Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS) yra vienas iš dažniausių neuroraidos sutrikimų, paplitęs visose tautose ir kultūrose. Jį turi apie 8-12 % vaikų ir paauglių. Anksčiau buvo galvojama, kad ADS labiau būdingas berniukams, tačiau pastebėta, jog mergaitėms jis tiesiog pasireiškia kiek kitaip - ne taip ryškiai ir jos „dažnai praslysta nediagnozuotos“. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas - pakankamai rimtas ir į jį reikėtų atkreipti dėmesį.
ADS turintys vaikai dažnai yra kitokie - jie neklauso tėvų ir ramiai nenusėdi pamokose: nuolat plepa, muistosi, žaidžia, pameta mintį ir praranda susidomėjimą, užmiršta, kas užduota namų darbų ir jų neparuošia, gauna daug mokytojų pastabų. Dėl to dažnai atsiranda mokymosi spragų ar sutrikimų ir bendravimo sunkumų, gali slėgti menkavertiškumo ir kaltės jausmas, gniuždantis „supratimas“, jog esu nieko vertas.
ADS daugiausia pasireiškia dėmesio stokos požymiu. Vaikams, turintiems šį sutrikimą, yra sunku išlaikyti dėmesį, atlikti užduotis, organizuoti veiklą ir atkreipti dėmesį į detales. Vaikai dažnai kažką pamiršta, yra lengvai išblaškomi. Vaikai, turintys ADHD, dažnai negali sutelkti dėmesio žaidžiant ar atliekant įvairias užduotis, gali nutraukti dar nebaigtus užsiėmimus arba imtis kelių veiklų vienu metu.
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimui būdingos trys stambios simptomų grupės: hiperaktyvumas, impulsyvumas, dėmesio sutrikimas. Hiperaktyvumui yra labai būdingas vidinio neramumo, sujaudinimo jausmas; hiperaktyviam vaikui sunku ramiai nusėdėti - jo rankos ir kojos nuolat juda; nepavyksta vien tik skaityti knygą, ar žiūrėti filmą - tuo pat metu norisi dar kažką veikti; mintys plūsta srautais ir konkuruoja viena su kita, dėl to sunku koncentruoti dėmesį ir ką nors naujo sužinoti ar išmokti.
Impulsyviems žmonėms būdinga nutraukinėti savo pašnekovus, įsiterpti su savo nuomone, pirma pasakyti, paskui pagalvoti. Turintieji dėmesio sutrikimą daro „žioplas“ klaidas ir nepastebi detalių; juos lengvai išblaško aplinkos vaizdai, garsai, ar jų pačių mintys. Dėl dėmesio sutrikimų ir sulėtinto mąstymo tempo vaikui gali būti sunku įsigilinti į žaidimą, todėl tokie vaikai arba per greitai įeina į žaidimą, arba ką nors praleidžia bendrame žaidime, ir tai neigiamai veikia jų bendravimą su kitais.
Vaikams, turintiems ADHD nepavyksta arba yra sunku tinkamai stimuliuoti savo smegenų veiklą, dėl to nusilpsta įvairūs kognityviniai įgūdžiai ir atsiranda sunkumų tiek mokykloje, tiek bet kokioje kasdienėje veikloje.
Vaikams, turintiems ADS, plėtoti socialinius įgūdžius mokyklose gali sėkmingai padėti bendradarbiaujantis mokymasis, kuris būtų įgyvendinamas kaip mokyklos strategija, kai vaikai klasėse turi dirbti drauge, kad pasiektų bendrų tikslų. Mokytojams išmokti deleguoti savo vadovavimą klasėje nėra lengva užduotis, nes jie negali prarasti kontrolės klasėje. Tuo atveju, kai moksleiviams yra deleguotas vadovavimas, jie gali akivaizdžiai įsitikinti, kad žmonės gali gauti reikiamą pagalbą, ir kad kiekvienas grupės dalyvis supranta, ką jie daro.
Kiekvienas asmuo turi savo asmeninį, unikalų ypatumų derinį. Vienu atveju tie patys simptomai gali padėti, kitu - trukdyti. Todėl ADS turintiems žmonėms ypatingai svarbu kuo geriau save pažinti - suprasti savo stiprybes ir silpnąsias puses, ir žiūrėti, ką su tuo galima padaryti.
Pavyzdžiui, plaukikas, olimpinis čempionas Michael Phelps - dar vaikystėje, siekdami suvaldyti ADS sąlygotą jo aktyvumą ir energingumą, tėvai paskatino jį lankyti plaukimo baseiną. Ir šie jo asmenybės bruožai padėjo jam pasiekti pasirinktos sportinės veiklos aukštumų.
Kaip padėti vaikams su aktyvumo ir dėmesio sutrikimu?
Vaikai, turintys aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADS), dažnai yra vadinami “sunkiais” vaikais. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS) yra neurologinis raidos sutrikimas, kuriam būdinga sunkumai sukaupti dėmesį, impulsyvumas ir hiperaktyvumas. Šie sunkumai trukdo vaikui jo kasdieniniame gyvenime. Auginti vaiką su ADS yra iššūkis tėvams, nes sunkumų kyla ne tik namuose, bet taip pat tėvai dažnai susiduria su vaiko atstūmimu kitose aplinkose (pvz., ugdymo įstaigoje, laisvalaikio erdvėse). Svarbu prisiminti, kad visi vaikai turi savo unikalius gebėjimus, talentus, stiprybes ir išskirtinumus, tik vaikams, turintiems ADS, reikia daugiau pagalbos mokantis įveikti gyvenimo sunkumus ir atskleisti savo potencialą nei ADS neturintiems.
Tėvams, auginantiems ADS turinčius vaikus, padedant atskleisti jų gabumus, svarbu orientuotis į pozityvius aspektus ir vengti kritikos išsakymo. Pavyzdžiui, dažnai vaikai su ADS turi labai greitą orientaciją ir išreikštą kūrybišką mąstymą, kas padeda jiems būti išradingiems ir kurti naujas, įdomias idėjas. Jie gali būti bendraujantys, aktyvūs, ekstravertiški bei intuityvūs. Šie vaikai gali nukreipti savo energiją į sportą arba kitaip nei kiti vaikai, t. y. savo būdu, atlikti įvairius dalykus.
Tiksli diagnozė ir tinkamai pritaikyta pagalba gali padėti vaikams ir jų tėvams valdyti ADHD simptomus ir labai pagerinti gyvenimo kokybę. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo gydymas paprastai apima elgesio terapiją, specialų ugdymą bei kognityvinių įgūdžių stiprinimą ir lavinimą.
„Braingym“ treniruotės padeda vaikams, turintiems ADHD, išsiugdyti stipresnį dėmesio įgūdį, todėl tampa lengviau išlaikyti koncentraciją ir atlikti įvairias užduotis. Kognityvinių įgūdžių lavinimas „Braingym“ centre padeda vaikams geriau valdyti savo emocijas ir priimti apgalvotus sprendimus, taip mažinant impulsyvų elgesį.
Kaip koreguoti aplinką ir veiklą
Pasirūpinkite, kad vaiką kuo mažiau blaškytų aplinka. Jei ji ar jis dirba prie stalo, pasistenkite, kad ant stalo būtų tiktai tai, kas būtina užduočiai atlikti. Jei pateikiamos instrukcijos, jos turėtų būti paprastos ir lengvai įsimenamos. Negailėkite laiko užduotims atlikti.
Leiskite vaikui judėti, sportuoti - jei yra galimybė, paskatinkite juos lankyti judrius būrelius. Pasirinkite tokias sportines veiklas, kurios vaikui įdomios, nes jis visai nebūtinai klausys trenerio ir jei jam bus neįdomu, judės nebūtinai tik ta kryptimi, kuria prašomas, bet visomis.
Leiskite vaikui ką nors sukti, maigyti rankose ar kraigalioti ant popieriaus lapo per pamokas.
Skaidykite informaciją. Leiskite daryti pertraukas. Koreguokite aplinką. Darykite patikslinimus. Dažniau teikite vaikui pozityvų grįžtamą ryšį.
Jei yra galimybė, išlaikant taisykles suteikite galimybę fizinio aktyvumo pertraukėlei ir po to vėl grąžinkite vaiką prie užduoties. Aptarkite galimybę vaikui pajudėti klasėje netrukdant kitiems.
Socialinių įgūdžių lavinimas ir bendravimas
Vaikams, turintiems ADS, būdinga bendravimo problemos, jie dažniausiai gali kalbėti tik apie asmeninius poreikius. Jų kūno kalba yra mažiau išraiškinga, jie mažiau naudoja gestų, mimikos, akių kontakto. Jiems gali stokoti situacijos pajutimo, jie stokoja gebėjimų pradėti ir/ar palaikyti pokalbį. Vaikas gali kalbėti tik jį dominančia tema. Dėl to vaikas gali atrodyti egoistiškai nesugebantis kitų užjausti bei išklausyti. Tačiau dažniausiai taip būna ne dėl egoizmo, todėl svarbu ugdyti jo klausymosi įgūdžius.
Intervencijos, skirtos kurti vaikų, turinčių ADS draugystės ryšius su bendraamžiais, tai - daug žadanti galimybė patobulinti šių vaikų socialinius įgūdžius.
Bendraujant su vaiku reikia vengti tokių frazių „neužilgo“, „palauk minutę“, „tuoj padarysime“. Kadangi vaikui sunku pereiti nuo vieno aktyvumo prie kito, jį reikia iš anksto informuoti apie perėjimą prie kito užsiėmimo.
Ugdytojai privalo įsidėmėti, jog ADS turintiems vaikams būdingas konkretus mastymas ir konkretus situacijos supratimas. Todėl bendraujant su jais reikėtų vengti išsireiškimų, turinčių perkeltinę prasmę (pvz., „mirsiu iš juoko“, „nevalgyk daug, nes sprogsi“).
Patarimai, kaip lavinti socialinius įgūdžius – realaus gyvenimo patarimai vaikams, turintiems autizmą
Tėvų ir specialistų vaidmuo
Tėvystė, turint vaiką su ADS problemomis, yra emociškai ir fiziškai nelengva, tampanti lyg „sunkiu darbu“. Tačiau tėvai, siekdami pokyčių vaiko gyvenime, turėtų keisti savo tėvystės supratimą ir veikti labiau orientuotai į ADS simptomų įveikimą, tapdami vaiko gidais ir treneriais, nukreipiančiais vaiką link rezultatyvaus elgesio. Autoriai pabrėžė, kad negalima tikėtis rezultatų per vieną dieną, tačiau, kai tik tėvai patikės galimybe pozityviai veikti, siekiant pokyčių, tie pokyčiai vaikų elgesyje taps matomi kasdien.
Tėvai turėtų matyti savo vaike daugiau teigiamų bruožų, stengtis būti harmonijoje su juo, priešingu atveju, tai iššauks papildomų disciplinos problemų. Buvo rekomenduojama pagirti vaiką, pasakant už ką tas pagyrimas. Pagyrimas gali būti vėliau naudojamas, siekiant pageidaujamo ilgalaikio elgesio ateityje.
Nevenkite psichologo pagalbos, jei yra galimybė, leiskite vaikui lankyti grupinius socialinių įgūdžių lavinimo užsiėmimus.
Pastebėkite ir pagirkite tinkamą/gerą vaiko elgesį (pavyzdžiui, jei jis atliko užduotį iki galo). Svarbu, kad vaikas žinotų, už ką jis gali būti papildomai skatinamas. Reaguokite į netinkamą elgesį iškart ir pastoviai.
Stebėkite, kas blogina situaciją. Pastebėkite ir skatinkite tinkamą elgesį. Pagirkite, jei vaikui pavyko išlaukti savo eilės, jei užbaigė užduotį ar ilgiau ramiai išsėdėjo savo vietoje. Imkitės prevencijos.
Siekiant padėti vaikams, įveikti sunkumus turi drauge darbuotis tėvai, mokytojai, socialiniai darbuotojai. JAV pedagogai naudoja trijų krypčių strategiją: identifikuoja unikalius vaiko poreikius, parenka skirtingus mokymo metodus ir pritaiko klasės aplinką.
Vaikų, turinčių ADS, susodinimas klasėje: vaikas turėtų sėdėti netoli mokytojo, klasės priekyje, nugara į kitus vaikus, toliau nuo durų, langų ar triukšmingų vietų. Geriausia, kai vaikas turi 2 vietas - vienoje gali pasėdėti, kai jam reikia ramybės susikaupti, antroje - kai reikia bendrauti, plėtoti socialinius kontaktus ir paskatinti bendradarbiaujantį mokymąsi ir bendraamžių kuravimą.
