Vita Triukui kurti paskatino vidinis pašaukimas. Gimė 1962 m. Ariogaloje, Raseinių r. Jis jau daugiau nei du dešimtmečius yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, o jo rankose supinti gaminiai - nuo angelų iki išskirtinių pintų meno dirbinių - yra pripažinti tiek tautodailės bendruomenėje, tiek už jos ribų.
Šiluvos Švč. Mergelės Marijos draugija kviečia švęsti Pirmąjį Mėnesio Šeštadienį! Tęsiame pradėtą pirmųjų mėnesio šeštadienių tradiciją, Fatimoje Švč. Mergelės Marijos apsireiškimu perduotą regėtojai šv. Liucijai, ir jau šimtmetį vaisingai tęsiamą visame pasaulyje. Ši paroda - tai unikalus trijų menininkų, susijusių ne tik meno, bet ir artimais šeimos saitais, kūrybinis dialogas. Vyras, žmona ir uošvė - trys asmenybės, kurių kūriniai atspindi tiek religinės tradicijas, tiek individualius meninius ieškojimus.
Gimė 1965 m. Pasandravėje, Raseinių r. Rasa Marija Triukienė nuo vaikystės domėjosi menu. Baigusi Meno mokyklą ir tapusi juvelyre, ji savo talentą plėtoja tapydama šventųjų paveikslus, ikonas, krikščioniškais motyvais paremtus vaizdus. Joanos Felicijos Karpienės gyvenimas ir kūryba liko artimųjų atmintyje bei jos darbuose, kurie byloja apie jautrų ir subtilų pasaulio suvokimą.
Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Draugijos Veikla
Šiluvos Švč. Mergelės Marijos draugija aktyviai puoselėja religines tradicijas ir kviečia tikinčiuosius dalyvauti įvairiuose renginiuose. Viena iš tokių tradicijų - Pirmasis Mėnesio Šeštadienis, pagerbiant Fatimos apreiškimus. Ši praktika, prasidėjusi Fatimoje ir perduota šv. Liucijai, šimtmečius vaisingai tęsiama visame pasaulyje.
Taip pat draugija rūpinasi Šiluvos Švč. Mergelės Marijos kulto tęstinumu, organizuodama maldas ir renginius, skatinančius dvasinį augimą ir bendrystę.
Menas ir Dvasinės Tradicijos
Šiluvos renginiuose dažnai pristatomi menininkų darbai, atspindintys religines tradicijas ir asmeninius meninius ieškojimus. Tai unikalus trijų menininkų - vyro, žmonos ir uošvės - kūrybinis dialogas. Šie darbai liudija apie gilias religines šaknis ir savitus meninius ieškojimus.
Vita Triuką, gim. 1962 m. Ariogaloje, Raseinių r., paskatino vidinis pašaukimas kurti. Jo tautodailės darbai, ypač pinti dirbiniai, pelnė pripažinimą Lietuvos tautodailininkų sąjungoje ir už jos ribų.
Rasa Marija Triukienė, gim. 1965 m. Pasandravėje, Raseinių r., nuo vaikystės domėjosi menu. Baigusi Meno mokyklą, ji tapo ju Boyle ir savo talentą realizuoja tapydama šventųjų paveikslus, ikonas ir kitus krikščioniškais motyvais paremtus kūrinius.
Joanos Felicijos Karpienės palikimas, nors ir neapibrėžtas gimimo data, išlieka artimųjų atmintyje ir jos darbuose, atskleidžiančiuose jautrų pasaulio suvokimą.
Dvasiniai Renginiai ir Jubiliejai
Šiluvoje nuolat vyksta įvairūs dvasiniai renginiai, skirti ligoniams, piligrimams ir visiems ieškantiems dvasinės atgaivos. Ligonių Sveikatos dienos Šiluvoje, kur Švč. Mergelė Marija tituluojama Ligonių Sveikata, teikia vilties ir paguodos kenčiantiems.
Taip pat organizuojami netradiciniai rekolekcijų savaitgaliai, skirti diskusijoms, bendravimui ir dvasiniam ieškojimui. Šių renginių metu pristatomos knygos, vyksta paskaitos ir maldos.
Besibaigiančių Šilinių viltis - Lietuvos moksleiviai ir mokytojai, kurie kelionę pradeda su Šiluvos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslu. Tai simbolizuoja Šiluvos, kaip gyvo tikėjimo tėviškės, tęstinumą.
Šv. Kryžiaus Išaukštinimo sekmadienį Šilinėse vyksta taikos ir vienybės maldavimai. Jubiliejinių Šilinių kulminacija - apaštalinio nuncijaus arkivyskupo G. dalyvavimas.
Istorinė Konteksto ir Katalikų Bažnyčios Veikla
Tarp pateiktų tekstų randama ir istorinių detalių, susijusių su Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir Katalikų Bažnyčios veikla. Minima Vyriausybės perkėlimas į Kauną, įvairių institucijų veikla, karo mokyklos įkūrimas.
Taip pat minima Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos veikla, Kauno lenkų gimnazijos istorija, karo aviacijos mokyklos įkūrimas.
Yra užuominų apie kunigo Alfonso Svarinsko veiklą, jo persekiojimą sovietmečiu, ryšius su „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidiniu. Jo atvejis atspindi sudėtingą Katalikų Bažnyčios padėtį sovietmečiu.
Asmenybės ir Jų Kūrybinis Paveldas
Tekstuose minimos ir kelios ryškios asmenybės, palikusios pėdsaką Lietuvos kultūroje. Aktorius Algimantas Masiulis, gimęs 1931 m., yra minimas kaip vienas populiariausių XX a. Lietuvos aktorių, sukūręs daugybę vaidmenų teatre ir kine.
Taip pat minima Rasa Nagasaki, lietuvė, gyvenanti Japonijoje, vadovaujanti kavinei ir dėstanti anglų kalbą. Jos istorija atskleidžia tarptautinius ryšius ir asmeninio pasirinkimo svarbą.
Šie tekstai atskleidžia įvairius aspektus Lietuvos istorijos, kultūros ir dvasinio gyvenimo, sujungdami praeities įvykius su dabarties aktualijomis.
