Gamtamokslinė kompetencija ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikus šiandieną vis dažniau akcentuojama, kadangi jos ugdymo eigoje yra įgyjama ne tik gamtos pažinimo patirtis, bet taip pat skatinamos ir vaikų tyrimo, stebėjimo, eksperimentavimo veiklos, ugdoma tinkamas vaiko ir gamtos santykis.
Visų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių vaikai aktyviai įsijungė į gamtamokslinį projektą „Gamta kviečia smalsauti ir pažinti“, kurio tikslas - visais metų laikais tenkinti vaikų pažintinį poreikį - tyrinėti.
Šių metų graži žiema kvietė kuo daugiau laiko praleisti lauke: vaikai darželio kieme piešė ant sniego teptukais ir purkštukais, liejo spalvotus paveikslus, tyrinėjo temperatūros poveikį vandeniui ir sniegui, patys kūrė snaiges. Pažindami vandens savybes, gamino ledo blokus, „kepė“ ledo pyragus, kūrė spalvoto ledo mozaikas, grojo ledo instrumentais, statė ledinę Gedimino pilį, pilies gynybines sienas, įvairius pastatus ir labirintus.
Viena iš šio projekto sąlygų - ne mažiau kaip viena išvyka per mėnesį į gamtą: mišką, parką, Botanikos sodą, prie jūros ir t.t.
Miške vaikai stebėjo sniego svorio poveikį medžių ir krūmų šakelėms. Mažieji „Šnekučiai“ aktyviai įsijungė į bendrą įstaigos gamtamokslinio ugdymo projektą „Gamta kviečia smalsauti ir pažinti“. Mėnesio pradžioje, nepabūgę sniego pusnių ir šaltuko, išvyko į Girulių mišką ieškoti žvėrelių pėdsakų. Pavyko aptikti didelių ir mažų šuniukų bei stirnų pėdsakų. Bet visų smagiausia buvo purtyti apsnigtas medžių šakas, bėgioti, vartytis sniege, laipioti ant sniego tvirtovės. Pradinės baimės, kad miške bus baisu ir nesaugu, mažiesiems neliko nė truputėlio.
Ir „Linksmučiai“ bei „Smalsučiai“ miške liniuotėmis, matavimo juosta ir pagaliukais matavo rastus gyvūnų pėdsakus. Stebėjo juos padidinimo stiklais ir nustatė, kad jie skirtingo ilgio - vieni ilgesni, kiti trumpesni. O paukščių pėdsakų miške vaikai nerado. Bet kiek buvo džiaugsmo, kai darželio kieme paukščių pėdsakų buvo daug!
Tarptautinis penkiolikmečių gamtamokslinių kompetencijų PISA tyrimas parodė, kad Lietuvos mokiniai gana gerai atpažįsta gamtamokslines problemas ar remdamiesi įrodymais paaiškina gamtos reiškinius, kai jiems pakanka atgaminti arba tiesiogiai pritaikyti žinias įprastose situacijose. Sunkiau sekasi susieti to paties ar kelių dalykų žinias procesams paaiškinti, neįprastose, sudėtingose situacijose pritaikyti gamtos tyrimų metodologiją, analizuoti ir interpretuoti duomenis.
Pedagogų požiūris į gamtamokslinį ugdymą
Įvairių žaidimų taikymą vaiko ir gamtos sąveikai organizuoti, gamtamokslinei kompetencijai ugdyti išryškina tiek mokslininkai, tiek pedagogai praktikai. Atliktus ikimokyklinių įstaigų pedagogų tyrimą paaiškėjo, jog didžioji dalis pedagogų nuomone gamtamokslinės kompetencijos ugdymas yra labai svarbus, o gamtamokslinės kompetencijos reikšmingumas siejamas su gamtos reiškinių, gyvūnų ir augalų pažinimu, gamtos grožio pajautimo skatinimu, gebėjimo stebėti gamtą ugdymu.
Pedagogų patirties analizė išryškino, jog daugelis gamtamokslinei vaikų kompetencijai ugdyti taiko įvairius žaidimus, tačiau tarp labai palankių aukščiausiai vertinami žaidimai su įvairiais gamtos daiktais; didaktiniai žaidimai; stalo bei ekologiniai žaidimai. Dauguma pedagogų dažnai žaidimus taiko įstaigos (kiemo) arba grupės aplinkoje, rečiau netradicinėje vaiką ugdančioje aplinkoje.
Žaidimo atitiktis gamtamokslinio ugdymo tikslams, vaikų amžiui ir patirčiai, vaikų poreikiai, interesai ir idėjos bei pedagogų kompetencija žaidimų atžvilgiu yra tie svarbiausi veiksniai, kurie lemia sėkmingą jų taikymą gamtamokslinei kompetencijai ugdyti.
Pagal pedagogų nuomonę, labai svarbūs gamtamokslinės kompetencijos aspektai yra gamtos reiškinių, augalų ir gyvūnų pažinimas; gamtos grožio pajautimas ir gebėjimas stebėti gamtą. Be to, kaip svarbūs šios kompetencijos išraiškos buvo nurodyti: augalų augimo ir gyvūnų gyvenimo supratimas, aplinkosauginių veiklų įgūdžių ugdymas, įvairių gamtos mokslų priemonių naudojimo gebėjimas, gyvosios ir negyvosios gamtos tarpusavio ryšių suvokimas.
Daugelis pedagogų apibūdina žaidimą kaip veiklą, kurios metu vaikas pats turi galimybę atrasti, patirti naujų ir pagilinti turimas gamtos žinias. Anot jų, žaidžiant vaiko gebėjimas mąstyti (analizuoti, lyginti, klasifikuoti) padeda formuotis gyvosios ir negyvosios gamtos patirtį.
Gamtamokslinio ugdymo elementai
2 paveiksle pateikta pavyzdžių, iš kokių elementų galėtų būti sudaryta gamtamokslinio ugdymo pamoka. Šie pavyzdžiai yra gana fragmentiški, nes kompetencijų ugdymas pasižymi holistiškumu, planuojant konkrečią pamoką tenka apsispręsti, į kuriuos kompetencijų elementus joje kreipsime daugiausiai dėmesio ir ką paliksime kitoms pamokoms, kad galų gale mokinys įgytų žinių, gebėjimų ir nuostatų visumą.
Ypač sudėtinga numatyti nuostatų ugdymą vienoje pamokoje, nes tai yra ilgalaikis procesas, jo rezultatus pamatome iš to, kaip mokinys nusiteikęs mokytis, kaip įsitraukia į veiklas, domisi, elgiasi ir pan. 1 pav. Nuostatos ir gebėjimai įgyjami aktyviai mokantis ir veikiant.
2 paveiksle parodoma, kad mokiniai, mokydamiesi bet kurios gamtos mokslų srities, turi ne tik suprasti, bet ir pritaikyti žinias, spręsti praktines ir mokslines problemas, tinkamai vartoti gamtos mokslų sąvokas, simbolius, kryptingai ieškoti informacijos, pasirinkti tinkamus informacijos perdavimo kitiems būdus.
Kalėdinė viktorina!🎄🎅❓🧠✨
Didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas gamtamokslinės kompetencijos aspektui, susijusiam su mokslinio tyrimo technologija.
tags: #gamtamokslinio #ugdymo #ikimokykliniame #amziuje
