Privalomasis egzempliorius gali būti nemokamas, apimantis beveik visą tam tikroje teritorijoje išleistą spaudą, arba mokamas, skirtas patiems vertingiausiems leidiniams. Istoriškai privalomasis egzempliorius buvo įvestas siekiant kontroliuoti spaudą.
Pirmieji privalomieji egzemplioriai įvesti 1537 m. Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje. Vėliau, 1588 m., ši praktika paplito Rygos miesto bibliotekoje (dabartinė Latvijos nacionalinė biblioteka), 1661 m. - Švedijoje, o 1663 m. - Vokietijoje (Bavarijoje).
Lietuvoje privalomasis egzempliorius pirmą kartą paskirtas 1780 m. Vilniaus akademijos ir universiteto bibliotekai (vėliau Vilniaus universiteto biblioteka) pagal tuometinio Abiejų Tautų Respublikos seimo priimtą įstatymą. Po 1795 m. Lietuvą prijungus prie Rusijos, šis įstatymas nustojo galioti, tačiau 1904 m. vėl įsigaliojo. Tuomet Vilniaus viešajai bibliotekai ir muziejui buvo paskirtas Rusijos Šiaurės Vakarų krašto leidinių privalomasis egzempliorius.
Privalomojo egzemplioriaus raida tarpukario ir sovietmečiu
Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę 1919 m., buvo priimtas Spaudos įstatymas, pagal kurį spaustuvės privalėjo pristatyti aštuonis kiekvieno spausdinto leidinio egzempliorius apskrities viršininkui. Tiesa, kaip šie leidiniai turėtų būti paskirstyti, nebuvo aiškiai nurodyta. Vėliau, 1936 m. Spaudos įstatymu, spaustuvės turėjo nemokamai pristatyti valdžios įstaigoms po 10 egzempliorių kiekvieno spaudinio. Paskirstymu rūpinosi vidaus reikalų ministras, suderinęs su švietimo ir teisingumo ministrais.
1940 m. įvairioms bibliotekoms buvo skiriami privalomieji egzemplioriai: 5 - įvairioms bibliotekoms, 2 - Lietuvos centrinei bibliotekai, po vieną - Kauno ir Vilniaus universitetams bei Vrublevskių bibliotekai. SSRS okupacijos metais privalomųjų egzempliorių skaičius ir paskirstymo tvarka buvo dažnai keičiama. 1945 m. LSSR liaudies komisarų tarybos nutarimu privalomųjų egzempliorių skaičius padidintas iki 10: trys egzemplioriai skiriami Knygų rūmams ir LSSR centrinei valstybinei bibliotekai, du - LSSR mokslų akademijos Centrinei bibliotekai, po vieną - Vilniaus universiteto bibliotekai, Kauno universiteto bibliotekai, Šiaulių srities bibliotekai ir Panevėžio valstybinei viešajai bibliotekai.
Nuo 1950 m. nemokamas privalomasis egzempliorius buvo paskirtas tik Knygų rūmams, o aštuonioms mokslinėms (įskaitant viešąsias) bibliotekoms skirti mokami privalomieji egzemplioriai (po vieną). Nuo 1959 m. nemokamą privalomąjį egzempliorių pradėjo gauti LSSR valstybinė respublikinė biblioteka, o nuo 1963 m. - Kauno viešoji biblioteka. 1947 m. buvo įvesti žinybiniai ir rajonų privalomieji egzemplioriai bibliotekų fondams komplektuoti.
Privalomasis egzempliorius nepriklausomoje Lietuvoje
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, privalomųjų egzempliorių tvarka ir skaičius vėl keitėsi. Nuo 1993 m. bibliotekoms ir valdžios įstaigoms buvo skiriama 19 privalomųjų egzempliorių, vėliau šis skaičius sumažintas iki penkių: Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai - du, Kauno apskrities viešajai, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių ir Vilniaus universiteto bibliotekoms - po vieną egzempliorių iš visų leidinių, kurių tiražas viršija 100 egzempliorių. Lietuvos aklųjų bibliotekai privalomas vienas aklųjų raštu spausdinto leidinio ir garsinio dokumento egzempliorius, o Lietuvos technikos bibliotekai - vienas standartų, techninių reglamentų ir patentų egzempliorius.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 1180 „Dėl dokumentų privalomųjų egzempliorių skaičiaus ir jų perdavimo bibliotekoms“ pakeista tvarka. Nuo tada visi leidėjai įpareigojami per 20 darbo dienų po dokumentų tiražo išleidimo (kai tiražas didesnis kaip 25 egzemplioriai) Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai perduoti nemokamus 2 privalomuosius egzempliorius. Tai apima ir skaitmeninius dokumentus fizinėse laikmenose. Taip pat privalomas egzempliorius taikomas kartotinių laidų, standartų ir kitų normatyvinių dokumentų leidiniams.
Privalomasis egzempliorius skaitmeninėje erdvėje
Šiuolaikinėje visuomenėje privalomasis egzempliorius apima ne tik spausdintus leidinius, bet ir elektroninius išteklius. Nuo 2022 m. sausio 1 d. elektroniniai leidiniai, turintys tarptautinį registracijos numerį (ISBN, ISSN, ISMN), turi būti perduodami Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai. Leidėjai gali tai padaryti savarankiškai publikuodami portale ibiblioteka.lt, naudojant failų perdavimo protokolą (FTP), failų dalijimosi paslaugas arba siųsdami nuorodą el. paštu. Privalomasis el. dokumentas perduodamas su metaduomenimis ir yra saugomas Elektroninių išteklių archyve (EIA). Gavus privalomą el. dokumento egzempliorių, visada parengiamas ir pasirašomas Elektroninių dokumentų perdavimo ir priėmimo aktas.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kaupia Nacionalinį publikuotų dokumentų archyvinį fondą, todėl gauna visus šalies spaudinius, kurių tiražas viršija 25 egzempliorius. Elektroninių išteklių internete leidėjai ir kūrėjai taip pat privalo pateikti privalomąjį egzempliorių. Šie ištekliai kaupiami ir saugomi Elektroninių išteklių archyve. Bibliotekos informacijos sistemos centras (LIBIS) kaupia informaciją apie lietuviškus interneto tinklalapius ir svetaines, periodinius leidinius, knygas pagal tam tikrus atrankos kriterijus.
Leidiniai, gauti kaip privalomieji egzemplioriai, analizuojami ir apibendrinami žurnale „Leidybos statistika“ (iki 2018 m. - „Lietuvos spaudos statistika“). Duomenys apie juos įtraukiami į Valstybės duomenų agentūros apskaitą ir siunčiami į UNESCO duomenų bazę. Parengti bibliografiniai ir autoritetiniai įrašai patenka į Nacionalinės bibliografijos duomenų banką ir yra prieinami Lietuvos bei užsienio bibliotekoms ir naudotojams.
Pristatydami privalomąjį egzempliorių, autoriai ir leidėjai prisideda prie Lietuvos mokslo ir kultūros dokumentinio paveldo išsaugojimo ateities kartoms. Tai svarbus indėlis į archyvinį fondą, kuriame kaupiami ir saugomi dokumentai nuo XVI a.
Ketvirtasis trimestras: psichologiniai aspektai po gimdymo
Be tradicinio privalomojo egzemplioriaus, terminas „ketvirtasis trimestras“ įgijo ir kitą, ne mažiau svarbią reikšmę - tai laikotarpis po gimdymo, trunkantis maždaug iki 8 savaičių. Šis periodas yra ypač jautrus ir reikšmingas tiek mamai, tiek naujagimiui. Svarbu apie jį domėtis dar nėštumo metu, kad būsimi sunkumai neatrodytų tokie gąsdinantys.
Po gimdymo moterys susiduria su įvairiais fiziniais ir psichologiniais iššūkiais. Fizinius pokyčius gali lydėti skausmingi gimdos susitraukimai, operacijos žaizdų gijimas, mastito rizika, padidėjęs prakaitavimas, plaukų slinkimas ar kūno svorio pokyčiai. Kūno gijimo procesą gali apsunkinti dideli lūkesčiai ar klaidingos nuostatos. Svarbu įsiklausyti į savo kūną, pasitikėti jo išmintimi ir duoti jam pakankamai laiko atsistatyti.
Psichologiniu požiūriu, moterys gali išgyventi pokyčius nuo žinomo prie nežinomo. Vaikelio gimimas sukuria daug pirmų kartų, kurios gali sukelti nerimą ir nesaugumą. Moteris mokosi priimti naują motinos vaidmenį, peržiūri savo prioritetus ir derina įvairias pareigas. Kartu su šiais pasikeitimais ateina ir tam tikros netektys: gyvenimo, kai atsakinga tik už save, netekimas; nepertraukiamo miego nebeturėjimas; laisvės apribojimai. Dėl šių priežasčių bent minimalius emocijų, kūno ar elgesio pokyčius patiria kiekviena mama - tai normali adaptacijos reakcija.
Kai kuriais atvejais slogi emocinė savijauta gali užsitęsti, sunkėti ar peraugti į psichikos sutrikimą, pavyzdžiui, pogimdyminę melancholiją ar depresiją. Šiuo metu labai svarbu sulaukti palaikymo iš vyro, šeimos narių, akušerių ar psichologų. Svarbu nebijoti savęs, leisti jausmams banguoti ir drąsiai prašyti pagalbos.
Sveikatos psichologė Milda Kukulskienė, patyrusi mama, sukūrė kursą „Ketvirtasis trimestras“, kuriame dalijasi įrodymais pagrįsta informacija apie naujagimio priežiūrą, mamos emocinę ir fizinę sveikatą bei kitus tėvystės iššūkius. Tai padeda tėvams geriau suprasti ir pasiruošti intensyviam, bet kartu ir visapusiškai auginančiam šeimą laikotarpiui po gimdymo.
tags: #privalomasis #egzempliorius #ketvirtas #trimestras
