Dauguma vaikų viename ar kitame gyvenimo etape prašo augintinio, tačiau tėvams reikėtų suprasti, kad gyvūnas, visų pirma, jų atsakomybė. Įsigydami augintinį turite suprasti, kad tai ne tik vaikų bičiulis ir pasivaikščiojimų draugas. Šuo savo šeimininkui atneš gausybę puikių emocijų, suteiks begalinę draugystę, ugdys vaikų empatiją ir atsakomybę.
Kaip pasirinkti tinkamiausią šunį?
Tarptautinė kinologų federacija pripažįsta daugiau kaip 340 šunų veislių. Veisliniai šunys turi kilmės dokumentus, tatuiruotę arba integrinį grandyną po oda. Kinologai, veterinarai ir veisėjai pabrėžia, kad veislinis šuo privalo turėti kilmės dokumentus, net, jeigu jūs ir neketinate jo veisti ar dalyvauti parodose. Rūpestingas veisėjas visada pasidomės, į kokius namus išvažiuoja gyvūnas, papasakos apie veislę, įsileis į namus ir parodys šuniuką. Nepirkite gyvūnų iš nepatikimų žmonių, turgaviečių, kadangi nežinosite, kokios veislės gyvūną įsigysite.
Renkantis veislę, svarbu įvertinti savo gyvenimo būdą. Jeigu esate sportiškas ir energingas, jums tiks aktyvios veislės. Jeigu vertinate ramybę, rinkitės dekoratyvų šunelį. Svarbu atsižvelgti ir į savo būstą - mažame bute sunku laikyti judrų šunį. Taip pat svarbu nuspręsti, kam jums reikalingas šuo: apsaugai, laisvalaikiui, sportui, parodoms ar vienatvei išblaškyti.
Išsirinkę jums ir jūsų šeimai tinkamą veislę turėtumėte labai atsakingai rinktis veisėjus. Geriausia įsigyti ne jaunesnį kaip 2-3 mėn. šuniuką. Puiku, jeigu jis paskiepytas. Pasidomėkite, ar kalei motinai ir šuniukams duota vaistų nuo vidaus parazitų. Iš vados išsirinkite žvalų, smalsų, švariomis akutėmis ir išange šuniuką. Jo kailiukas turi būti nepleiskanotas, žvilgėti. Oda turi būti sveika.
Planuodami auginti gyvūną turite labai atsakingai suplanuoti savo biudžetą ir įvertinti, kad pinigų reikės ne tik gyvūno įsigijimui, bet ir nuolatinei jo sveikatos priežiūrai. Besirinkdami kvalifikuotą gydytoją arba kliniką pasiskaitykite kitų augintojų atsiliepimus internete, pasikalbėkite su kitais šunų augintojais.
Nusprendę pasiimti šunį iš prieglaudos turėtumėte suprasti, kad jam teko daug nelengvų išbandymų. Jie neretai būna kiek baikštūs, praradę pasitikėjimą žmogumi, išsigandę gali rodyti agresiją kitiems gyvūnams ar žmonėms. Ilgą laiką šunis stebintys darbuotojai pakankamai greitai įvertina gyvūno sveikatos būklę, jo psichiką ir charakterį.
Mažylio atvykimas į naujus namus
Mažas kačiukas ar šuniukas keliauti į naujus yra pasiruošęs būdamas 2-3 mėnesių - tokio amžiaus gyvūnas jau yra pakankamai savarankiškas. Kai šuniukui sukaks ne mažiau kaip septynios ir ne daugiau kaip dvylika savaičių, galėsite jį neštis namo. Reiktų turėti transportavimo dėžę ar narvą, kurioje būtų galima saugiai vežti savo naująjį šeimos narį į naujus namus. Kad šiam būtų jaukiau, galite veisėjų paprašyti, kad atiduotų kokį mėgstamą gyvūno daiktą, pledą, žaislą ar pan. Taip pat reikėtų pasiteirauti, kuo gyvūnas šeriamas bei tuo pačiu pašaru maitinti bent keletą dienų, kadangi staigus pašaro pasikeitimas gali sukelti sveikatos problemų.
Įsigijus augintinį, reikėtų pasirūpinti, kad namuose būtų gana ramu, nebūtų triukšmo. Šiuo laikotarpiu gyvūnas patiria nemažai streso - nauji namai, nauji žmonės, nauji kvapai, todėl reiktų padėti gyvūnui jaustis kuo komfortiškiau. Prieš parsivežant gyvūną į namus, rekomenduojama pasirūpinti jaunojo augintinio kraiteliu - turėti guolį, dubenėlius maistui ir vandeniui, pavadėlį su antkakliu, lavinamuosius žaislus bei kailio priežiūros priemones bei mažyliams skirto šunų maisto bei skanėstų.
Šuniukui negalima duoti to, kas liko nuo jūsų pietų. Netinka vien žalia mėsa, nes dėl per didelio baltymų kiekio kamuos odos alergija, trūks mineralinių medžiagų. Su žalia, o ypač veterinarijos laboratorijose nepatikrinta skerdiena, gyvūną galima apkrėsti vidaus parazitais. Jei norite šuniukui duoti mėsos, tinka jautiena, veršiena ir paukštiena, bet geriau apvirta. Jokiu būdu nemaišykite mėsos su pieno produktais! Neleiskite šuniukui ryti mėsą dideliais gabalais - gali užspringti arba užsisukti skrandis. Žali kaulai gali užkimšti virškinamąjį traktą. Ilgai juos grauždamas, gali sugadinti dantų sąkandį. Aštrūs paukštienos kaulai gali perrėžti žarnyną.
Šunys yra plėšrūnai, todėl pagrindinę jų raciono dalį turėtų sudaryti mėsa (taip pat kaulai, subproduktai). Rinkitės tik kokybišką pašarą, kurio sudėtyje būtų kuo daugiau mėsos, o grūdų, kruopų, sojų ir pan. jame turėtų nebūti arba būti kuo mažiau.
Sveikatos priežiūra ir higiena
Šuo privalo turėti kokybišką šunų šampūną, kadangi žmonių prausimosi priemonės gali sudirginti gyvūno odą, tapti alergijos priežastimi. Ilgaplaukius šuniukus reikia šukuoti porą kartų per savaitę, trumpakailius - rečiau. Reikia nepamiršti nukirpti šuns nagų, einančio šuns nagai neturi remtis į žemę, kadangi tai sukelia diskomfortą, gali turėti neigiamos įtakos pirštams, sąnariams.
Nuo mažų dienų gyvūną reikėtų pratinti prie kailio šukavimo, nagų kirpimo, o atlikus šias procedūras - gyvūną pagirti, apdovanoti mėgstamais skanėstais. Kailio priežiūra priklauso nuo jo ilgio. Ilgaplaukius šunis reikia šukuoti bent porą kartų per savaitę, trumpaplaukius - rečiau. Šukuojant ne tik pašalinamas vaikiškas pūkas, bet ir masažuojama oda, gerėja kraujotaka. Tai gera proga bendrauti su augintiniu, mokyti jį klusnumo.
Namie gyvenantys šunys retai turi blusų, tačiau erkės - didžiulė problema. Erkės platina gyvūnams (ypač mažiems, vyresnio amžiaus ar silpnesnės sveikatos) labai pavojingas ir net mirtinas ligas - babeziozę, anaplazmozę, erlichiozę, boreliozę. Šunis būtina periodiškai dehelmintizuoti, t.y. duoti tablečių nuo parazitinių kirmėlių. Mažiems šuniukams nuo 3-4 savaičių amžiaus ir iki 6 mėn. vaistus reikia duoti kas mėnesį, vyresniems ir suaugusiems šunims - kas 3-4 mėn.
Vakcinacijos schemos gali būti dvejopos: šunis galima skiepyti dviejų arba trijų vakcinacijų schema pasirinktimai. Šuniuką vesti į lauką rekomenduojama po paskutinės vakcinacijos praėjus 10-14 dienų. Vėliau vakcinacija turėtų būti atliekama kasmet.
Egzistuoja įvairių nuomonių, tačiau dauguma veterinarų rekomenduoja kastruoti arba sterilizuoti šunis. Pavyzdžiui, gana didelis procentas vyresnio amžiaus nesterilizuotų kalių suserga pūlingu gimdos uždegimu - piometra.
Auklėjimas ir dresūra
Moksliniai tyrimai rodo, kad šuniuko charakterį formuoja pirmųjų dvylikos - keturiolikos savaičių įspūdžiai ir potyriai. Šis laikotarpis vadinamas imprintingo stadija, ir tuo metu suvokęs, kad nepažįstami žmonės, vaikai, katės ir automobiliai neketina jo skriausti, šuo visą gyvenimą su jais elgiasi kaip pridera. Antra vertus, šuniukas, visas keturiolika savaičių pratūnojęs būdoje su motina ir vada, matęs tik šėrėją, sunkiai pripras prie žmonių. To meto įspūdžiai mažam šuniukui turės lemiamos įtakos.
Šunį visada reikia auklėti nuosekliai ir logiškai. Jei nusprendėte drausti šuniui gulėti ant lovos, neleiskite ant jos ropštis, net kai šuo serga. Jei nenorite, kad šuo džiaugsmingai šokinėtų ant kitų žmonių, juos sveikindamas, niekada neleiskite jam taip elgtis, net kai vilkite senais drabužiais. Šuo labai nelaimingas, jei nesupranta, ko šeimininkai iš jo nori. Kai kurias veisles nelogiškas elgesys taip sukrečia, kad šunys galų gale tampa itin agresyvūs arba bailūs. Neleiskite šeimynykščiams keisti taisyklių.
Jei šuo nusikalto, bauskite jį tučtuojau, o ne praslinkus kuriam laikui. Pavyzdžiui, jums išvykus šuo aukstyn kojomis apvertė visus namus. Grįžę namo ir pamatę, kad viskas išvartaliota kaip po gaisro, jūs nubaudžiate šunį. Jums aišku, kad šuo kaltas, ir iš jo minos sprendžiate, kad šuo tai supranta. Nieko panašaus. Šuo seniausiai pamiršo savo šelmystes, bet bausmės nepamirš ir ims jūsų bijoti. Jis suvoks tik vieną dalyką: jūsų grįžimas namo susijęs su bausme, todėl nerimastingai lauks, kas bus, kai įžengsite į kambarį.
Šunį kasdien reikėtų vedžioti bent du kartus ir bent jau po pusvalandį. Dresūra labai svarbi auklėjant šunį, mokant jį nedergti namuose, netempti pavadžio, nepulti dviratininkų ir pan. Gyvūną auklėti bei nustatyti namų taisykles reikėtų nuo pat pirmų dienų, kai įsigyjate gyvūną - keisti jau susiformavusius blogus šuns įpročius daug sudėtingiau. Norint išmokyti pirmųjų komandų, paklusnumo, reikės daug kantrybės. Svarbu, kad visi šeimos nariai dresuotų vieningai, nenuolaidžiautų ir laikytųsi nuoseklumo bei vartotų tuos pačius komandų žodžius. Per dieną reikėtų skirti bent porą valandų skirtų dresūrai.
Šunų dresūra turėtų būti pradėta kuo anksčiau. Kuo anksčiau gyvūnas sužinos apie namų taisykles, tuo lengvesni bus jo santykiai su šeimininku. Net jei šuniukas per mažas pasivaikščioti, galite pradėti mokyti, kas jam yra neleidžiama ir už ką bus apdovanotas. Paskiepiję šunį, galite pasinaudoti profesionaliais, grupiniais ar individualiais kursais vadinamuosiuose šunų darželiuose.
Pagrindinė taisyklė auklėjant gyvūnus - sudrausminti iš karto, kai gyvūnas padaro kažką netinkamo. Kitu atveju gyvūnas tiesiog nesupras, kodėl jį barate. Nereikia bijoti pasakyti griežtesnį žodį, pabarti jei reikia, tačiau gyvūno niekada nereikėtų mušti, gąsdinti, nes šis gali tapti labai baikštus ar priešingai - agresyvus.
Šuniukai mėgsta žaisti ir viską graužti, geriau pirkite tvirtesnius žaislus. Venkite labai mažų, lengvai sukramtomų žaislų - jų atplaišas gali praryti. Neleiskite graužti tuščių plastmasinių butelių ir kt. Šeimininkams nepageidaujamas gyvūnų elgesys dažniausiai atsiranda iš nuobodulio, todėl šeimininko vaidmuo iškraunant augintinio energiją yra labai svarbus.
Dog training fundamentals || Šunų dresūros pagrindai
tags: #suniuko #auginimas #ir #auklejimas
