Nėštumas - tai ypatingas metas, kupinas pokyčių moters organizme. Nors šis laikotarpis reikalauja papildomo dėmesio ir atsargumo, saikingas buvimas saulėje gali būti naudingas, suteikti pozityvumo ir padėti atsipalaiduoti. Tačiau svarbu žinoti, kaip saugiai mėgautis saulės spinduliais, kad būtų išvengta neigiamų pasekmių.
Kada ir kaip degintis nėštumo metu?
Pasak vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės, nėštumo metu degintis rekomenduojama iki 11 valandos ryto arba po 17 valandos vakaro. Šiuo metu saulės spindulių aktyvumas yra mažiausias, todėl sumažėja perkaitimo ir dehidratacijos rizika. Užsienio kurortuose, kur vyrauja didelė kaitra, rekomenduojama laiką paplūdimyje dar labiau paankstinti, kol temperatūra nepasiekė 30 laipsnių.
Svarbu žinoti:
- Aukšta temperatūra gali paskatinti gimdos susitraukimus.
- Karštis neigiamai veikia vaisiaus kraujotaką.
- Perkaitimas pirmaisiais nėštumo mėnesiais gali sukelti persileidimą.
- Ilgesnis nei savaitė buvimas aukštesnėje nei 32 laipsnių temperatūroje gali būti žalingas.
Dėl šių priežasčių nėščiosioms nerekomenduojamos karštos vonios ir pirtys, ypač renkantis SPA procedūras.
Dehidratacijos pavojus ir skysčių vartojimas
Vienas iš pagrindinių pavojų, susijusių su karščiu ir saulės voniomis, yra dehidratacija. Prakaituojant organizmas netenka daug vandens ir svarbių mineralinių medžiagų, tokių kaip kalis, magnis ir natris.
Vaistininkė K. Šnirpūnienė rekomenduoja nėščiajai per parą išgerti ne mažiau kaip 8 stiklines vandens. Į skaičių įskaitomi ir kiti skysčiai: pienas, sultys, sriubos, arbata. Jei moteris yra karštoje aplinkoje ir daug prakaituoja, skysčių kiekį reikia didinti.
Vandens trūkumo požymiai:
- Troškulys
- Retas šlapinimasis (rečiau nei 3 kartus per parą)
- Vidurių užkietėjimas
- Burnos ir akių gleivinės džiūvimas
- Silpnumas, galvos skausmas
- Mėšlungis
- Retesni vaisiaus judesiai
Gausiai prakaituojant rekomenduojama vartoti ne paprastą, o natūralų mineralinį vandenį, praturtintą magniu ir kaliu. Jei moteris jaučia nedidelį tempimą ar veržimą pilvo apačioje, nestiprius spazmus, gali būti rekomenduojama kasdien pavartoti po 400 mg magnio, kuris atpalaiduoja gimdos lygiuosius raumenis ir padeda profilaktikai nuo mėšlungio bei vidurių užkietėjimo.
Jei moteris jaučia nusiskundimų, jai nerekomenduojama būti saulėje ar kitoje karštoje aplinkoje. Patariama ilsėtis, gerti daug vandens, o savijautai negerėjant - skubiai kreiptis į gydytoją.
Apsauga nuo saulės ir odos priežiūra
Nėštumo metu dėl hormoninių pokyčių oda tampa jautresnė ultravioletiniams spinduliams. Intensyviau gaminasi pigmentas melaninas, todėl gali išryškėti anksčiau buvusios odos problemos, padaugėti pigmentinių dėmių, strazdanų ir apgamų. Oda dažniau raudonuoja, todėl didėja nudegimų pavojus.
Būsimoms mamoms reikia skirti didesnį dėmesį odos apsaugai nuo saulės. Tinkamiausi kremai nuo saulės yra su ne mažesniu nei SPF 30 filtru, o jautresnei odai rekomenduojama naudoti apsaugą su SPF 50. Geriausia, jei kremas bus su mineraliniu filtru - cinko oksidu.
Nėštumo metu galima naudoti ir savaiminio įdegio kremus. Renkantis saulės kosmetiką, vertėtų rinktis jau išbandytus ir tinkančius gamintojo kremus.
Po deginimosi saulėje odą reikėtų padrėkinti. Jei matosi odos paraudimas, galima tą vietą patepti vaistiniu kremu su dekspantenoliu. Šis kremas taip pat tiks kūdikio užpakaliuko odelės priežiūrai ir suskirdusių spenelių priežiūrai.
Dalis moterų vasaros metu vartoja beta-karoteną, tikėdamasi gražesnio įdegio. Tačiau nėščiosioms jo vartoti negalima, nes beta-karotenas yra vitamino A pirmtakas, o didelis šio vitamino kiekis nėštumo metu gali sukelti apsigimimų riziką.
Saugi fizinė veikla nėštumo metu
Nėštumas - ne liga, todėl būsimos mamos tikrai gali mėgautis saulės teikiamais malonumais. Svarbiausia - neperkaisti, nenudegti odos, gerti daug vandens, naudoti galvos apdangalus ir apsauginius kremus nuo saulės. Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika.
Svarbu:
- Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis.
- Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti.
- Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti pratimus, apimančius gulėjimą ant nugaros.
- Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis.
- Mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo.
Nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jei moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį.
Kelionės ir poilsis
Mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antroje nėštumo pusėje, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas gydytoją, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką.
Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai pasivaikštant po kabiną ar pamankštinant kojas sėdint.
Jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jei kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis.
Bendra rekomendacija
Nėštumas - nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį stresą, todėl labai svarbu rasti laiko poilsiui ir atsipalaidavimui. Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, visada kreipkitės į gydytoją. Mėgaukitės šiuo išskirtiniu laikotarpiu, džiaukitės laukimu, kad prisimintumėte jį kaip vieną laimingiausių savo gyvenime.
tags: #sunku #vaikscioti #nestumo #metu
